Lietuvoje

2019.05.09 16:15

Kandidato požiūris: dalis pritaria pilietybės išsaugojimui, likusieji – siūlo kitą idėją

Modesta Gaučaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.09 16:15

Dėl galimybės užsienyje gyvenantiems lietuviams turėti vieną ir daugiau pilietybių Lietuvoje diskutuojama daugiau negu dešimtmetį, bet jokių sprendimų šiuo klausimu iki šiol nėra priimta, tad neretai mūsų išeiviams tenka rinktis – užsienio šalies ar gimtosios Lietuvos pilietybė. Tačiau sekmadienį referendume bus galima tai pakeisti – balsuosime dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. LRT.lt paklausė kandidatų į prezidentus, ar jie pritaria šiai idėjai.

Nežinote, ką jūsų mėgstamas kandidatas į prezidentus mano vienu ar kitu klausimu? Portalas LRT.lt publikuoja straipsnių ciklą „Kandidato požiūris“, kuriame – kandidatų į prezidentus atsakymai į įvairius klausimus: nuo partnerystės iki universitetų jungimų, nuo užsienio politikos iki to, už ką jie balsuotų rinkimuose, jei negalėtų balsuoti už save.

Klausimas kandidatams – ar pritariate Lietuvos pilietybės išsaugojimui?

Diskusijos dėl galimybės užsienyje gyvenantiems lietuviams turėti daugiau negu vieną pilietybę Lietuvoje įsiplieskė seniau nei prieš dešimtmetį. Aštresnių kampų šis klausimas įgijo po to, kai 2006 m. Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis. KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja numatyta išimtis lietuvių kilmės asmenims turėti dvigubą pilietybę. Prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir įstatymo nuostata, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos pilietybę, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės.

Šiuo KT išaiškinimu itin nepatenkinti Pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai ne kartą kreipėsi į Seimą, Lietuvos prezidentus, prašydami išspręsti dvigubos pilietybės klausimą. Parlamente ne kartą bandyta įteisinti galimybę užsienyje gyvenantiems lietuviams turėti daugiau negu vieną pilietybę, tačiau šie mėginimai siūlyti rengti įstatymo pataisas ar rengti referendumą nebuvo sėkmingi.

2017 m. KT išaiškino, kad išplėsti galimybę turėti daugybinę pilietybę galima tik referendumu pakeitus Konstituciją. Anot KT, Seimas įstatymu negali numatyti galimybės užsienio lietuviams turėti daugiau negu vieną pilietybę.

Galiausiai 2018 m. spalį valdančiųjų iniciatyva Seime nuspręsta rengti privalomąjį referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, jis vyks šį sekmadienį. Referendume siūloma keisti Konstituciją, numatant, kad lietuviai, gyvenantys užsienio šalyse ir įgiję kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę ir taip turėti dvi ir daugiau pilietybes.

Jei referendume rinkėjai palaikytų teikiamą Konstitucijos pataisą, dvi ir daugiau pilietybių galėtų įgyti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose šalyse (Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės susitarime dalyvaujančios valstybės, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės) gyvenantys ir tų šalių pilietybes turintys lietuviai. Šių kriterijų neatitinkančiose šalyse gyvenantys ir tų šalių pilietybes įgiję lietuviai negalėtų išsaugoti Lietuvos pilietybės, nebent įrodytų, kad jų tėvai ar seneliai turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m.

Kandidatų atsakymai pateikiami abėcėlės tvarka.

Vytenis Povilas Andriukaitis

Ar esate įsitikinę, kad Lietuvos piliečiai yra pakankamai informuoti apie referendumą? Ar jiems suteikta visa teisinė, ekonominė, socialinė, saugumo analizė dėl dvigubų, trigubų ar keturgubų pilietybių? Ar skaitėte išaiškinimus, pasekmes? Ar girdėjote, kad pakeisti vieno Konstitucijos straipsnio nepakanka ir kad reikia keisti mažiausiai šešis, septynis ar aštuonis Konstitucijos straipsnius? Nieko nepadaryta ir neparengta. Einame nuogi į dilgėles. Kodėl nesiekiama supaprastinti įpilietinimo reikalų? Ar klausiama, kokiam procentui lietuvių iš tikrųjų rūpi ta pilietybė?

Ar žinote, kad Lietuva turėjo dvigubą pilietybę? 1988 metais Lietuvoje buvo TSRS ir LTSR pilietybės. Tada mes nutarėme priimti LTSR pilietybės įstatymą ir panaikinti teisę turėti dvigubą pilietybę. Kodėl? Nes galvojome apie Nepriklausomybės atstatymą. Tada mums kaip oro reikėjo vienos pilietybės. Mes diskutavome, kad dviguba pilietybė kelia pavojų tautos egzistavimui. Pilietybė yra konstitucinis institutas, susijęs su daugeliu dalykų ir, jeigu dabar norima tai keisti, turime išdiskutuoti daugelį klausimų. Nesu šalininkas nei dvigubų, nei trigubų, nei keturgubų pilietybių – aš pilietybėmis neprekiauju.

Arvydas Juozaitis

Aš pritariu Lietuvio pasui, nes dviguba pilietybė neskirta visiems pasaulio lietuviams. Tai yra juridinis kazusas ir jis neišaiškinamas. Man atrodo, kad tai daroma ne iš blogos valios, bet iš juridinio neraštingumo, manytina, kad ir žmonės taip pat bus apgauti, nes dvigubos pilietybės teisę gaus ne visi globalūs lietuviai. Dabar daugybė lietuvių gyvena šalyse, kur jų dviguba pilietybė nepalies. Tai yra segregacija net užsienyje. Pripažįstu Lietuvio pasą, kuris galiotų visiems pasaulio lietuviams. Grįžęs į tėvynę jį dedi ant stalo ir gauni Lietuvos pilietybę.

