Lietuvoje

2019.05.09 21:19

Paralimpinio komiteto vadovas apie neįgaliųjų balsavimo kuriozus: lyjant lietui siūlė balsuoti lauke

Sekmadienį vyks Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai, kartu su jais – ir referendumai dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų. Išankstinis balsavimas vyksta trečią dieną ir tęsis dar ir penktadienį. Tačiau daliai piliečių atiduoti savo balsą gali būti sudėtingiau nei kitiems – negalią turintys žmonės prabyla apie tai, kad ne visos rinkimų apylinkės jiems tinkamai pritaikytos balsuoti, o kartais tiesiog trūksta informacijos.

Taigi ar žmonės su negalia galės rinkimuose be kliūčių pareikšti savo pilietinę valią? „Dienos temoje“ – Ritos Miliūtės pokalbis su Paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi ir Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidente Dovile Juodkaite.

– Oficialiai negalią turintiems žmonėms yra pritaikyta beveik 70 proc. balsavimo vietų. O kaip yra praktiškai, ponia D. Juodkaite?

D. Juodkaitė: Iš tiesų mes labai gerai pamatysime, kaip realiai yra, šių rinkimų metu. Kaip organizacija kartu su savo nariais vykdysime stebėseną. Bet patirtis, 2016 m. duomenys ir jau praeitais metais atlikti tam tikri tyrimai rodo, kad skaičius, minimas Vyriausiosios rinkimų komisijos, iš tiesų neatitinka realybės, nes daugelis rinkimų apylinkių, netgi pažymėtų kaip prieinamos, iš tiesų fiziškai nėra prieinamos žmonėms, kurie atvyksta į tas apylinkes ir negali pasinaudoti savo teise – pavyzdžiui, randa porą laiptelių arba negali pravažiuoti pro duris, arba pandusas nueina į žaliąją zoną, o ne ant šaligatvio, kur lengvai galėtų privažiuoti judantis vežimėliu žmogus.

– Kaip tik norėjau klausti pono M. Biliaus, kuris labai sėkmingai atstovauja žmonėms su negalia ne tik sporte, bet ir ginant jų pilietines teises, jų įgyvendinimą, tai yra balsavimą. Su kokiomis kitomis  kliūtimis dažniausiai susiduria balsuoti norintys negalią turintys žmonės? Be tų, kurias paminėjo Dovilė, ką jūs išskirtumėte?

M. Bilius: Labiausiai, manau, mūsų požiūrio klausimas yra. Mes dar truputėlį kaip valstybė, kaip visuomenės dalis gyvename posovietiniu laikotarpiu, kada neįgalus žmogus buvo ignoruojamas ir kada lyg mes jo nenorėjome matyti. Kada ateina žmonės į rinkimus, man parašo laiškus: „Žiūrėkit, atėjau, noriu balsuoti, sako „tu pabūk lauke, lietus lyja, mes tau išnešim balsavimo biuletenį“. Tokie atvejai ir kada išankstinis balsavimas vyksta. Reikia žmogui nuvažiuoti, balsuoti, jis taip pat negali patekti į vidų, ir kada ateina žmonės dėl balsavimo į namus, jie paprasčiausiai biuletenius numeta, sako: „Greičiau, aš turiu eiti pas kitą, man darbo laikas baigėsi.“ Tai tas požiūris – manau, jo trūksta.

– Kitaip tariant, ne tiktai fizinės aplinkos pritaikymas negalią turinčiam žmogui yra kliūtis šių dienų Lietuvoje? Ar teisingai suprantu?

