Lietuvoje

2019.05.09 12:12

Kliūtys balsuoti neįgaliesiems: kalba apie proveržį, bet kai kur patekti į apygardą – jokių šansų

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2019.05.09 12:12

„Kelis kartus bandžiau patekti į savo rinkimų apygardą – nėra šansų. Abi mano rinkimų apygardos nepritaikytos neįgaliesiems, kyla elementarių problemų, pavyzdžiui, nepavyksta užvažiuoti ant šaligatvio ir neįgalų žmogų tenka kelti“, – apie rinkimų apygardų pritaikymą neįgaliesiems kalba neįgaliojo vežimėlyje sėdintis Linas Joniškis.

Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) vyko asmenis su negalia vienijančių Lietuvos organizacijų ir VRK spaudos konferencija apie rinkimų ir referendumų naujoves, kurios turėtų tiesiogiai paveikti asmenų su negalia galimybes dalyvauti rinkimuose.

Į kai kurias apygardas neįgalieji nepatenka

Lietuvos neįgaliųjų rinktinės atstovas L. Joniškis kalba, kad nemažai vietų, skirtų balsuoti, nėra pritaikytos neįgaliesiems, todėl, sako jis, paprastai tenka balsuoti Vilniaus savivaldybėje, kuri pritaikyta neįgaliesiems.

L. Joniškis pabrėžia, kad situacija skiriasi kituose miestuose, kuriuose neįgaliesiems balsuoti sunkiau.

„Žmonės vengia viešai dalintis neigiamais pavyzdžiais, tačiau aš pats kelis kartus bandžiau patekti į savo rinkimų apygardą – nėra šansų. Abi mano rinkimų apygardos nepritaikytos neįgaliesiems, kyla elementarių problemų, pavyzdžiui, nepavyksta užvažiuoti ant šaligatvio ir neįgalų žmogų tenka kelti“, – apgailestauja L. Joniškis.

Anot L. Joniškio, šią problemą būtų galima nesunkiai išspręsti padėjus kelias lentas, ant kurių užvažiavęs neįgalusis galėtų patekti į rinkiminę apygardą. Nors tai būtų laikinas sprendimas, tačiau, sako Neįgaliųjų rinktinės atstovas, tai padėtų.

L. Joniškis taip pat piktinasi, kad ne visi neįgalieji gali pasinaudoti socialiniais automobiliais ir nuvykti balsuoti, todėl motyvacijos neturintys žmonės balsuoti atsisako arba tai daro savivaldybėje.

„Jeigu nori pasijausti visuomenės dalimi, balsuoti privaloma, tai mūsų, kaip piliečių, pareiga“, – tikina L. Joniškis.

Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė dėkojo už „didžiulį proveržį turintį projektą“ ir tai, kad vis daugiau žmonių gali pasinaudoti pilietine teise rinkti ir būti išrinktam.

Pasak D. Juodkaitės, apie 70 proc. rinkiminių apylinkių pritaikytos neįgaliesiems. Tačiau, sako ji, yra skaudžių problemų, kai atvažiavę balsuoti negalią turintys žmonės negali patekti į balsavimo vietą.

„Noriu pabrėžti, kad šie skaičiai yra visos Lietuvos mastu. Kai kuriose apylinkėse prieinamumas gerokai mažesnis ir siekia tik 30–40 procentų“, – sako D. Juodkaitė.

Kviečia drąsiai dalyvauti rinkimuose

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė kalba, kad jau yra savivaldybių, kurios neįgaliesiems pritaikytos 100 proc.

Anot R. Žakaitienės, pakeitus rinkimų įstatymus, nuo 2019 m. liepos pirmos dienos atsiranda prievolė, kad visos balsavimo patalpos būtų tinkamos neįgaliųjų ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams.

„Jeigu pritaikyti esamų patalpų nepavyks, savivaldybės tinkamas patalpas turės išnuomoti“, – aiškina R. Žakaitienė.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčiukonienė kalba, kad šiuo metu proveržis jau matosi ir kviečia visus žmones su negalia ateiti ir drąsiai balsuoti, kartu su visais piliečiais išreikšti savo valią.

„Tai be galo didelė dovana“, – džiaugiasi R. Balčiukonienė.

Anot LASS atstovės, kai kurie neįgalieji atsisakydavo ateiti balsuoti, nes piktindavosi, kad rinkimų apylinkių prieinamumas jiems nepritaikytas, todėl jie sakydavo, kad jų balsų valstybei nereikia.

R. Balčiukonienė pabrėžia, kad dažnai užtenka paprastų ir nieko nereikalaujančių sprendimų, pavyzdžiui, kai kurią informaciją parašyti šiek tiek didesniu raštu, o tai, sako ji, nereikalauja jokių išteklių.

Balsuojant padės išmanieji telefonai

Anot VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės, labai svarbu, kad kiekvienas pilietis turėtų galimybę balsuoti ir dalyvauti rinkimuose, būti išgirstas ir patekti į balsavimo patalpą.

Kaip sako VRK pirmininkė, po 2016 metų rinkimų komisija ieškojo sprendimų, kaip spręsti rinkėjams su judėjimo negalia kylančias problemas balsuojant ir palengvinti jiems dalyvavimą. L. Matjošaitytės teigimu, 2016 metais vykusiuose Seimo rinkimuose tik apie 40 proc. rinkimų vietų buvo pritaikytos rinkėjams su negalia.

Anot VRK pirmininkės, akliesiems bus sudaryta galimybė balsuoti biuletenį perskaitant Brailio raštu: paprastas biuletenis bus dedamas į specialią įmautę, ant kurios bus atspausti kandidatų numeriai ir atsakymai į referendumo klausimus.

„Žiūrime, kaip seksis, kviečiame visus rinkėjus išbandyti ir pasinaudoti šia naujove“, – kalba L. Matjošaitytė.

Pasak VRK pirmininkės, atsižvelgiant į silpnaregių poreikius kiekvienoje rinkimų apylinkėje bus išduodama po padidinamąjį stiklą, todėl, jeigu bus poreikis, rinkėjai galės juo naudotis.

L. Matjošaitytės teigimu, VRK Brailio raštu leidžia leidinį apie kandidatus, jų biografijas, leidiniuose taip pat pateikiama pagrindinė informacija apie rinkimų eigą.

Nustatyta, kad, jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats balsuoti, jo prašymu rinkimų biuletenį užpildo pasirinktas asmuo. Kitas asmuo gali palydėti ir iki balsavimo kabinos, būti kartu, kol bus užpildytas rinkimų biuletenis. Tai daroma negalią turinčio akivaizdoje pagal jo nurodymą, paskui biuletenį užpildęs asmuo įmeta jį į balsadėžę.

L. Matjošaitytė pabrėžia, kad toks balsavimo būdas nėra laikomas įstatymo pažeidimu, tačiau rinkimų komisijų nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgaliuosius.

Pasak VRK pirmininkės, siekiama, kad rinkėjai su klausos negalia taip pat turėtų visas galimybes domėtis rinkimų aktualijomis ir balsuoti. Anot jos, visos rinkiminės laidos ir debatai buvo transliuojami gestų kalba, buvo uždėti titrai.

Kaip sako L. Matjošaitytė, rinkimų dieną rinkėjai su klausos negalia pasinaudoję išmaniuoju telefonu „Skype“ programėles pagalba galės susisiekti su gestų kalbos specialistais, kurie galės pagelbėti ir atsakyti į visus kilusius klausimus.