Lietuvoje

2019.05.10 22:34

Lenkijos lietuviai be Lietuvos pilietybės: referendumas problemos neišspręs

Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo nesprendžia Lietuvos etninėse žemėse gyvenančių mūsų tautiečių galimybės įgyti Lietuvos pilitybę. Lenkijos lietuviai apgailestauja teisiškai negalintys įrodyti lietuviškų šaknų. Todėl Lietuvos valdžiai siūlo ieškoti būdų, kad Lenkijos lietuviai galėtų naudotis panašiomis teisėmis, kaip ir Lietuvos piliečiai.

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė neturi Lietuvos pilietybės, negalėtų į ją pretenduoti, nesvarbu, kaip per pilietybės išsaugojimo referendumą bus nuspręsta.

Apie tai, kad čia Lietuvos etninėse žemėse jau šimtmetį gyvena lietuviai liudija tik nuotraukos. Bažnytinių dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę, beveik neišlikę. Nors 1918-aisiais šios žemės priklausė Lietuvai, Punsko valsčiaus gyventojai buvo pasisakę esantys lietuviais, bet pasų per trumpą laiką išduoti nespėta.

„Šiame referendume esame tarsi už borto. Referendumo pataisa mūsų neliečia. Mes įgimtos teisės į Lietuvos pilietybę neturime, gimę esame Lenkijoje“, – sako Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.

Iš kelių tūkstančių mūsų tautiečių, vos apie 70 turi lietuviškus pasus – beveik visi ketina balsuoti, arba tai jau padarė. Lietuviškus pasus dauguma jų gavo, 2002-aisiais, pagal pusantrų metų galiojusį Pilietybės įstatymą.

Įgyti Lietuvos pilietybę ypač svarbu jaunimui, baigusiam lietuviškas mokyklas ir norintiems studijuoti Lietuvoje, ir čia likti gyventi.

„Čia toks momentas, kad jie būdami visą laiką lietuviaisnnuvažiavo į Lietuvą, gyvena Lietuvoje, bet yra kitokie piliečiai, nei jų draugai, kolegos, gyvenantys visą Lietuvoje. Rūšiuojami tautiečiai į dvi kategorijas“, – teigia Algirdas Vaicekauskas, Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas.

Šiemet iš šešiolikos Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientų, studijas Lietuvoje planuoja rinktis pusė ir jie norėtų turėti Lietuvos pilietybę.

Lenkijos lietuviai sako, kad diskutuojant apie Lietuvos pilietybę užsienio lietuviai daugiau dėmesio kreipė į pilietybės išsaugojimą, o ne į teisę ją atkurti.

„Apie etininių žemių lietuvių pilietybę tikrai nebuvo daug kalbama,nes mes išgirsdavome tais visais laikais, kad čia yra daugiau politinis klausimas, kad čia yra rizikinga kelti, jį reikia palikti taip kaip yra“, – sako Lenkijos lietuvių žurnalo „Aušra“ redaktorė Irena Gasperavičiūtė.

Lenkijos lietuviai sako, kad vienas būdų išspręsti jų klausimą – simbolinis lietuvio pasas.

Plačiau – reportaže nuo 04.40 min.

Panorama. In memoriam Vytautas Šerėnas