Lietuvoje

2019.05.10 17:30

Finišo tiesioji: įvertino rinkimų kampanijas ir padarytas klaidas, bet prognozuoti nedrįsta

Ingrida Šimonytė neišnaudojo savo pranašumo kitų kandidatų atžvilgiu, Gitanas Nausėda perdėtai pasitiki savo sėkme rinkimuose, o Saulius Skvernelis rinkimų kampanijai pajungė visą administracinę mašiną. Taip LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“ kandidatų į prezidentus rinkimines kampanijas įvertino apžvalgininkai.

Vertindamas šių prezidentinių rinkimų kampaniją pagal agitacinį procesą, debatus ir reklamą, „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris teigia, kad ji buvo nuobodi. Anot apžvalgininko, pagrindinės to priežastys – ryškių lyderių deficitas ir teisinis rinkimų reglamentavimas.

„Rinkimų kampanija yra tiek sukarpyta ir įstatyminiu požiūriu sulopyta, kad liko nususinta. Fizinių galimybių ryškiau agituoti kandidatai neturi“, – teigia V. Bruveris.

Apžvalgininko aiškinimu, rinkiminis suaktyvėjimas įvyko tik prieš pat pirmojo turo pabaigą. „Greičio pedalą spustelėjo „valstiečiai“ ir S. Skvernelis, nes jiems bene labiausiai reikia pasistengti norint jį galų gale ištempti į antrąjį turą“, – akcentuoja V. Bruveris.

V. Bruveris ragina skirti prezidento rinkimus, kaip agitacinę kampaniją, nuo prezidento rinkimų, kaip tam tikro politinio vyksmo.

„Politinės intrigos, manevrai ir pats paskutinis Ramūno Karbauskio išpuolis – rinkimai šia prasme buvo ryškus politinis procesas. Agitacijos kampanija, skirta kandidatų pasirodymui reklaminėje arenoje, buvo nuobodoka“, – mano V. Bruveris.

Vilniaus politikos analizės instituto direktorė Virginija Būdienė laikosi kiek kitokios nuomonės ir tvirtina, kad šie rinkimai buvo gerokai įdomesni nei 2014 metais. Jos aiškinimu, per šįkart buvo taikomi įvairesni rinkiminiai metodai.

„Žinoma, ši kampanija nebuvo tokia drastiška, kaip skraidymas lėktuvais po tiltu. Pagrindiniai trys kandidatai yra daugmaž kultūringi, nors kai kas iš jų ir bando vienas kitą pravardžiuoti, kas yra kiek neetiška. Reikėtų turėti galvoje, kad visos profesijos yra vienodai gerbtinos, nepaisant to, ar tu buvai ministru, ar premjeru, ar policininku“, – sako V. Būdienė.

Pašnekovė sutinka, kad paskutinė agitacinė savaitė yra išskirtinai aktyvi. „Matėme daugybę dalykų, kaip „valstiečiai“ visais būdais stengėsi įgyti savo kandidato viršų. Kažin, ar tai neatsisuks prieš juos pačius, dabar vertinti – sunku“, – atkreipia dėmesį V. Būdienė.

Portalo 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus Raimundo Celencevičiaus teigimu, šie rinkimai išryškino rinkimų finansavimo bėdas. Jo aiškinimu, finansinės kandidatų galimybės yra labai nelygios.

„Iš vadinamųjų nepriklausomų kandidatų tik G. Nausėdai pavyko surinkti pakankamai pinigų, leidžiančių jam rodytis viešojoje erdvėje arba normaliai organizuoti rinkimų procesą, bet palyginus su konservatorių kandidate I. Šimonyte, valdančiųjų kandidatu S. Skverneliu ar net socialdemokratų kandidatu Vyteniu Povilu Andriukaičiu, G. Nausėdos finansinės galimybės yra gerokai menkesnės [...]. Dėl to jis gali nepatekti į antrąjį rinkimų turą, nors ilgai buvo reitingų lyderis“, – LRT RADIJUI sako R. Celencevičius.

I. Šimonytė neišnaudojo savo pranašumo

Pasak V. Bruverio, pagrindinę kryptį, kurią savo rinkiminėje kampanijoje pasirinko I. Šimonytė, įvardyti sunku. Apžvalgininkas stebisi, kodėl ekonomistė, būdama visa galva aukštesnė už daugelį kandidatų, neišnaudojo savo potencialo.

„Man atrodo, kad ji bandė orientuotis į pagrindinę tendenciją, kurią bando išlaikyti G. Nausėda – kuo labiau save pozicionuoti kaip visus sluoksnius atstovausiančiam kandidatui [...]. Jos populiarumas paremtas ne tik tuo, kad už ją balsuoja didžioji dauguma konservatorių rinkėjų, bet ir daug tokių, kurie neasocijavo savęs su konservatoriais [...]. Tačiau stebėdamas debatus likau gerokai nustebęs, kad ji menkai naudojasi savo aštriu liežuviu, humoro jausmu ir greita orientacija“, – pabrėžia V. Bruveris.

