Lietuvoje

2019.05.09 12:15

Galimi Lietuvos prezidentai diskutavo apie pensijas ir sveikatą: ekspertai įvertino pasirodžiusius geriausiai

Ineta Nedveckė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.09 12:15

Trečiadienį LRT vykę prezidentiniai debatai palietė jautrias temas – orią senatvę ir sveikatos apsaugą. LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad kandidatai į prezidentus pataikavo rinkėjui ir dalino nepamatuotus pažadus, nebūtinai papasakodami, kaip jie bus įgyvendinti.

LRT.lt paprašė ekspertų išskirti tris geriausiai pasirodžiusius kandidatus ir įvertinti juos balais nuo 3 iki 1. Geriausiai pasirodžiusiam kandidatui skiriami 3 balai, užėmusiam antrą vietą – 2, trečią vietą – 1 balas.

LRT studijoje susitiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis. Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis debatuose dalyvauti atsisakė.

Susumavus ekspertų vertinimus, geriausiai pasirodė I. Šimonytė, nors labai nedaug nuo jos atsiliko V. P. Andriukaitis. Trečioje vietoje, kiek atsilikęs, nuo antrosios, liko S. Skvernelis. Ekspertai balus taip pat skyrė ir G. Nausėdai, N. Puteikiui bei M. Puidokui.

Nepatogūs klausimai

Vilniaus universiteto ekonomistas Romas Lazutka LRT.lt teigė, kad klausimai buvo nepatogūs ir atsakyti į juos konkrečiai kandidatams buvo sudėtinga.

„Įspūdis nėra labai linksmas, nes debatai buvo tokia jautria socialinio teisingumo, solidarumo tema, o didžioji dauguma jų (su keliomis išimtimis) bėgo nuo to klausimo“, – komentuoja ekonomistas.

Pasak jo, išimtis galėtų būti V. P. Andriukaitis, nebijojęs pasakyti savo nuomonės, netgi jeigu ji nepatiks plačiajai auditorijai. O kiti esą daugiau išsisukinėjo arba nuoširdžiai nesuprato klausimo.

„Dauguma kandidatų gudrauja ir visiems nori būti geri, tarkim, didinti finansavimą sveikatos apsaugai, bet jie nepasako, iš kur pinigų paims – kas sumokės tuos papildomus mokesčius.

Tai yra seniai pažįstamas gudravimas ir jeigu žiūrovai buvo atidūs, jie tai turėjo pastebėti“, – akcentavo ekonomistas.

S. Skvernelis, pasak R. Lazutkos, dažnai demonstruodavo liberalų požiūrį, nors jo vyriausybė prisistato esanti centro kairės. Jo, kaip premjero, padėtis debatuose esą buvo lengvesnė – dažnai jis minėjo, ką jo vyriausybė daro ta linkme, apie kurią kalbama.

„Jie ne viską daro ir ne visa jėga, ne pilnais mostais, bet vis tiek su juo kiti galėjo diskutuoti“, – kalbėjo ekspertas.

I. Šimonytė, pasak jo, buvo tarsi priešingybė V. P. Andriukaičiui, ji nesako tiesiogiai, bet nelabai ir slepiasi. Ekonomistui įsiminė jos pasisakymas apie pensinio amžiaus vėlinimą – ji vienintelė atsargiai užsiminė, kad ateityje galbūt reikės apie tai pagalvoti.

R. Lazutka atkreipė dėmesį, kad dauguma klausimų gana taikliai pasisakė ir  M. Puidokas, pavyzdžiui, kalbėdamas apie mokesčius ir sveikatos apsaugos sistemą, vaistų rinką su oligopoliniais prieskoniais.

„Kiti, sakyčiau, elgėsi populistiškai, pavyzdžiui, G. Nausėda sakė, kad reikia iš šešėlio imti pinigus, kai klausiama apie pensinį amžių. Yra daug šalių, kuriose šešėlis mažas, o pensinis amžius labai vėlyvas“, – sakė R. Lazutka.

Besigilinantiems į temą tokie pasisakymai, pasak jo, turėjo rėžti ausį.

Kai kurie kalbėjo „iš bendro išsilavinimo“

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė teigė, kad debatuose išsiskyrė kelios grupės kandidatų.

„Kandidatai gerai orientavosi situacijoje ir gerai žinojo, apie ką kalbama, tačiau labai aiškiai išsiskyrė kandidatai, turintys ekonominį išsilavinimą“, – komentavo Medikų sąjūdžio atstovė. 

Būtent jie, pasak medikų atstovės, pasižymėjo logiškais ir konkrečiais atsakymais, komentuodami, ką jie keistų ir darytų būdami prezidento poste. Tačiau kitai grupei kandidatų, kaip kalbėjo ekspertė, konkretumo pritrūko.

„Tiesiog kažkokiomis bendromis frazėmis kalbėjo, o kadangi problema yra aktuali, žinoma, apie ją garsiai kalbama, tai iš bendro išsilavinimo tikrai į visus klausimus galėjai atsakyti“, – aiškino ji.

Kandidatų į prezidentus debatai. Orios senatvės pensijos ir motyvuotų gydytojų paieškos

Ž. Gudlevičienė taip pat išskyrė dar vieną grupę kandidatų, kurie esą tiesiog gyrėsi, ką yra gero padarę, o kaip toliau tą situaciją spręstų, atsakymų nepateikė. Sprendimą dėl konkrečių balų kandidatams ji sakė priėmusi kartu su Lietuvos medikų sąjūdžio valdyba.  

MRU docentas: visiems trūko konkretumo, bet išsiskyrė keturi kandidatai

LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo administravimo instituto direktorius, docentas Andrius Stasiukynas tvirtino pastebėjęs, kad LRT debatuose iš esmės visi kandidatai, kalbėdami apie pensijų didinimą, sveikatos apsaugos sistemos gerinimą, bandė įtikti rinkėjams, tačiau nesikoncentravo į konkrečių žingsnių, kaip reikėtų spręsti socialinės srities problemas, įvardijimą.

„Šiuose debatuose ryškesni buvo ir apie problemų esmę bei jų sprendimus kalbėjo S. Skvernelis, I. Šimonytė, M. Puidokas ir V. P. Andriukaitis. Tiesa, reikia pažymėti, kad ne į visus klausimus jie atsakė ir ne visais klausimais jie buvo konkretūs“, – aiškino A. Stasiukynas.

Anot jo, V. P. Andriukaitis, S. Skvernelis yra dirbę vyriausybėje, tad jie debatams apie orią senatvę ir sveikatos apsaugą buvo geriau pasiruošę negu, pavyzdžiui, G. Nausėda.

„Reikėtų pastebėti, kad debatuose labai daug dėmesio buvo skiriama dabartinės valdžios priimtų sprendimų kritikai ir S. Skvernelis, kaip dabartinis  premjeras, buvo priverstas užsiimti gynybinę poziciją. Žinoma, iš kitos pusės, jis nevengė tos savo premjero pozicijos – atsakydamas į klausimus, jis dažniau kalbėjo apie vyriausybės nuveiktus darbus, apie vyriausybės planuojamus darbus“, – komentavo MRU docentas ir pridūrė, kad vis dėlto pensijų kėlimo klausimu S. Skverneliui pritrūko konkretumo.

„Pensijų kėlimo klausimais konkretesni buvo V. P. Andriukaitis ir M. Puidokas, pastebėdami labiau sisteminius dalykus, labiau susijusius su pensijų kėlimo mechanizmais. Jie aiškiau įvardijo, kaip turėtų būti sprendžiama ši problema“, – tęsė pašnekovas.

A. Stasiukynas išskyrė ir I. Šimonytę, kuri, anot jo, vienintelė debatuose, uždavus klausimą apie kompensuojamųjų vaistų sistemos pakeitimus, atkreipė dėmesį į tai, ko nepastebėjo kiti kandidatai.

„Kalbant apie kompensuojamųjų vaistų situaciją, kai neseniai buvo pasikeitusi tvarka, tai esminį dalyką, kurio nepastebėjo kiti kandidatai, pastebėjo I. Šimonytė. Kodėl susidariusi situacija gali būti ydinga? Viena iš priežasčių yra tai, kad žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, vaistų pritaikymo procesas užtrunka. Pavyzdžiui, sergantieji epilepsija – jiems reikia pritaikyti tam tikrą kombinaciją vaistų, su ja jie gyvena ilgą laiką. Dabar, pasikeitus kompensuojamųjų vaistų tvarkai, šiems žmonėms reikalinga nauja vaistų kombinacija ir tai sukelia daug nepatogumų. [...] Tai I. Šimonytė pastebėjo“, – kalbėjo A. Stasiukynas.

MRU docentas tvirtino, kad jį debatuose nustebino ir kiti kandidatai į prezidentus, pavyzdžiui, V. Mazuronis ir V. Tomaševskis.

„V. Mazuronis šiek tiek nustebino, nes jis sudėtingus dalykus pateikė, paaiškino gana paprastai, suprantamais žodžiais, tai yra svarbu daliai visuomenės, jo rinkėjams, bet kandidatas nieko konkretaus nepasiūlė. [...]

V. Tomaševskis taip pat nustebino, nes jis, paklaustas apie korupciją, nematė problemos, kai pacientai atsidėkoja gydytojams. Anot jo, problema yra tik dėl viešųjų pirkimų sveikatos apsaugos sistemoje“, – aiškino A. Stasiukynas.

Didins, bet iš ko?

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė sakė pasigedusi konkretumo – pažadai žarstyti, bet apie įgyvendinimą daug nekalbėta.

„Kai kurie turbūt nelabai įsivaizduoja, ko reikia sveikatos politikai. Visi žada didinti ir t. t., bet iš kur paims pinigų, net negalvoja. [...] Niekas nekalbėjo apie tai, kad nori išgirsti žmones – jie patys viską geriausiai žino“, – pabrėžė ji.

Patiko debatuose V. Augustinienei tvirtesnė pozicija dėl ligoninių ir jų uždarymo planų – dauguma sakė, kad reikia atsižvelgti į tai, jog yra daug senstančių žmonių ir žmonėms reikalingos paslaugos arčiau namų, nes visi į Kauno klinikas nesusigrūs.

Taip pat jai įstrigo V. P. Andriukaičio pasakymas, kad lėšos iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo neturi būti skiriamos šildymui ir pastatų remontui – tai turi būti tik sveikatos paslaugoms. Minėjo ekspertė ir I. Šimonytės pastabas dėl generinių vaistų skyrimo iš galios pozicijų bei G. Nausėdos pastebėjimą, kad neįsigilinama į Konstitucinio Teismo sprendimą.

Svarbi mintis, pasak V. Augustinienės, ir tai, kad turi būti suvienodintos PSD įmokos, kurias moka valstybė už savo draudžiamus žmones, ir tos, kurias moka dirbantieji. „Šiandien valstybė moka maždaug 3 kartus mažiau, negu moka pats dirbantysis. Užtat ir trūksta lėšų“, – aiškino ji.

Vertindama kandidatus, pacientų atstovė atkreipė dėmesį į atsakymų pagrįstumą ir neperžengiamus laiko rėmus.

„Mums norisi konkretumo, o ne vėjo laukuose. Didins, didins – bet iš ko? Verslą išvaro iš Lietuvos, tai kas ir iš ko mokės mokesčius į tuos biudžetus?“ – retoriškai klausė ji.

Kai kurie pažadai – nerealistiški

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus  miesto bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė kalbėjo, kad geriausiai debatuose pasirodė V. P. Andriukaitis ir N. Puteikis.

Ji sakė šiek tiek nustebusi, iš kur N. Puteikis turi tiek žinių, bet vėliau prisiminusi, kad jis dirba Antikorupcijos komisijoje. „O V. P. Andriukaitis šiaip turbūt socialiai jautriausias“, – teigė ji.

Neblogai, pasak pensininkų atstovės, pasirodė ir S. Skvernelis: „Ką jis kalba, tą jis ir daro, nors nėra tai iki galo tobula ir teisinga. Bet galima tikėti, kad jis ir toliau darys.“

Kitų ekspertų gerai įvertinta I. Šimonytė įspūdžio V. Tūrienei nepadarė. Pasak jos, kandidatė ryžtingai atsakė tik į vieną klausimą – kai reikėjo pasirinkti, ar 100 gydytojų, ar moderni įranga universitetinei ligoninei.

G. Nausėda ir V. Tomaševskis, pasak jos, pasirodė panašiai. Jai patiko V. Tomaševskio mintis, kad reikia apmokestinti bankus, o G. Nausėdos – dėl antrosios pakopos, nors jis esą nebuvo visai nuoseklus.

Kandidatai debatams, pasak „Bočių“ atstovės, buvo pasirengę, nors kartais tik žadėdavo, nepasakydami, kaip bus įgyvendinta. „Tik, pavyzdžiui, V. P. Andriukaitis sakė, kad paimtų pinigų iš karinės gynybos – kad nebūtina jos taip didinti iki 2,5 proc. nuo BVP“, – kalbėjo ji, dar minėdama V. Tomaševskio idėją dėl bankų apmokestinimo.

M. Puidokas esą apie pensijas kalbėjo net per gražiai – senjorų atstovės neįtikino tai, kad pensijos esą galėtų augti iki 700 eurų, S. Skvernelio paminėti 400 eurų jai atrodė realistiškiau.