100 naujų šeimos gydytojų ar brangi nauja įranga universitetinėje ligoninėje – tokį klausimą potencialūs būsimieji Lietuvos prezidentai trečiadienį išgirdo LRT debatuose. Niekas iš kandidatų nepasisakė už įrangą, bet kritikos, kad sveikatos priežiūros įstaigų tinklas regionuose turi problemų, netrūko.
LRT studijoje susitiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis. Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis nusprendė debatuose nedalyvauti.
Tai – penkti debatai, ankstesniuose kalbėta užsienio politikos, nacionalinio saugumo, teisingumo ir ekonomikos temomis.
Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.
Ieškojo būdų, kaip neapkrauti ir motyvuoti gydytojus
LRT debatų klausimas: kokia turėtų būti valstybės politika – investicijos į brangią medicinos įrangą ar į 100 šeimos gydytojų vietų regionuose?
V. Mazuronis pabrėžė, kad sveikatos apsaugos sistemos valdymas yra prastas. Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje pacientus labiausiai erzina eilės sveikatos apsaugos įstaigose ir sunkus patekimas pas įvairius specialistus.
„Šiandien Lietuvoje yra apie 2 tūkstančius šeimos gydytojų, o jų turėtų būti mažiausiai du kartus daugiau. Šeimos gydytojams šiandien per finansavimą [...] ribojame galimybę spręsti problemas ir klausimus, kuriuos jie turėtų spręsti. 80 procentų ligonių problemų turėtų spręsti šeimos gydytojas. Šiandien mūsų šeimos gydytojai yra kaip paštininkai, kaip skirstytojai, kaip dispečeriai. Tokiu būdu prarandami specialistai, žmonės yra stumdomi, jie dar stovi tose eilėse. [...] Reikia tinkamo finansavimo, reikia didinti šeimos gydytojų skaičių“, – dėstė V. Mazuronis.
V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad jau laikas įvesti tvarką, kai jauni studentai turės padirbėti už tai, kad gavo išsilavinimą. „Aišku, kad po kelių metų turėsime didžiulę problemą“, – pabrėžė jis.
Kaip kalbėjo G. Nausėda, specializuotos, inovatyvios paslaugos turi būti teikiamos centruose, o regioninės ligoninės negali būti uždarinėjamos, nes kaimuose ir taip gyvenimo trukmė yra mažiausia. Regionuose, pasak jo, turi būti elementarios, paprastos paslaugos.
Centruose turėtų būti atliekamos sudėtingiausios paslaugos, o regionuose – bazinės, kalbėjo M. Puidokas. Jis pabrėžė, kad labai svarbu yra skaidrūs aparatūros pirkimai. Kandidatas teigė pasisakantis už 100 naujų gydytojų.
N. Puteikis sakė, kad reikėtų stambinti ligonines, jeigu jos dubliuojasi regionuose ir atlieka tas pačias funkcijas. Klaipėdoje, pasak jo, yra 4 gydymo įstaigos, kurių funkcijos dubliuojasi, tačiau prezidentė esą neleido jų sujungti.
S. Skvernelis akcentavo šeimos gydytojų svarbą, tačiau apgailestavo dėl universitetų atstovų. Kalbėdamas apie ligonių tinklą, jis siūlė jas profiliuoti, atrandant stipriąsias savybes.
I. Šimonytė sakė, kad rinktųsi 100 šeimos gydytojų, nes į įrangą esą jau yra investuota pakankamai.
Reikia stiprinti šeimos gydytojų vaidmenį, kalbėjo V. Tomaševskis. Jis pabrėžė, kad perkant brangią aparatūrą, pasitaiko daug pažeidimų, reikia daugiau skaidrumo.
Pažėrė pažadų kelti pensijas
Ką reikėtų daryti, kad būtų sumažintas pensininkų skurdas ir kokia pensija turėtų laukti senjorų? Į šį klausimą atsakinėjęs „valstiečių“ kandidatas į prezidentus, premjeras S. Skvernelis tvirtino, kad šių metų biudžete socialinei apsaugai skirta 700 mln. eurų, bet to esą nepakanka. Anot jo, šalies vadovas turėtų išnaudoti ekonominį augimą, siekiant pagerinti pensininkų padėtį.