D. Juodkaitė: Taip, ir aš čia turbūt paminėčiau, kad aplinka arba fizinės kliūtys yra tik viena iš kliūčių, nes informavimas apie patį procesą arba apie tai, ar rinkimų apylinkė bus prieinama, ar nebus prieinama, arba apie patį procesą, pavyzdžiui, akliesiems arba kurtiesiems, arba sutrikusio intelekto žmonėms, irgi yra viena iš tų prieinamumo kliūčių. Turbūt labiausiai galėčiau akcentuoti, kad netgi neatitikimas rinkimų apylinkių ir jų prieinamumo yra iš dalies klaidinantis. Kaip Mindaugas minėjo, man net nenorint eiti išankstinio balsavimo, laukiu iki sekmadienio, o sekmadienį atvykus, pavyzdžiui, į rinkimų apylinkę, kuri yra nepritaikyta, lieku tada išvis nebalsavęs arba mane nukreipia geriausiu atveju į kitą artimiausią rinkimų apylinkę. Čia dar vienas aspektas yra, kad tas netolygumas, ką mes su Mindaugu labai gerai aptarėme šiandien, 70 proc. Lietuvos teritorijos mastu yra gana didelis procentas, bet jeigu mes žiūrime kai kurių apylinkių arba kai kurių Lietuvos teritorijų mastu, tai yra tiktai gal apie 20 proc. pritaikyta. Jei dar ir jos turi kliūčių, tai tada žmonės su negalia iš tiesų yra arba lieka labai izoliuoti. 

M. Bilius: Po šiandienos mūsų su Dovile pokalbio gavau laišką, kur parašyta: „Visagine yra 16 rinkimų apylinkių ir pritaikyta tik viena iš 16.“ Žmonės pradėjo rašyti. Ten gyvena 1 500 negalią turinčių žmonių. Tai gana, manau, didelis skaičius, o rinkimų apylinkių tik viena. Tokios problemos.

– Savivaldybių asociacijos prezidentu būdamas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas yra išsakęs nuomonę, kad padaryti visas balsavimo apylinkes prieinamas neįgaliems žmonėms nėra prasminga, nes esą jų nėra tiek daug, ir jie gali eiti balsuoti ten, kur yra pritaikyta, arba, kaip pasakojo M. Bilius, jam galima išnešti laiptais tą biuletenį, kad jis galėtų ir turėtų, kur įmesti. Ką jūs, kaip žmonių su negalia atstovai, pasakytumėte taip galvojantiems žmonėms?

M. Bilius: Labai norėčiau pasakyti, kad dar kartą tai parodo mūsų požiūrį į žmones. Tikrai manau, kad mes, lietuviai, esame labai labai protinga, šauni tauta. Tas požiūris keičiasi, ir mes visi esame lygūs, tikrai mes turime teisę, nesvarbu, ar tu aklas, ar tu turi judėjimo negalią, ar tu esi kurčias, ar tu turi protinę – tu turi teisę eiti balsuoti. Ten, kur tu turi balsuoti. Nes labai yra paprastas dalykas, kada ateis ta diena, kai vyks balsavimas, ir žmonės supras, kad aš einu balsuoti, nesvarbu, ar sveikas, neįgalus, aš einu ten, kur aš turiu eiti, tai tada bus 100 proc. pasiekta.

– Kaip būtų galima paaiškinti žmonėms, kurie patys nėra su tuo susidūrę, kurią negalią turintys žmonės, jūsų duomenimis, balsavimo teisėje yra diskriminuojami labiausiai – judėjimo, regos ar kitą?

D. Juodkaitė: Turbūt pasakyčiau, dar reaguodamas į anksčiau iškeltą klausimą, kad teismas yra pasisakęs dėl rinkimų apylinkių nepritaikymo, kad tai yra tiesioginis pažeidimas, diskriminacija žmonių su negalia atžvilgiu. Iš tiesų neturėtų būti finansinių argumentų, kad nėra pinigų, tai yra tiesiog teisės realizavimo klausimas. Atsakant į jūsų antrąjį klausimą, manyčiau, kad šiandien mes galime labai pasidžiaugti pasiektais tam tikrais pasiekimais akliesiems, kurtiesiems ir fizinės negalios asmenims. Kurčiųjų atveju yra debatai verčiami į gestų kalbą, subtitruojama teikiama informacija. Dėl regėjimo negalios – mūsų bendruomenė šiandien išsakė labai džiugią naujieną, kad labai pasiteisino parengtos Brailio formatu specialios įmautės. Tačiau sutrikusio intelekto arba proto negalios asmenims yra ypač didelis informacijos trūkumas apie pačius rinkimus, procesą ir apie turinį, tai yra ką ir kaip reikėtų žinoti siekiant įgyvendinti savo teises.

