Lietuvoje

2019.05.13 09:19

Kurlianskis: Guoga norėjo tapt premjeru ir prašė pagalbos

atnaujinta

Politine korupcija kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis teisme pareiškė, kad pirmadienį liudijęs Europos Parlamento narys Antanas Guoga prašė jo pagalbos norėdamas tapti ministru pirmininku.

Pasak R. Kurlianskio, politikas prašė padaryti dėl to poveikį Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui tuo metu, kai teisėsaugos įtarimų dar nesulaukę liberalai turėjo galimybę laimėti 2016 metų Seimo rinkimus.

Anot jo, šis klausimas buvo aptartas 2015 metų lapkritį Trakų rajone, Anupriškėse.

„(Liudytojas) prašė poveikio E. Masiuliui, kad jis neprieštarautų frakcijos „Klestinti Lietuva“ steigimui Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdyje ir kad aš padaryčiau poveikį E. Masiuliui, kad jis užleistų ministro pirmininko postą A. Guogai“, – Vilniaus apygardos teisme sakė R. Kurlianskis, atsakydamas į savo advokato klausimą.

A. Guoga teismui tvirtino, kad apie tai galėjo būti kalbama, bet „žodis „prašymas“ yra per daug“.

Kalbėdamas apie galimybes tapti premjeru politikas patvirtino įvairiems žmonėms siūlęs scenarijų, kad jeigu jam pavyktų Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje nurungti partijos lyderį reitinguojant sąrašą, Liberalų sąjūdžio pergalės atveju ministru pirmininku būtų siūlomas jis, o ne E. Masiulis.

Tuo metu dėl frakcijos „Klestinti Lietuva“ R. Kurlianskis pateikė versiją, prieštaraujančią A. Guogos parodymams ir prokurorų kaltinimui.

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas kaltinamas sutaręs su E. Masiuliu ir neteisėtai siekęs, kad frakcijos „Klestinti Lietuva“ Liberalų sąjūdyje neatsirastų.

Jautė, kad liberalai derina veiksmus su Kurlianskiu

Europos Parlamento narys Antanas Guoga pirmadienį teisme pareiškė, kad prieš kelerius metus jam atrodė, jog Liberalų sąjūdžio nariai derina veiksmus su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Taip jis kalbėjo liudydamas „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme.

„Aš mačiau, kad partija turi įtaką iš šono“, – liudijo europarlamentaras.

Paklaustas, ką turi omenyje, kalbėdamas apie „įtaką iš šono“, politikas teigė: „Dėl to, kad viską derino su Raimondu tiek Eligijus Masiulis, tiek Gintaras Steponavičius, tiek Šarūnas Gustainis, kad derino su Raimondu veiksmus. Buvo tokios kalbos“.

„Tikrai man atrodė, kad partija derino savo veiksmus su Raimondu Kurlianskiu“, – pridūrė jis.

A. Guoga 2016 metų gegužę tapo laikinuoju Liberalų sąjūdžio pirmininku, kai iš šių pareigų pasitraukė teisėsaugos įtarimų sulaukęs Eligijus Masiulis.

A. Guoga partijos lyderiu išbuvo penkias dienas, o iš jos pasitraukė po pasisakymų apie galimą kitų liberalų dalyvavimą korupcinėse schemose.

Politikas savo iniciatyva yra teikęs informacijos apie šį tyrimą teisėsaugai.

Jis teisme pareiškė, kad buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis yra sakęs, jog partijai pinigų duos „keliai, miškai ir koncernas“, o jų bus „tiek, kiek reikia“.

Jautė grasinimus

Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis byloje kaltinamas neteisėtai siekęs, kad A. Guoga atsisakytų planų kurti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją.

Verslininkas ragino jį tai padaryti 2015 metų lapkritį Trakų rajone, Anupriškėse vykusiame susitikime.

Politikas sakė jautęs spaudimą neskaldyti partijos.

„Man atrodė, kad tai yra grasinimas, kad žiniasklaida tada gali susipykti su manim (jeigu neatsisakysiu planų – BNS). Aš supratau, kad Raimondas turi įtakos daugiau žiniasklaidoje, įskaitant ir Lietuvos televiziją. Šaknys yra giliai“, – tvirtino A. Guoga.

Jis tvirtino šiuo klausimu paskambinęs E. Masiuliui.

„Klausiau, kaip čia yra? Ar koncernas valdo partiją? Man buvo tas įtarimas, tai aš telefonu Eligijaus ir paklausiau. (...) Bet Eligijus man atsakė, kad taip nėra“, – sakė politikas.

Anot A. Guogos, už planų atsisakymą R. Kurlianskis žadėjo suderinti jo kandidatūrą į ūkio ministrus po 2016 metų Seimo rinkimų, nors jis pats teigia būti ministru neketinęs.

Europos Parlamento narys sakė, kad sprendimui nekurti frakcijos turėjo įtakos noras būti palankiai nušviestam „MG Baltic“ valdomoje žiniasklaidoje, be to, jis nusprendė nekenkti Liberalų sąjūdžiui, bet tvirtina buvęs piktas.

„Tai nebuvo man malonus pokalbis. Aš buvau piktas po to. Buvau piktas dėl to, kad visokie Kurlianskiai kišasi į politikos reikalus, kai partija galėtų susitvarkyti pati“, – kalbėjo A. Guoga.

Europarlamentaras apie ketinimus kurti frakciją paskelbė pralaimėjęs Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimus, vykusius 2015 metų spalį.

Anot politiko, dar kiek anksčiau jį pažinojęs buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas prašė nedalyvauti šiuose rinkimuose.

„Aš supratau, kad jis turi didelę įtaką ir jie yra daug investavę. Buvo toks pasakymas, kad ar mes, ar Raimondas yra daug investavę į partiją pinigų“, – sakė jis.

A. Guoga tvirtino, kad R. Kurlianskis buvo jam užsiminęs „kažką ten apie mokesčių inspekciją“, o vėliau jis sulaukė mokestinio patikrinimo.

„Taip kad jeigu tai buvo grasinimas, tas įvyko“, – kalbėjo buvęs liberalas.

Pasak jo, R. Kurlianskis taip pat prašė nekritikuoti buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos.

Užsiminė apie ofšorines sąskaitas

Byloje R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšių politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.

Byloje taip pat kaltinami buvęs liberalų lyderis E. Masiulis, buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir eksparlamentaras, buvęs „darbietis“ Vytautas Gapšys. Seimo narys Gintaras Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.

A. Guoga taip pat pareiškė girdėjęs, kad Š. Gustainis valdo su liberalais susijusias ofšorines sąskaitas, bet pripažino, kad tai gali būti gandai.

„Aš galiu vertinti, tiesiog norėjosi pasakyti, ką girdėjau, kad viskas būtų išsiaiškinta“, – tvirtino Europos Parlamento narys.

Kaltinimai oficialiai pateikti ir pačiam koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai bei Liberalų sąjūdžiui.

Nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta, jie sako, kad teisėsaugos tyrimas vykdytas tendencingai.

Vėliau pirmadienį Vilniaus apygardos teisme liudys konservatorius Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Jis liudys apie aplinkybes, kaip R. Kurlianskio prašymu 2015 metais su kita konservatore Irena Degutiene aptarė registruotas pataisas, reglamentuojančias vartojimo kreditų išdavimą.