Lietuvoje

2019.05.12 20:06

Verdiktas referendumuose: referendumas dėl pilietybės įvyko, bet neužteko balsų „už“

referendumas dėl Seimo narių skaičiaus neįvyko
LRT.lt, BNS2019.05.12 20:06

Sekmadienį Lietuvoje vyko pirmasis prezidento rinkimų turas ir du referendumai. Vienas – dėl pilietybės išsaugojimo, kitas – dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Rezultatai rodo, kad vienas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, tačiau neužteko balsų „už“, kad pilietybės išsaugojimui būtų pritarta. Tuo metu referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo dauguma pasisakė „už“, tačiau referendumas neįvyko, mat jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.

Duomenys rodo, kad referendume dėl pilietybės nuo viso rinkėjų skaičiaus „už“ balsavo 37,7 proc. rinkėjų. Toks skaičius yra per mažas, kad būtų pritarta pilietybės išsaugojimui, todėl laikoma, kad klausimui nepritarta. „Už“ pasisakė net 71,7 proc. dalyvavusiųjų referendume, prieš – 26 proc. Referendumo aktyvumas siekia 52,6 proc., todėl referendumas dėl pilietybės laikomas įvykusiu.

Sprendimas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ nuostatų pakeitimo būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo viso rinkėjų skaičiaus „už“ balsavo 34,8 proc., todėl laikoma, kad klausimui pritarta. Nuo dalyvavusių rinkėjų skaičiaus „už“ pasisakė net 73,7 proc., prieš – 23,1 proc. Tačiau referendumo aktyvumas siekia 47,3 proc., tad nepaisant to, kad dauguma balsavusių pasisakė „už“, referendumas kol kas laikomas neįvykusiu.

Konstitucijos 55 straipsniui pakeisti reikia, kad tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių, bet ne mažiau kaip trečdalis visų rinkėjų. Seimo narių skaičius būtų sumažintas, jei referendumo aktyvumas viršytų 50 proc. ir daugiau kaip pusė jame dalyvavusių rinkėjų, bet ne mažiau kaip 824 tūkst. 135, balsuotų „už“.

Referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo buvo siūloma sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121 Seimo nario. 

Referendume dėl pilietybės buvo siūloma nustatyti, kad Lietuvos pilietybės nepraranda „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“. Šiuo metu dviguba pilietybė emigravusiesiems po nepriklausomybės atkūrimo leidžiama griežtesniais išimtiniais atvejais.

Naudojami Vyriausiosios rinkimų komisijos žemėlapių portale vrk.maps.arcgis.com publikuojami žemėlapiai

Glumino sudėtinga referendumo formuluotė

Referendume dėl pilietybės išsaugojimo buvo siūloma, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“. Ne visiems balsavusiems buvo aiškus šių valstybių sąrašas ir referendumo formuluotė, kiti teigė, kad bet kur gyvenantys lietuviai pilietybę turi išsaugoti.

„Aš balsavau už, bet nežinau, kaip iš tikro reikėjo daryt. Galbūt reikėjo, kad neautomatiškai būtų tas paliekama pilietybė, o visgi kreiptis dėl suteikimo“, – LRT TELEVIZIJAI teigė balsavusi vilnietė.

„Sprendimo nenorėčiau sakyti, bet sprendimas buvo labai aiškus, paprastas ir, man atrodo kuriam svarbi yra Lietuva, kaipo tokia, kuris nežaidžia dvigubais standartais – sprendimas turėtų būti aiškus“, – sakė vilnietis.

Tuo metu LRT TELEVIZIJOS kalbinta klaipėdietė teigė, kad referendumo klausimas suformuluotas gal ne visai tiksliai, arba jis neapibrėžia visko gan tiksliai, tačiau ji esanti suinteresuota, kad išvažiavę jos šeimos nariai tikrai galėtų pasinaudot teise taip pat pareikšti savo nuomonę, dalyvauti šalies politiniame gyvenime, tuo labiau, kad ateityje galvoja sugrįžti į Lietuvą.

Tuo metu Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad pilietybė vienas svarbiausių faktorių, dėl ko žmonės aktyviai eina ir balsuoja šiuose rinkimuose.

„Ne vienas klausia, tai kaip vis dėlto reikia balsuoti, ką žymėti. Nes pati formuluotė yra labai sudėtinga ir žmonės perskaito automatiškai. Ir yra biuletenių: parašė vieną atsakymą, po to atėjo pasiklausė, pasitikslinę vis dėlto suprato, kad ne tą pažymėjo. Biuleteniai buvo sugadinti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė ji.

„Galima priekaištauti dabartinei valdančiajai Seimo daugumai, kad jie panaudojo šitą labiau gal dėl savų tikslų, bet neparuošė visuomenės. Agitacijos arba, tiksliau, informavimo tokio, nešališko informavimo, pateikiant argumentus – už ir prieš tą daugybinę pilietybę, vis tiek argumentų nėra vienareikšmiškai – bus gerai arba blogai, ir to tikrai trūko, galima kaltinti savotiškai ir valdančiąją daugumą, nes jų rankose buvo sprendimas“, – įsitikinęs Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.

Plačiau – reportaže.

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo: Jungtinėje Karalystėje užfiksuotas rekordinis balsuojančiųjų skaičius

Pilietybės referendumo klausimą reikėtų formuluoti paprasčiau

Referendumui dėl pilietybės nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke sako, kad galimo naujo referendumo klausimas turėtų būti formuluojamas paprasčiau.

„Patį klausimą reikėtų labai paprastai formuluoti, kad kiekvienas suprastų (...). Pačioje formuluotėje, dabar balsavimo dokumente buvo labai kebliai, teisiškai suformuluota ir greičiausiai ne kiekvienas suprato, ką tai reiškia. Visų pirma reikia orientuotis į tautiečius, kad tai būtų kiekvienam žmogui suprantama ir priimtina“, – BNS sakė D. Henke.

„Tik diskusijų pagrindu bus galima ruoštis kitam žingsniui ir ateityje organizuoti ar naują referendumą, ar ieškoti dar kitų būdų“, – teigė ji.

Pasak PLB pirmininkės, dvigubos pilietybės klausimas turės būti sprendžiamas toliau.

„Tikiuosi, kad būsimo prezidento ar prezidentės dienotvarkėje šis klausimas bus vienas pirmųjų, kuris turės būti sprendžiamas“, – sakė D. Henke.

„Valstiečių“ lyderis, referendumo iniciatorius Ramūnas Karbauskis sekmadienį išreiškė idėją, kad referendumas galėtų būti kartojamas, sumažinant būtinų balsų kartelę.

Referendume dėl dvigubos pilietybės siūlyta išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.

Kad dvigubos pilietybės institutas būtų išplėstas, už tai referendume turėjo balsuoti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Suskaičiavus 1424 iš 1972 apylinkių duomenis, referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo 49,48 proc. rinkėjų, už pataisas balsavo 72 proc., prieš – 25 proc. rinkėjų nuo dalyvavusių skaičiaus.