Lietuvoje

2019.05.09 19:54

Dviguba pilietybė įneštų sumaištį dėl šauktinių: ką daryti, jei dvi šalys siektų mobilizuoti tą patį žmogų?

Izabelė Pukėnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.09 19:54

Jei būtų leista europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę turintiems žmonėms išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, tai greičiausiai įneštų nemenkos sumaišties keičiant teisės aktus, reglamentuojančius privalomąją karo tarnybą.

Išlieka neaišku, ką reikėtų daryti karo atveju, kai dvi šalys siektų mobilizuoti tą patį žmogų.

Dabar Lietuvos pilietis turintis ir kitos šalies pilietybę, karo tarnybą gali atlikti ir svečioje šalyje. Bet tam privalo gauti oficialų vyriausybės leidimą. Be jo gresia netekti pilietybės. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, laikas keisti Konstituciją.

„Konstitucija turi tarnauti būtent piliečiams ir tautai ir greičiausiai reikia peržiūrėti straipsnių ir daug jų yra kurie neatitinka tikrovės. Reikia nepamiršti, kad ji parašyta 1991 metais. Mes buvome kitoje geopolitinėje situacijoje ir daug klausimų nebeatitinka tikrovės ir yra apsikeitę“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Skirtingos šalys taiko įvairią praktiką. 

Pavyzdžiui, Danija, dvigubą pilietybę turinčiam lietuviui, leidžia rinktis kurioje šalyje tarnauti. Tokia tvarka galioja ir Norvegijoje bei Suomijoje. Tiesa, šios šalys taiko išimtis tiems karo prievolininkams, kurie kelerius metus negyvena minėtose šalyse. 

Tačiau problema iškiltų prasidėjus karui, kai dvi valstybės siektų mobilizuoti tą patį karį.

„Tai čia sakau yra tam tikra koalizija, kurią, galbūt, reikėtų ateityje spręsti, ką daryti, kurie ten patenka. Kai atlikę tarnybą vienoje ar kitoje šalyje ir yra užskaityta, konkrečiu mobilizacijos atveju, kaip jis turi elgtis, ar jis pasirenka. Yra pavyzdžių, kai šalys susitaria, kad turi grįžti į šalį, kur gimęs yra arba pasilieka, kur reziduoja, čia vėl yra įvairiausių modelių ir reikia analizuoti, apsispręsti, ko Lietuva norėtų“, – teigia Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.

Panašų susitarimą turi Vokietija iš Šveicarija – jų pilietybes turintis žmogus, gali pasirinkti, kurioje šalyje tarnaus, tačiau prasidėjus karui, jį pašaukti galės tik ta kariuomenė, kurioje jis tarnavo.

Tačiau kad Lietuva galėtų turėti tokius ar panašius susitarimus su kitomis valstybėmis, reikėtų keisti ne tik 12-tą Konstitucijos straipsnį dėl pilietybės.

„Prieš raginant balsuoti už 12 straipsnį, už daugybinę pilietybę, gal reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pamėginti paklausti, ar pagal Konstituciją gali būti sudaromos tokios tarptautinės sutartys, kurios reglamentuotų klausimus, kai pilietis atlieka tarnybą kitoje valstybėje, o ta valstybė negali reikalauti, kad jis atliktų tarnybą toje valstybėje, kurios pilietis jis yra“, – teigė Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius.

Žinios. Dalia Grybauskaitė ir Europos Sąjungos šalių lyderiai paragino išlaikyti vienybę

Referendume pritarus, kad europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę turintys žmonės gali išsaugoti ir Lietuvos pilietybę, tikėtina, kad karo atveju, šių šalių kariai būtų mobilizuojami prieš bendrą agresorių. Tačiau ir tokiu atveju sudarius tarpvalstybines sutartis jos ne visada garantuotų, kad lietuviai būtinai grįžtų ginti Lietuvos.

Šalys, kuriose karo tarnyba yra privaloma ir kurios leidžia dvigubą pilietybę yra Švedija, Suomija, Danija, Šveicarija ir Kipras.