Lietuvoje

2019.05.10 17:38

Papasakojo apie emigravusių lietuvių emocinį klimatą: sumažėjusi savivertė ir išlikimas

LRT.lt2019.05.10 17:38

Atvykę į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) žmonės išgyvena adaptacijos sunkumus: svarsto, kaip atkurti savo socialinį ratą ir išgyventi nepažįstamoje aplinkoje. Taip LRT RADIJUI sako psichoterapeutė iš Čikagos Laima Zavistauskas. Jos teigimu, Amerikos lietuviai per įvairius būrelius kompensuoja lietuviškos kultūros trūkumą.

– Kaip Jūs atsidūrėte Čikagoje?

– Greičiausiai nieko naujo, nei kiekvienas Amerikoje gyvenantis lietuvis, nepasakysiu. Laimėjome žalią kortą, manėme, kad čia žolė yra žalesnė, tai tos žalios kortos laimėjimą vertinau kaip didelę sėkmę.

Daug apmąstymų, kaip viskas eisis, nebuvo – tiesiog važiavome ir žiūrėjome. Amerikoje atsiradau pusiau nesąmoningai, nes tuo metu traukti į užsienį atrodė didelis privalumas.

– Ar nesigailite, kad atvykote į Čikagą?

 – Jeigu nebūčiau išvažiavusi, tai, ko gero, viskas, ką Amerikoje nuveikiau savo asmeniniame ir profesiniame gyvenime per dvejus metus, Lietuvoje būčiau padariusi per dešimt metų.

Buvau įmesta į kitą aplinką ir reikėjo kaip nors tvarkytis, ieškoti išeities – tokios išgyvenimo aplinkybės suteikė daug smagumų kabutėse.

– Kokie sunkumai Jus užklupo pirmaisiais metais Amerikoje?

 – Apie tai labai dažnai galvodavau. Lietuvoje aš turėjau tam tikrą socialinį statusą, profesiją, draugų ratą, gyvenimo būdą, o nepraėjus nė 24 valandoms nuo to, kai išvažiavau iš Lietuvos ir atvykau į Ameriką, viskas jau buvo kitaip.

Atvykęs į svetimą šalį žmogus natūraliai atsiduria ne savo komforto zonoje, pasimeta, pasidaro priklausomas nuo to, kur eiti ir ką sakyti. Staiga jis nusirita dviem ar net trimis laipteliais žemyn. Tada tenka atstatyti savo savivertę ir tik po kurio laiko kurti ką nors naujo.

– Kur Jūs ieškojote pagalbos?

 – Labiausiai man padėjo tuometinis Pasaulio lietuvių centro bendruomenės pirmininkas. Tuo metu aš prižiūrėjau jo dukros vaikus ir galiausiai susipažinau su jos tėvais. Jie man suteikė moralinę, psichologinę ir edukacinę pagalbą, kurios man tuo metu ypač reikėjo. Tai man padėjo sugrįžti į save.

– Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria žmonės, kurie laimi žalią kortą ar net nelegaliai atvyksta į Ameriką?

– Iš pradžių žmonės susiduria su vienomis problemomis ir išgyvena su adaptacija susijusius sunkumus: svarsto kaip atkurti ar sukurti savo socialinį ratą, ieško darbo. Gyvenimo kokybei gerėjant jie pradeda ieškoti nišos, kurioje galėtų save išreikšti ir ką nors duoti kitiems.

Žmonių, su kuriais aš šiuo metu dirbu, nesvarbu, ar tai būtų poros, ar pavieniai asmenys, jų istorijos yra labai universalios ir, mano manymu, tai, ar žmogus yra amerikietis, ar lietuvis, jau nebeturi reikšmės. Žmonės išgyvena kasdienes problemas, kas skiriasi, kas išgyvena depresiją, kas pergyvena dėl verslo. Yra nemažai porų, kurios dėl gyvenimo Amerikoje turi daug tarpusavio santykių problemų. Taip pat yra žmonių, pervargusių nuo savo perfekcionizmo.

– Amerikiečių darbo kultūra yra žiauri, žmonės – karjeristai. Ar įmanoma kaip nors padėti tokiems žmonėms susitvarkyti su savo psichologinėmis problemomis?

– Tai yra gyvenimo būdas. Jie patys neįvardytų, kad yra karjeristai, nes jie nežino, kad gali būti kitaip.

Mano organizacijoje daug žmonių yra keliavę į Afriką su įvairiomis misijomis. Pagyvenę ten jie suvokia tam tikrų kultūrų gyvenimo ritmo skirtumus ir vertybes, ar svarbiau bendravimas, ar kiek per tą laiką, kol bendravai, galėjai uždirbti pinigų.

Būdas jiems padėti – įvardyti, kas su jais vyksta. Psichoterapija ir kalbėjimasis su kitu padeda sustabdyti nuolatinį bėgimą, įvardyti savo emociją ir išgirsti, kas yra sakoma. Terapijos metu žmogus yra įvedamas į tinkamą kelią, jam padedama suvokti, atsistoti ant kojų ir eiti toliau. Ar amerikiečiai, ar lietuviai, ar kitos tautybės žmonės – procesai yra panašūs.

– Ar atvykusiems į JAV lietuviams lengva pritapti? Ar jiems nesinori grįžti į tėvynę?

– Kiekvieno žmogaus istorija yra skirtinga. Aš kalbėjausi su pažįstamu konsulu ir jo paklausiau, kaip jis vertina psichologinius sunkumus, su kuriais susiduria lietuviai. Jis pasakė, kad čia žmonės save atranda per būrelius ir taip kompensuoja lietuviškos kultūros trūkumą. Lietuviškų šaknų išrauti neįmanoma, tačiau Amerikoje yra labai gera dirva tokiam savęs realizavimui.

– Kodėl žmones traukia į Ameriką?

– Mane asmeniškai traukė nežinojimas ir avantiūros galimybė, kaip čia viskas atrodo. Galvojau, jeigu nepabandysiu, tai save griaušiu visą likusį gyvenimą.

Visuomenę veikia egzistuojantis stereotipas, esą žolė už tvoros žalesnė – norisi išbandyti kitas galimybes. Mano atveju, tai yra galimybė plėsti savo asmenines ribas kitoje šalyje, nebent tu kur nors užsidarai, gyveni Amerikoje, bet tavo gyvenimo būdas yra tarsi mažoje saloje.

Jeigu žmogus yra atviras pasauliui ir nori sužinoti savo ribas, atsiranda kitas etapas, kai tu kažką sužinai, augi ir atrandi save.

Čikagoje lankėsi LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius. Jų kelionė yra dalis projekto „Keturi milijonai“, kuris skirtas Pasaulio lietuvių metams.

Išsamiau – interviu su L. Zavistauskas įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.