„Senatvės pensijos turi būti keliamos daugiau, negu numatyta šiandien įstatymuose, negu numatyta indeksavime. [...] Reikia kelti bazinės pensijos dydį. Manau, kad yra įmanoma kitais metais šį dydį kelti 13 procentų ir užtikrinti, kad liepos 1 dieną vidutinė senatvės pensija būtų nemažesnė nei 400 eurų“, – dėstė S. Skvernelis.
Be to, anot jo, būtina užtikrinti, kad vaistai senjorams būtų pigesni, kad jiems skiriamas sveikatos apsaugos paslaugų paketas būtų platesnis. S. Skvernelis akcentavo, kad pensininkus taip pat reikėtų įtraukti į aktyvias veiklas.
V. P. Andriukaitis kritikavo, kad nėra jokio reikalo didinti finansavimo krašto apsaugai iki 2,5 proc. – tas pusė procento, pasak jo, turėtų būti skirtas socialinei apsaugai.
Pasak V. Mazuronio, reikėtų „užlaužti“ premjerą, kad ir kas juo būtų, kad pensijos pagaliau būtų padidintos. „Turi būti parinkta labai gera programa“, – teigė jis.
G. Nausėda sakė, kad BVP procentas, skiriamas pensijoms, yra per mažas. Jam apmaudu, kad pensijų indeksavimas vertinamas gerai tada, kai nėra rinkimų, o jiems atėjus, indeksavimas jau kritikuojamas. Nereikėtų prie jo prisirišti, sakė jis.
Pasak M. Puidoko, visų pirma, reikia pasirūpinti teisinės sistemos stabilumu, tada ir įnašas į biudžetą būtų svaresnis. Pasak jo, biudžeto perskirstymą reikia didinti.
N. Puteikis teigė, kad siūlytų Seimui apgalvoti privačius pensijų fondus. „Išeikite iš privačių pensijų fondų, grįžkite į „Sodrą“ – valstybė jus apsaugos“, – akcentavo jis.
Tai nėra paprastas sprendimas, kalbėjo I. Šimonytė. Akivaizdu, pasak jos, kad reikia kalbėti ne apie mistines pajamas, o apie tai, kokio masto įsipareigojimai turi būti, kad pensininkai gautų orias pajamas.
Pasak V. Tomaševskio, mažiausiai pensininkai turėtų gauti 500 eurų pensijas, bet ir tai būtų mažoka. „Mes turime mažinti pensininkų išlaidas“, – sakė jis, kalbėdamas, kad vaistai pensininkams galėtų būti nemokami.
Dėl vaistų kainų nuomonės išsiskyrė
Kitas debatų klausimas – kam būtų suteikiamas prioritetas pasirenkant vaistus – pacientų teisei pasirinkti jų norimą valstybės kompensuojamą vaistą ar valstybės lėšų taupymui – buvo užduotas I. Šimonytei. Kandidatė į prezidentus teigė mananti, kad valstybės lėšų taupymo šiuo klausimu taip ir nebuvo.
„Vadinasi, kyla klausimas, kiek žmogus prisiduria iš savo kišenės – daugiau ar mažiau. Dėl to šitas įsakymas daugiau taupo žmonių pinigus, o ne valstybės. Tačiau iš principo tokia taktika, kai žmonės skatinami rinktis generinį vaistą [...], padaryta iš galios pozicijų. Tikrai galima kalbėtis ir su pacientais, ir su medikais, ir per švietimą, per motyvaciją aiškinti, kad, jei nėra jokių ypatingų indikacijų, tai žmogus tikrai turėtų išbandyti pigiausią vaistą, jei medikas jam jį paskiria. Nematau čia kažko nemoksliško“, – aiškino I. Šimonytė.
Tiesa, kandidatė priminė, kad, pavyzdžiui, epilepsija sergantiems asmenims pritaikyti vaistus nėra lengva, tad dabartinė tvarka nėra tinkama, nėra pakankamai lanksti tokiais atvejais.
Pasak V. Mazuronio, pati generinių vaistų idėja lyg ir teisinga, ir graži, tačiau forma, kuria tai daroma, nėra gera. „Turi būti atrastas tinkamas variantas“, – pabrėžė jis.
G. Nausėda kalbėjo, kad generinių vaistų tvarka – žingsnis, kuris priartina priėjimą prie bazinių vaistų. Tačiau jam užkliuvo, kad sistema yra nelanksti.
Anot M. Puidoko, Lietuvoje yra keli tiekėjai, kurie dominuoja rinkoje, ir nuo jų noro priklauso tai, kokius vaistus gali gauti lietuviai. Jis sakė, kad reikia jungtis su Lenkija ir kitomis valstybėmis, perkant vaistus.
N. Puteikis sakė simpatizuojantis ministro Aurelijaus Verygos atkaklumui. Jis siūlė imti pavyzdį iš Olandijos ir Belgijos, kur yra valstybiniai sandėliai, iš kurių galima paimti vaistų ir jie būna pigesni.
Kaip teigė S. Skvernelis, jis renkasi žmonių interesus, o ne farmacijos pramonės interesus. „Generiniai vaistai nėra blogiausi vaistai“, – pabrėžė jis. Jeigu vaistas žmogui netinka, pasak jo, pacientas gali pasirinkti kitą vaistą.
Reikia kovoti su tarptautinėmis korporacijomis, kurios elgiasi nesąžiningai, tačiau ne tokiais būdais, teigė V. P. Andriukaitis. Pasak jo, sveikatos draudimas visiems turi būti vienodo dydžio, tada ir PSDF bus didesnis.
Nereikia kompromisų – galima ir sutaupyti valstybės lėšų, ir leisti pacientui pasirinkti jo norimus vaistus, teigė V. Tomaševskis. Jis siūlė pasitelkti vaistus iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos, kur vaistai pigesni.
Pensijų kaupimo reforma – pasiteisino ar ne?
G. Nausėda, paklaustas apie pensijų kaupimo reformą, pažymėjo, kad „Sodros“ pensijos neužtikrina orios senatvės lietuviams, tad pensijų kaupimas, tai darant antroje ir trečioje pakopoje, yra naudinga sistema. Tiesa, kandidato manymu, Lietuvoje reikia taikyti mišrią pensijų kaupimo sistemą.
„Mes turime sekti daugelio kitų valstybių pavyzdžiu ir taikyti mišrią pensijų kaupimo sistemą – tiek „Sodros“, tiek antrosio ir trečiosios pakopos. Tik šiandien mes nukrypstame nuo Vakarų pasaulio ta prasme, kad mūsų sistema yra pagrįsta darbuotojo ir valstybės įnašu. [...] Šitokie įnašai šiandien negali padėti sukaupti padorios pensijos žmogui, kuriam yra ne daugiau 25-erių metų, tuo tarpu, jei jis yra 30–50 metų, jam reikėtų 2–4 kartais didesnio kaupimo, kad jis pasiektų tą normą, kuri yra laikytina oria, tai yra minimaliai 50–60 procentų.
Todėl siūlau plačiau taikyti profesinių fondų sistemą, kuriai šiuo metu yra numatytos galimybės ir antroje, ir trečioje pakopoje. Tai galima padaryti nebūtinai privaloma tvarka, tiesiog prievartaujant, kad būtų pervestas procentas, bet aktyvinant socialinį dialogą ir skatinti darbuotojus su darbdaviais susitarti“, – aiškino G. Nausėda.
Niekados nepritariau ir balsavau prieš, kad valstybė remtų dalyvavimą privačiuose pensijų fonduose, kalbėjo V. P. Andriukaitis. „Liežuvis neapsiverčia apie tai kalbėti“, – pabrėžė kandidatas.
Jeigu turėtume baltą lapą ir sakytume, kad pradedame, sakyčiau, kad nepradėkime nuo to, sakė V. Mazuronis. Jis pabrėžė, kad tuos žmones, kurie nuėjo į antrą pakopą, politikai ir suklaidino. Pasak jo, turi būti labai sugriežtinta fondų kontrolė, o žmonės neturi būti palikti kvailio vietoje.
Pasak M. Puidoko, akivaizdu, kad Lietuvos bankas sukūrė ydingą situaciją, o ir priežiūra buvo nepakankama. Nereikia išradinėti dviračio, pakanka remtis kitų šalių situacija, pabrėžė jis.
„Neturi. Vienareikšmiškai“, – teigė V. Tomaševskis, atsakydamas, ar valstybė turi remti pensijų kaupimą privačiuose fonduose. Tai jis motyvavo tuo, kad niekas nežino, kas laukia po 10 ar 20 metų.
N. Puteikis kalbėjo, kad reikia sekti Vengrijos ir Lenkijos pavyzdžiu. „Turi būti tik savanoriškas žmonių pinigų pervedimas į pensijų fondus“, – sakė jis, taip pritardamas V. Tomaševskiui.
S. Skvernelis siūlė prisiminti istoriją – labiausiai, pasak jo, tai bruko bankai. Jis gyrėsi, kad padarė pensijų reformą ir žmonės dabar gali nieko neprarasdami grįžti į „Sodrą“.
Pasak I. Šimonytės, valstybė gali ir neremti, bet pačios vyriausybės prognozė rodo, kad pensinio amžiaus žmonių ilgainiui bus apie 30 proc., o tai kelia nerimą.
Žėrė kritiką e. sveikatos sistemai
M. Puidokas, paprašytas įvertinti šiuo metu Lietuvoje veikiantį sveikatos priežiūros finansavimo modelį, pažymėjo, kad dabartinę tvarką reikėtų koreguoti.
„Nei viena vyriausybė, nei dabartinė, nei visos kitos buvusios nepadarė nieko, kad neteisinga ir ydinga situacija keistųsi. Konstitucija nebuvo pakeista, vadinasi, tai yra pagrindinis mūsų valstybės įstatymas. [...]
Mes turime labai aiškiai išsigryninti, kokio valstybinių ligoninių, poliklinikų tinklą Lietuvai reikia, kas ir kokias pirmines paslaugas turėtų atlikti, kur turėtų būti suteikiamos sudėtingiausios paslaugos. Tada pinigai būtų panaudojami kryptingai. Mes turėtume pagaliau turėti normaliai veikiančią e. sveikatos sistemą, kur 20 milijonų eurų buvo prapuolę ir 10 metų neturime normaliai veikiančios sistemos“, – kalbėjo M. Puidokas.
Viešieji finansai turi būti skiriami valstybinam sveikatos priežiūros paslaugų tinklui, teigė V. P. Andriukaitis. Privačios įstaigos negali nieko gauti papildomai, pabrėžė jis, minėdamas nacionalinio susitarimo būtinumą.
Pasak V. Mazuronio, premjeras nutyli, kad valstybė apgaudinėja nesumokėdama į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) už vastybės apdraustuosius tokios sumos, kokią moka žmonės asmeniškai.
Kaip kalbėjo G. Nausėda, standartinė paslauga turi būti nemokama. Paprastas susirgimas, paprasta liga turi būti gydoma kuo arčiau paciento ir tik kelblesni atvejai, pasak jo, sprendžiami turi būti specialiuose centruose.
N. Puteikis pabrėžė, kad medicina yra valstybinė ir ji turi užtikrinti absoliučiai visas paslaugas šalies gyventojams. Jis siūlė pasižiūrėti į Vokietijos sistemą, į tai, ką padarė Rytų Europa. Kandidatas kritikavo e. sveikatos sistemą.
