„Aktyvumas bus didesnis nei įprastai – klausimas, kiek daug didesnis“, – savo feisbuko paskyroje sekmadienį teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis.
Eksperto teigimu, lyginant su atitinkamais duomenimis iš 2016 metų Seimo rinkimų, galime matyti, kad sekmadienį žmonės kol kas balsuoja vis aktyviau.
„Ir skirtumas auga: 14 valandą šie rinkimai balsavimo dieną jau yra per 5,25 proc. punktus aktyvesni nei buvo atitinkamai 2016 m.“, – savo paskyroje rašė jis.
M. Jastramkis taip pat pastebėjo ir tai, kad šiais metais išankstinis balsavimas irgi buvo rekordiškai aktyvus.
„2016 m. turėjome 50,6 procentų aktyvumą. Darosi įdomu, iki kiek „trauks“ šie rinkimai. Aišku, reiktų, kad grafike rodomos tendencijos išsilaikytų toliau.
Jei jos išsilaikys, tada (plius išankstinis) aktyvumas gali pasiekti net 60 procentų“, – netikėtą prognozę pateikė jis.
Vėliau politologas savo įžvalgas papildė, atkreipdamas dėmesį, kad skirtumas 14 valandą visgi buvo kiek mažesnis – 4,25 procentiniai punktai. „Ir jau pradėjo mažėti, 15 valandą yra 3,86 procentiniai punktai. Įdomu, ar išsikvėps visiškai, ar išsilaikys kažkoks skirtumas", – svarstė M. Jastramskis.
LRT.lt primena, kad 2009 m. vykusiuose prezidento rinkimuose iki 14 val. balsavo 26,54 procentų rinkėjų, iki 19 val. šis skaičius jau pasiekė 44,28 proc. rinkėjų. Bendras rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose pasiekė 51,71 proc.
VRK duomenimis, iki šiol istorinis prezidento rinkimų pirmųjų turų aktyvumo vidurkis siekia 60,9 proc.
Oras gali sumažinti rinkėjų ryžtą?
Sociologės Rasos Ališauskienės nuomone, nereikėtų tikėtis daug didesnio nei įprasta gyventojų aktyvumo.
„Baltijos tyrimų“ direktorės R. Ališauskienės teigimu, rinkimų aktyvumas šalyje galėtų siekti 55–57 procentus. Kartu ji pažymėjo, kad prognozuoti galutinius aktyvumo skaičius keblu, nes sunku pasakyti, kaip aktyviai balsuos užsienyje dirbantys ir gyvenantys lietuviai. Jų faktorius, tvirtino „Baltijos tyrimų“ direktorė, atliekamose sociologinėse apklausose neatsispindi.
Pasak R. Ališauskienės, dabar vykstančių prezidento rinkimų aktyvumas, bent jau pirmajame ture, neturėtų kardinaliai skirtis nuo 2014 m. vykusių rinkimų, kai antrosios kadencijos siekė Dalia Grybauskaitė.
„Prieš tai buvusiuose rinkimuose nebuvo intrigos, visiems buvo aišku, kad Dalia Grybauskaitė laimės. Šiuose rinkimuose yra daugiau pasistumdymo ir tai gali truputį daugiau paaktyvinti“, – Eltai sakė ji.
Nors pastaruosiuose šalies vadovo rinkimuose, kalbėjo sociologė, visuomenėje yra jaučiama didesnė intriga, tačiau kartu esama ir veiksnių, kurie nesukvies prie balsadėžių daugiau piliečių. R. Ališauskienės nuomone, piliečių aktyvumo, ko gero, žymiai nesustiprins šalia prezidento rinkimų organizuojami du referendumai. Ji teigia, kad apskritai referendumų klausimas viešojoje erdvėje buvo menkai reflektuotas ir prezidentinė kampanija, bent jau skiriamo dėmesio atžvilgiu, referendume keliamus klausimus nustelbė.
„Prezidentinė kampanija užgožė referendumų klausimą, o ir patys kandidatai per visus debatus tiesiai nepasakė apie referendumus – netgi tie, kurie šiuos referendumus inicijavo“, – sakė ji.
Sociologės teigimu, geras oras ir prasidėjęs bulviasodis gali tapti pakankamai reikšmingu veiksniu, dalį piliečių atitraukiančiu nuo balsadėžių.
„Geras oras įtakos turi bent jau porai procentų. Maža to, vyksta įvairios pavasarinės šventės, geru oru žmonės apskritai linkę išvykti iš namų. Taip pat bulviasodis gali atitraukti dalį rinkėjų. Ypač miestiečius, važiuojančius pagelbėti į kaimą artimiesiems“, – samprotavo sociologė.
Visgi M. Jastramskis savo feisbuko paskyroje pažymi, kad oro įtaką rinkėjų aktyvumui jis naudotų paskutinėje vietoje. „Orą čia kaltinčiau paskutinėje vietoje. Esmė tame, kad rinkimai labai konkurencingi, plius du referendumai ir atrodo, kad tikrai yra skirtumas, kas laimės“, – mano jis.
Balsų skaičiavimas gali trukti ilgiau
Iki 18 val. savo valią išreiškė 39,7 proc. rinkėjų. Per išankstinius rinkimus balsavo 260 tūkst. 529 arba 10,75 proc. rinkėjų, taigi iš viso prezidento rinkimuose ir referendumuose jau dalyvavo 50,4 proc. rinkėjų.
„Apibendrinus matome, kad balsavo daugiau nei 260 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Tai siektų 10,75 proc. aktyvumą. 2014 m. rinkimų metu iš anksto savo valią išreiškė 153 tūkst. piliečių, o 2009 m. – 137 tūkst. Per savivaldybių tarybų rinkimus turėjome aktyvumą 6,25 proc. Taip kad padidėjęs išankstinio balsavimo dienų skaičius savivaldybėse atnešė mums didesnį aktyvumą“, – LRT RADIJUI sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Ji taip pat perspėja, kad balsų skaičiavimas dėl didelio aktyvumo per išankstinius rinkimus gali užtrukti ilgiau nei įprastai.
„Norėčiau visus įspėti turėti kantrybės šiandieną, nes, atsižvelgiant į tai, kad išankstinio balsavimo metu labai daug rinkėjų pasinaudojo teise balsuoti, turime labai daug išankstinio balsavimo vokų. Atitinkamai išankstinio balsavimo biuletenių skaičiavimas trunka gerokai ilgiau. Dėl šios priežasties rinkimų rezultatai bus paskelbti vėliau, nei mes esame įpratę. Rinkimų komisijos turės labai daug darbo ir skaičiavimo“, – sako L. Matjošaitytė.
LRT.lt primena, kad balsavimas rinkimų apylinkėse truks nuo 7 iki 20 valandos. Rinkėjų sąraše yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai. 56 tūkst. Lietuvos piliečių šįkart užsiregistravo balsuoti užsienyje.
Aktyviausia kol kas išlieka Neringos savivaldybė, kur balsavo 65,13 proc. rinkėjų. Pasyviausia – Visagino savivaldybė. Ten savo balsą atidavė tik kiek daugiau nei trečdalis – 33,84 proc. – balsavimo teisę turinčių gyventojų.