Valentinas Mazuronis

Manau, kad geresnis yra Lietuvio paso pasiūlymas, tai yra teisingesnis žingsnis. Lietuva turi rodyti maksimalų dėmesį žmonėms, kurie gyvena už Lietuvos valstybės ribų, ir suteikti jiems lengvatų, sąlygų, kad jie gyventų, grįžtų, neprarastų ryšio. Tam priimtinas Lietuvio paso kelias.

Neabejotina sąlyga, kad kai tik tie žmonės grįžta į Lietuvą, jiems automatiškai suteikiama Lietuvos pilietybė. Bet kol gyvena užsienyje ir turi kitos valstybės pilietybę, turi Lietuvio pasą. Yra labai daug klausimų, į kuriuos neatsakyta – vienose valstybėse duos, kitose neduos. Gal galima kiekvieną klausimą atskirai spręsti, apibrėžti įstatymais, bet antrasis kelias, parodant žmonėms, kad tėvynė jų laukia, yra teisingesnis.

Gitanas Nausėda

Pritarčiau pilietybės išsaugojimui. Agituoju už šią idėją, kad pilietybė mūsų žmonėms, priėmusiems kitų šalių pilietybę, būtų išsaugota, keliaudamas po Lietuvos miestus, susitikęs su žmonėmis. Manau, kad mes negalime sau leisti prabangos išskaidyti mūsų nedidelę lietuvių tautą, šeimą ir pradėti atiminėti pasus vieni iš kitų.

Manau, kad tie žmonės daugeliu atvejų vyko į emigraciją ne iš gero gyvenimo ir dėl to mes turime išsaugoti tam tikrą bendrumo jausmą, pagarbą tam sprendimui, kurį jie padarė, nes ne visada tai buvo lengvi sprendimai. Ir dabar išvykę žmonės ne visada jaučiasi komfortiškai, bet tų, kurie yra pasirengę sugrįžti, yra vis daugiau. Jie tikrai norėtų matyti, kad Lietuva jiems neuždarė durų ir kad Lietuva gali juos bet kada priimti į savo šeimą atgal.

Mindaugas Puidokas

Norint, kad mūsų šalis tik stiprėtų ir netuštėtų, būtina išlaikyti stiprų ryšį su ja. Manau, kad labai svarbu stiprinti ryšius su tais, kurie išvykę, kurie buvo priversti išvykti dėl vienokių ar kitokių aplinkybių. Esame skolingi išvykusiesiems už beveik 30 metų trukusią senosios nomenklatūros valdomą politiką, kuri juos privertė palikti Tėvynę. Išeivija nusipelno garbingo sprendimo ir tikiu, kad tautiečiai per referendumą apsispręs. Jei nebus palaikyta dvigubos pilietybės idėja, privaloma rasti skubius sprendimus dėl Lietuvio paso ir galimybės lengviau įsigyti Lietuvoje nekilnojamojo turto.

Naglis Puteikis

Jeigu tai (pilietybės išsaugojimas – LRT.lt) būtų susiję su tų piliečių pareiga valstybei, pavyzdžiui, atlikti karinę tarnybą ar mokėti tam tikrus mokesčius, kaip yra Izraelyje, tada pritarčiau.

Saulius Skvernelis

Noriu akcentuoti, kad aš pritariu ir noriu, kad visi pritartumėme – aš tą skatinu – Lietuvos pilietybės išsaugojimui, jeigu asmuo įgyja ir kitą pilietybę.

Ingrida Šimonytė

Referendume dėl pilietybės išsaugojimo balsuosiu „už“. Man atrodo, jog mes kalbame apie žmones, kurie dėl įvairiausių priežasčių pasirinko kitos valstybės pilietybę, bet tai yra mums draugiška valstybė. Tas dabartinis skirstymas, kurį mes turime – tie, kurie iki 1990 m. kovo 11-osios išvažiavo, visi turi teisę į pilietybę, o visi, kurie po kovo 11-osios išvažiavo, yra tarsi kažkokie blogesni ir jie automatiškai pilietybės neturi – man nėra labai sąžiningas.

Prisimindama to paties Ž. Ilgausko istoriją, aš tikrai nemanau, kad Ž. Ilgauskas padarė kažką tokio Lietuvai, dėl ko mes galėtumėme jį smerkti ir sakyti: „Mes iš tavęs pilietybę atimame.“ Man tai neatrodo gerai. Mes kalbame apie Lietuvos pilietybę, gautą gimimu, tad nemanau, kad turime galvoti, jog gimimu gautą pilietybę iš žmogaus turėtume paimti dėl to, kad jis gyvena mums draugiškoje šalyje ir turi tos draugiškos šalies pilietybę.

Valdemaras Tomaševskis

Pritariu Lietuvos pilietybės išsaugojimui. Mūsų piliečių nėra tiek daug, kad mes neduotumėme jiems pasų. Mes turime vertinti kiekvieną mūsų buvusį Lietuvos gyventoją, kuris dėl įvairių priežasčių išvažiavo. Kartais ir mes buvome kalti, kad žmonės išvažiavo, nes nesukūrėme gerovės, o tik užsiėmėme karinga retorika. Reikia išvažiavusiems žmonėms duoti antrą pasą.