S. Skvernelis priminė sveikatos apsaugos pertvarką, kuri strigo. Jis kritiką, nukreiptą jam dėl valstybės mokamo PSD mokesčio, perkėlė Ingridai Šimonytei – esą ji tuo metu, kai tvarka buvo priimta, buvo valdžioje.
Anot I. Šimonytės, įkainiai turi būti sąmoningi ir tokie, kurie padengtų paslaugos teikimo kaštus. Sveikatos apsaugos sistemai, pasak jos, reikalingi didesni pinigai.
Pagrindinė problema sveikatos apsaugos sistemoje – ilgos eilės, pabrėžė V. Tomaševskis. Visų pirma, pasak jo, reikėtų, kad būtų daugiau taškų, kuriuose būtų teikiamos valstybinės sveikatos priežiūros paslaugos ir didinti finansavimą šiai sistemai.
Valtybinės pensijos – teisėtas lūkestis, bet reformuotina tvarka
V. Tomaševskis, paklaustas, kaip turėtų būti reformuojama valstybinių pensijų sistema, akcentavo, kad, visų pirma, nereikėtų kalbėti apie tai, kad iš kai kurių asmenų valstybinės pensijos turėtų būti atimamos. Anot jo, svarbiausia surasti papildomą finansavimą pensijoms valstybės biudžete.
„Mums reikia papildomų įplaukų į biudžetą. [...] Valstybinės pensijoms skirta suma, palyginti su bendra pensijų sistema, yra didelė. Bet mums reikia diskutuoti, iš kur paimti papildomų lėšų pensijoms. Apie tai debatuose mažai kalbama. Buvo pasiūlymai kovoti su kontrabanda, šešėliu, korupcija, bet čia yra bendros frazės. [...] Mes siūlėme 0,4 procento apmokestinti bankų aktyvus. Jie negalės išsisukti nuo šito mokesčio“, – komentavo V. Tomaševskis.
Pasak V. Mazuronio, valstybinių pensijų sistema reikalinga, bet jis klausė, ar visi, kuriems jos paskirtos, yra verti jas gauti. Jam užkliuvo teisėjai, kurie ir taip esą gauna „pačius didžiausius atlyginimus“. Duoti tam, kam iš tikrųjų reikia, pabrėžė jis.
Nereikėtų įžeidinėti nusipelniusių žmonių vertinant visus kartu, sakė V. P. Andriukaitis. „Pensinė sistema Lietuvoje unikali, neteisinga ir iškraipyta“, – akcentavo jis. Pasak kandidato, reikia pereiti prie draudiminės sistemos.
S. Skvernelis sakė, kad šių profesijų atstovai turi teisėtų lūkesčių ir juos reikia išlaikyti. Visgi, pasak jo, greičiausiai reikės peržiūrėti dabar egzistuojančią sistemą. Tai galėtų išspręsti profesinės pensijos, sakė jis.
G. Nausėda sutiko, kad profesiniai fondai yra gera mintis. Mokestinėje sistemoje, pasak jo, yra daug neteisingumo, kurioje nebūtinai uždirbantis daugiau sumoka daugiau. Tokios praktikos, pasak jo, reikia atsisakyti.
Prezidentas turi skirti sąžiningą Lietuvos banko valdybos pirmininką, kalbėjo M. Puidokas. Taip pat jis minėjo, sąžiningų pensijų visiems idėją.
N. Puteikis pritarė V. Mazuroniui. Negali būti taip, kad teisėjai gautų 4 pensijas, pabrėžia jis. Pasak kandidato, tokius atvejus reikia viešinti ir kreiptis į politikus.
Anot I. Šimonytės, tarp valstybines pensijas gaunančių žmonių yra labai skirtingų asmenų. „Palikime šį klausimą ramybėje“, – teigė ji, kalbėdama apie represuotus žmones, kuriems jos skiriamos. Ji pritarė S. Skverneliui dėl profesinių pensijų.