– Reikalai iš tikrųjų smarkiau turbūt pasikeitė po jūsų minėto teismo sprendimo, kai teismas nurodė, kad reikia suteikti žmogui galimybę įvykdyti, pasinaudoti pilietine teise balsuoti. Ieškinį teismui pateikė 2 žmonės. Taigi galima sakyti, kad jie buvo pradininkai to dalykus pakeitusio teismo sprendimo. Papasakokite, kaip viskas prasidėjo.

D. Juodkaitė: Labai džiaugiuosi tais žmonėmis ir jų drąsa, nes mes bandėme surinkti 20 žmonių, bandėme tokią strateginę bylą kelti. Bet su šitais dviem fizinės negalios žmonėmis tiesiog nusprendėme padaryti tokį bandomąjį galbūt kreipimąsi pirmiausiai į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą su skundu, vėliau į teismą, konkrečiai nurodant ir fiksuojant, kokiose apylinkėse – tai buvo dviejose savivaldybėse, kuriose buvo šių žmonių rinkimų apylinkės. Vienas buvo labai panašus atvejis, kurį Mindaugas minėjo. Atvažiavo ratukais judantis žmogus, jis nepateko į apylinkę, nusileido komisijos nariai, lietui lyjant pasiūlė balsuoti lauke. Tai reiškia neužtikrinimą nei privatumo, nei galiausiai oraus tos teisės įgyvendinimo. Kitu atveju mergina buvo užnešta į rinkimų apylinkę, ir, deja, infrastruktūra tiek iki apylinkės, tiek apylinkėje jai taip pat neleido savarankiškai judėti. Būtent šitų dviejų žmonių iniciatyva teismo sprendimas, iš tiesų beprecedentis, buvo laimėtas teismui pasakant, kad buvo teisių pažeidimas šių asmenų atžvilgiu ir kad visi viešosios paskirties pastatai, kuriuose dažniausiai vyksta rinkimai – tai gali būti mokyklos, seniūnijos, savivaldybės, – turėtų ir šiaip būti pritaikyti pagal Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Tas, deja, nebuvo užtikrinta.

– Išankstinis balsavimas ir šiandien dar vyksta, bet didžioji dalis žmonių eina balsuoti sekmadienį. Ką patartumėte negalią turinčiam žmogui, jeigu vis dėlto jis susidurs su kliūtimi ir paaiškės, kad, atvykus į  balsavimo apylinkę, jis nebūtinai gali patekti į ją ir balsuoti?

M. Bilius: Iš tikrųjų tai paprašyčiau visų, kad ateitų ir balsuotų, nes galimybių tikrai yra daugiau. Kaip ir akliesiems, ir su fizine negalia, ir kurtiesiems, ką minėjome ir bandome informuoti. Labai prašau ateiti balsuoti, bet jeigu susiduriate su kažkokia kliūtimi, arba į Lietuvos negalios organizacijų forumą Dovilei parašykite, arba man parašykite asmeniškai, ar į Lietuvos paralimpinį komitetą. Mes į tai reaguosime, nes visi dabar bendrai dirbame ir norime, kad pasikeistų situacija.

D. Juodkaitė: Dar turbūt pridėčiau, kad iš tiesų reikėtų pirmiausia informuoti ir pačią tos apylinkės rinkimų komisiją, ir Vyriausiąją rinkimų komisiją apie štai tokias situacijas, kurios akivaizdžiai parodys kliūtis, deja, susiduriant su pilietinės teisės įgyvendinimu.

– Vilkimės, kad jų bus vis mažiau. Dėkui Mindaugui Biliui ir Dovilei Juodkaitei.