V. Būdienės manymu, I. Šimonytė orientavosi į plačią rinkėjų auditoriją ir galbūt dėl to per daug nesinaudojo savo sąmoju.

Kaip teigia pašnekovė, ne visų kandidatų kuriamas įvaizdis pasiteisino. Jos aiškinimu, solidaus ir labiau patikimo prezidento vaizdinį buvo susikūręs tik premjero pareigas einantis S. Skvernelis, o G. Nausėdai ir I. Šimonytei solidumą reikėjo užsitarnauti.

„Gal dėl to I. Šimonytės agitacinis tonas yra toks prislopintas. Pasižiūrėjus į pagrindinį jos vaizdo klipą, į jos šukuoseną, ir kostiumėlio spalvas, tai primena prezidentę Dalią Grybauskaitę“, – teigia V. Būdienė.

S. Skverneliui rinkimų kampanija – palankiausia

R. Celencevičiaus teigimu, iš visų pagrindinių kandidatų S. Skvernelio rinkimų kampanija buvo geriausia. Pasak jo, atmetus visus niuansus, susijusius su administracinių resursų naudojimu ir principų nesilaikymu, jau nuo pat S. Skvernelio premjeravimo pradžios visi Vyriausybės veiksmai buvo sudėlioti taip, kad S. Skvernelis savo rinkimines aukštumas pasiektų dar prieš prezidento rinkimus.

„Seimo laikinųjų komisijų tyrimai buvo sudėlioti taip, kad prieš pat prezidento rinkimus Stasys Jakeliūnas sukėlė pačią didžiausią kritikos bangą, kuri yra susijusi su bankais, su G. Nausėda, D. Grybauskaite, I. Šimonyte ir visais buvusiais valdančiaisiais vėl prieš pat pirmąjį prezidento rinkimų turą“, – akcentuoja R. Celencevičius.

Anot R. Celencevičiaus, S. Skvernelis labai protingai susidėliojo savo, kaip premjero, ir savo, kaip kandidato į prezidentus, pozicijas.

„Jis taikėsi į savo auditoriją, kalbėjo dalykus, kuriuos nori girdėti žmonės, nelabai besidomintys politika, kuriems užtenka, kad atvažiavo valdžios vyras su gražiu kaklaraiščiu ir pažadėjo, kad pensijos augs iki 400 eurų“, – sako portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius.

Tuo metu V. Bruveris S. Skvernelio rinkimų kampanija nesižavi. Anot jo, nepaisant visų jam palankių rinkimų kampanijos aspektų, išlieka didelė rizika, kad premjeras į antrąjį rinkimų turą nepateks.

„Jam buvo pajungta visa administracinė mašina, visi jam dirbo, pradedant S. Jakeliūnu, baigiant R. Karbauskiu. Norėčiau pabrėžti, kad nepaisant šių visų galimybių, dėl kurių S. Skvernelis galėjo būti geriausiai matomas ir primesti savo temas, yra didelė rizika, kad į antrąjį rinkimų turą jis nepateks“, – atkreipia dėmesį apžvalgininkas.

Vertindamas R. Karbauskio pareiškimus trauktis iš valdžios, jeigu S. Skvernelis nelaimės prezidento rinkimų, V. Bruveris teigia, kad tokiu būdu valdančiosios partijos pirmininkas manipuliuoja ištikimiausiais rinkėjais.

„Jis pasižiūrės, kaip visa tai suveiks. Jeigu vis dėlto nesuveiks ir S. Skvernelis nepateks į antrąjį rinkimų turą, o tokia galimybė yra reali, tai tada R. Karbauskis tikrai turės išvesti savo gandrus iš lizdo. Rizika, kad ne visi pasitrauks išlieka, bet jis gali sugriauti tą valdančiąją daugumą. Prasidės chaosas ir tiek. Ką iš to laimės pats R. Karbauskis – nežinau“, – svarsto V. Bruveris.

V. Būdienės manymu, tokie „valstiečių“ lyderio pasisakymai kenkia valstybei. „Bloomberg" jau parašė apie R. Karbauskio pareiškimus pasitraukti, investuotojai visą tai girdi pasaulyje. Mano manymu, tai yra neatsakingas ir isteriškas absoliučios valdžios troškimas, galintis atsisukti prieš juos pačius“, – įsitikinusi V. Būdienė.

Rinkėjams patraukliausias G. Nausėda

V. Būdienės aiškinimu, G. Nausėda apie savo kandidatavimą pasiskelbė per anksti, nes aktyviai rodytis tokioje ilgoje rinkiminėje kampanijoje yra sudėtinga. Pašnekovė ekonomistą vertina kaip ypač abstrakčiai kalbantį kandidatą.

„Galbūt ši taktika yra teisinga, nes jo rinkėjų elektoratas ir amžiaus, ir išsilavinimo, ir pajamų prasme yra labai platus. Toks abstraktus kalbėjimas yra nukreiptas į kiekvieną iš tų grupių“, – sako V. Būdienė.   

