Lietuvoje

2019.05.09 13:47

Savivaldybėms neužtikrinant mokyklų kokybės, svarstoma peržiūrėti finansavimo modelį

Ignas Jačauskas, BNS2019.05.09 13:47

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarstys keisti mokyklų finansavimo modelį, atsižvelgdama į kai kurių savivaldybių neefektyviai naudojamas lėšas, sako ministras Algirdas Monkevičius.

Ministras sutinka, jog kasmet pasigirstanti vieša kritika dėl moksleivių nepažangumo ir neefektyviai panaudojamų lėšų mažose mokyklose, yra teisinga.

„Tai yra dalykai, kurie kaupėsi labai daug metų, tačiau dabar numatomos priemonės turi sparčiai padėti tą įveikti. Esame numatę savo darbotvarkėje, konkrečiai, tobulinant tą patį tinklo finansavimo modelį, pavėžėjimo klausimus, skirstant autobusiukus“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Monkevičius.

Anot jo, pagrindinis siekis yra sugriežtinti taisykles, jog savivaldybėms nebūtų naudinga atidėlioti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos uždarant kai kurias nepažangias, mažai vaikų turinčias mokyklas.

„Turime dar labiau sugriežtinti finansavimą, kuomet tikrai nebūtų naudinga savivaldybei nesitvarkyti. Jei savivaldybė išlaikys tokius mažus komplektus ir tai bus neracionalu, tai turėtų būti didelis nuostolis, didelė prabanga: savivaldybė tada turėtų prisidėti savo lėšomis ir nesitikėti centrinės pagalbos. Būtent ta kryptimi ketinama peržiūrėti finansavimo modelį“, – teigė jis. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Kęstutis Butvydas BNS patikslino anksčiau ketvirtadienį išsakytą ministro poziciją sakydamas, kad A. Monkevičius neketina tiesiogiai mažinti finansavimo pačioms mokykloms. Anot jo, ministerija tik svarsto „tobulinti mokyklų finansavimo modelį“, skatinantį pačias mokyklų steigėjas savivaldybes „greičiau ir racionaliau optimizuoti mokyklų tinklą“. Ministerija nedetalizuoja, kaip tai būtų daroma.

A. Monkevičius sako, kad prie švietimo tinklo tvarkymo planų grįžtama po savivaldos rinkimų formuojantis naujoms savivaldybių administracijoms. 

Jis pabrėžia, kad regionuose tik apie penktadalį mokyklas baigusių moksleivių iš socialiai jautrių šeimų siekia aukštojo mokslo, socialiai pasiturinčių šeimose į aukštąsias mokyklas įstoja 70-80 proc. vaikų.

„Tai – didžiuliai kontrastai, jie kelia didelį nerimą. Vienintelis kelias yra regionuose sutvarkyti tinklą. Yra įvairūs būdai, kaip tai padaryti, kad kiekvienas vaikas turėtų sėkmę: yra jungtinės mokyklos, tokie modeliai išbandomi ir Šiaulių rajone, ir kitur, kuomet galima supaprastinti administraciją, bet ji gali efektyviau pasirūpinti vaiku“, – aiškino ministras.

Anot jo, sprendžiant specialistų pritraukimo į mokyklas, vaikų pavėžėjimo klausimus, svarbus ir kitas, kelių infrastruktūros klausimas, nes net ir 10 kilometrų atstumas nuo namų iki mokyklos kai kur tampa iššūkiu.

Žurnalo „Reitingai“ sudarytojai trečiadienį išsakė kritikos, jog kai kurioms regioninėms savivaldybėms trūksta ryžto uždaryti neefektyviai valdomas, mažai moksleivių turinčias ir prastus moksleivių rezultatus demonstruojančias mokyklas vietoje to pavežant moksleivius iki stipresnių, nors ir atokesnių įstaigų.

Atskleista, jog kuriose mokyklose, pavyzdžiui, visų dešimtokų matematikos pasiekimų vidurkis tesiekia vos 3 balus iš 10. Tuo metu išlaidos vieno vaiko mokymui skiriasi iki 6-7 kartų, jos didžiausios prastus rezultatus demonstruojančiose mažose Vilniaus, Šiaulių, Alytaus rajonų mokyklose. 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt