Lietuvoje

2019.05.08 23:03

Kandidatai į prezidentus prisipažino, ar yra davę kyšį

Ineta Nedveckė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.08 23:03

Trečiadienį LRT vykusių prezidentinių debatų metu kandidatai į prezidentus sulaukė ne vieno dideles diskusijas visuomenėje keliančio klausimo. Jiems teko prisipažinti, ar ėmė kyšį ir išreikšti nuomonę, ar pritaria pensinio amžiaus vėlinimui.

Teko prisipažinti, ar davė kyšį medikui

Kandidatų buvo klausiama, kuri problema sveikatos apsaugos sistemoje yra didesnė – smulkioji ar didžioji korupcija. Be to, kandidatų prašyta prisipažinti, ar jie yra davę kyšį medikui.

V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad niekada nėra davęs kyšio medikui. Kandidatas džiaugėsi, kad medikams privalu deklaruoti savo privačius interesus. Be to, anot V. P. Andriukaičio, jam dirbant sveikatos apsaugos ministru, viešųjų pirkimų sveikatos apsaugos sistemoje dokumentai buvo perduoti specialiosioms tarnyboms, teisėsaugai.

„Mes šiandien dažnai skaudiname didelę dalį sąžiningų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų. Jų yra daug. [...]  80–90 procentų ten dirbančiųjų yra sąžiningi žmonės. Suprantama, kad korupcija yra ir kultūros problema, ji yra kompleksinė. Tos priemonės, kurios buvo taikomos, duoda efektą“, – aiškino V. P. Andriukaitis.

Kandidatų į prezidentus debatai. Orios senatvės pensijos ir motyvuotų gydytojų paieškos

Nė vienas kandidatas į prezidentus neprisipažino davęs kyšio.

Pasak V. Mazuronio, viešųjų pirkimų grėsmė sveikatos sistemoje yra tokia pati, kaip ir kitose sistemose. Kalbėdamas apie kyšius gydytojams, jis kritikavo mažus medikų atlyginimus.

Kaip kalbėjo G. Nausėda, reikia didinti gydytojų atlyginimus, bazinių paslaugų prieinamumą ir nepakantumą kyšiams.

Daugybė medikų yra nuostabūs žmonės, kurie nusipelnė skaidrios sistemos, aiškino M. Puidokas. Pasak jo, reikia kalbėti apie gydymo įstaigų vadovų atlyginimus.

N. Puteikis taip pat sakė, kad viešųjų pirkimų situacija medicinoje yra tokia pati, kaip ir kitose srityse. Didžiausia korupcija, pasak jo, yra ten, kur perkamos elektroninės paslaugos.

S. Skvernelis teigė, kad viena iš išeičių yra centralizacija – kad viską kuruotų viena įstaiga. Kalbėdamas apie smulkiąją korupciją, jis teigė, kad pokyčių į gerąją pusę yra. Taip pat svarbus, pasak jo, yra paslaugų prieinamumas.

Anot I. Šimonytės, smulkioji korupcija yra kultūriniai įsitikinimai ir suvokimas, kad medikų atlyginimai yra maži.

Smulkiosios korupcijos V. Tomaševskis nesureikšmino – pasak jo, patys pacientai nori tai daryti. Tačiau, kalbėdamas apie didžiąją korupciją, jis matė didelę bėdą ir tikino, kad reikia į jos prevenciją įsijungti savivaldai.

Pensinio amžiaus vėlinimui pritarti neskuba

N. Puteikis, išgirdęs klausimą apie tai, ar reikėtų vėlinti pensinį amžių, teigė, kad Lietuvai reikėtų pasekti Vengrijos pavyzdžiu. Pasak kandidato, Vengrijos vadovas Viktoras Orbanas kasmet parlamente pristato išsamią ataskaitą apie gyventojų sveikatos būklę, dėkoja ministrams, kitiems valdininkams už konkrečius sprendimus, kurie padėjo pasiekti teigiamų rezultatų.

„Jeigu Lietuva pereitų prie tokios politinės tradicijos, [...] tai ir mūsų Lietuvos gyventojų savijauta pagerėtų: būtų mažiau ligų, emigracija sumažėtų, gyvenimas pagerėtų. Vidutinė alga, mažiausia alga, mažiausia pensija, vidutinė pensija yra kiekvienų metų ataskaitoje. Jeigu mūsų politikai pradėtų elgtis taip pat, tai, be abejo, mūsų pensijos padidėtų ir žmonės būtų laimingesni“, – aiškino N. Puteikis.  

Nei galima, nei reikia didinti pensinio amžiaus, teigė V. P. Andriukaitis. Pasak jo, didesnė problema dabar – mažos pensijos ir reikia spręsti ją.

V. Mazuronis ironizavo, kad pensinį amžių reikia prailginti iki 100 metų. „Absurdas“, – komentavo jis.

G. Nausėda klausė, kaip paaiškinti žmogui, kuris visą gyvenimą dirbo, kad dabar jis į pensiją išeis pora metų vėliau? Pasak jo, to daryti negalima. Visų pirma, akcentavo jis, reikia sumažinti šešėlį.

Nepritarčiau ir daryčiau viską, kad Lietuva būtų išskirtinė, kalbėjo M. Puidokas. Jis sakė, kad skatintų sveiką gyvenseną, kad žmonės kuo daugiau judėtų ir būtų laimingi.

S. Skvernelis pabrėžė, kad tam nepritartų. Pasak jo, reikia užtikrinti tai, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau dirbančiųjų, mažinti emigraciją.

Anot I. Šimonytės, pagyvenusių žmonių sveikatos rodikliai yra prasti. Visų pirma, reikia užtikrinti žmonių sveikatą, kad pensinio amžiau vėlinimas jų nenustekentų. Pasak jos, apie tai reikės kalbėti po 10 ar 15 metų.

Net klausimo tokio kelti nereikėtų, pabrėžė V. Tomaševskis. Pasak jo, palyginus vidutinę gyvenimo trukmę su pensiniu amžiumi, jį reikėtų netgi ankstinti.