Vilniaus politikos analizės instituto direktorės teigimu, G. Nausėda yra vertinamas kaip patraukliausias kandidatas: „Visur iškabinti G. Nausėdos plakatai turbūt ir bando groti šia nata.“

V. Bruveris ekonomisto G. Nausėdos rinkimų kampaniją vertina prastai dėl perdėto šio kandidato pasitikėjimo savo sėkme rinkimuose.

„Žinoma, galbūt jis ir ne visai klysta, bet, kai per ilgai užsiimi tokiu galvojimu, vis daugiau žmonių tą pastebi ir galiausiai tai atsisuka prieš tave“, – teigia V. Bruveris.

Apžvalgininko nuomone, per šiuos rinkimus G. Nausėda nepademonstravo savęs kaip politinio lyderio. Anot jo, vienintelis ryškus akcentas, kurį vis pabrėžia šis kandidatas, yra jo atsiribojimas nuo kitų partijų.

„Jis ir taip liko kalbančio pinigų temomis televizoriuje specialisto rėmuose, tik dabar prisidėjo kandidato į prezidentus statusą. Nieko keisto, kad dabar pas jį minuso ženklas atsiranda“, – LRT RADIJUI sako V. Bruveris.

Likusiame šešete aktyviausias A. Juozaitis

Vertindamas likusius kandidatus, R. Celencevičius tvirtina, kad Arvydas Juozaitis, neturėdamas jokių administracinių ir partinių resursų, buvo gyviausias. Pasak jo, jis įdėjo daugiausia pastangų, siekdamas pasiekti savo rinkėjus.

„Jis skleidė aiškią žinią rinkėjams, kad jis bus kiek nacionalistiškas, šiek tiek populistiškas, besisemiantis stiprybės iš praeities. Daug ekonominių dalykų nežadėjo, bet nemažai važinėjo aplink Lietuvą, ir, ko gero, galėjo būti ketvirtas, jei jam būtų pavykę suburti daugiau adekvačių žmonių aplink save“, – pabrėžia R. Celencevičius.

Portalo 15min.lt vyriausiojo redaktoriau įžvalgomis, nors V. P. Andriukaitis į rinkimų kampaniją pavėlavo, jis sukėlė didelę bangą ir pagyvino debatus.

„Jeigu jis būtų turėjęs daugiau laiko, manau, kad socialdemokratai šiuose rinkimuose būtų rimtai pasivaržę ir atėmę iš S. Skvernelio galimybę tikėtis patekti į antrąjį turą“, – teigia R. Celencevičius.

Valentiną Mazuronį, Mindaugą Puidoką ir Naglį Puteikį R. Celencevičius įvardiją kaip epizodinius rinkimų kampanijos veikėjus.

„Nežinau, kokiu būdu jie surinko parašus ir praslydo į finalinę fazę, bet nieko įdomesnio ir svarbesnio iš jų neišgirdome [...]. N. Puteikis taip pat niekuo neišsiskyrė ir tik pabaigoje bandė prekiauti savo statusu“, – akcentuoja R. Celencevičius.

Anot R. Celencevičiaus, Valdemaras Tomaševskis, nuosekliai vykdantis savo užsibrėžtą liniją, šneka tuos pačius dalykus ir rinkimuose surinks nišinius balsus. „Įdomybė tik ta, kad V. Tomaševskį remia Rolandas Paksas, tačiau, abejoju, ar tai V. Tomaševskiui atneš kokią nors didesnę naudą“, – svarsto R. Celencevičius.

Rinkimų baigties neprognozuoja

Naujausios visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos rodo, kad už G. Nausėdą ketina balsuoti 21,1 proc., už I. Šimonytę 19,5 proc., o už S. Skvernelį 18,4 proc. piliečių.

Paklausta, kas, jos nuomone, turi didesnių šansų iškopti į antrąjį rinkimų turą, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigia, kad šie reitingai kuria dar didesnę intrigą, nes jie gali turėti paklaidą. Anot pašnekovės, ką nors prognozuoti būtų pernelyg drąsu.

„Rinkėjų aktyvumas gali duoti netikėtų rezultatų, turint omenyje, kad yra šiek tiek suaktyvėję užsienyje gyvenantys lietuviai, o jie į atliekamas apklausas nepakliūva. Tai gali suteikti tam tikrų korekcijų. Miestai taip pat yra svarbūs, tačiau nemanau, kad jie taip vieningai balsuos, kaip ragina merai“, – pabrėžia profesorė.

A. Ramonaitė priduria, kad prognozuoti rinkimų baigtį yra sunku ir dėl to, nes apie 8 proc. žadančių dalyvauti rinkimuose žmonių iki šiol nežino, už ką balsuos.

„Kai kurie žmonės Lietuvoje šį sprendimą pasilieka paskutinei dienai. Tos kelios dienos šioje dramatiškoje kovoje gali pakeisti jų pasirinkimą“, – akcentuoja A. Ramonaitė.

Plačiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.