Lietuvoje

2019.05.08 19:23

Partizanų vadas – propagandos taikinyje: Putinaitė ragina reaguoti ne į Rusijos pareiškimus, o į BBC publikaciją

Benas Gerdžiūnas, LRT.lt2019.05.08 19:23

Praėjus daugiau kaip penkiasdešimčiai metų nuo Lietuvos partizanų lyderio Adolfo Ramanausko-Vanago mirties KGB gniaužtuose, jis atsidūrė diplomatinio kivirčo tarp Lietuvos, Rusijos ir žydų bendruomenių JAV ir Izraelyje centre. Sumaišties įnešė ir užsienio žiniasklaidos kartojami nepagrįsti kaltinimai partizanų vadui.

Propagandos lavina

Sekmadienį Čikagoje Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atidengė A. Ramanausko-Vanago atminimui skirtą paminklą. Rusijos ambasada apkaltino Lietuvą „nacių kolaborantų ir Holokausto šalininkų šlovinimu“ teigdama, kad šalis „sulaukia atviros NATO ir ES paramos“.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija paragino Rusiją „susilaikyti nuo dezinformacijos apie ginkluotus rezistencinius judėjimus prieš sovietus skleidimo“ ir „sovietų okupacijos fakto neigimo“.

Jeruzalėje įsikūrusio Simono Wiesenthalio centro vadovas Efraimas Zuroffas trečiadienį BBC portalui teigė, kad Lietuva „nesako savo žmonėms tiesos, todėl jie jos nepripažįsta“.

E. Zuroffas ir anksčiau nevengė smerkiančių pasisakymų apie Lietuvos vaidmenį Holokausto metu, jis buvo rašytojos Rūtos Vanagaitės knygos bendraautoris. Tiesa, knygos autorystė galiausiai buvo priskirta tik R. Vanagaitei.

Vėliau pati rašytoja atsidūrė prieštaravimų lauko epicentre pareiškusi, kad A.Ramanauskas-Vanagas buvo KGB agentas, o suimtas jis nebuvo kankinamas, išdavė savo bendražygius bei sakydamas paskutinį žodį teisme šlovino Sovietų Sąjungą ir pripažino savo klaidas. Kilus skandalui, R. Vanagaitė pripažino klydusi ir atsiprašė už savo komentarus.  

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė Nerija Putinaitė portalui LRT.lt sakė, kad „Lietuvai reikėtų reaguoti į BBC, o ne į Rusijos reakciją“.

BBC pasikliovė Rusijos ambasados ir Simono Wiesenthalio centro pasisakymais, perspausdindami tik jų teiginius, kad A. Ramanauskas-Vanagas buvo „nacių kolaborantas“ ir „sukilėlis“.

Anot N. Putinaitės, problema „slypi mūsų pačių nesugebėjime nedemonizuojant žmonių atskirti, kas yra mūsų didvyriai“, kurie turėjo priimti reikšmingus sprendimus itin sudėtingu metu.

Pasak mokslininkės, Sovietų sąjunga laikėsi nuostatos, kad visi partizanai buvo naciai, todėl nereikėtų tikėtis, kad šiandieninė Rusija pakeis savo naratyvą. „Rusija pasiskelbė tęsianti Sovietų sąjungos tradicijas, o tai – dar vienas pavyzdys“, – sakė N. Putinaitė.

Tuo metu trečiadienį Simono Wiesenthalio centras BBC pasakojo, kad A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo „sukilėlių“ gaujai Druskininkuose, kuri esą persekiojo žydus.

Tačiau E. Zuroffas BBC pripažino, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. Ramanauskas-Vanagas būtų ką nors nužudęs. Bet jis, anot E. Zuroffo, „savo atsiminimuose rašė, kad vadovavo sukilėlių gaujai“.

Holokausto tema Lietuvoje

Lietuvių dalyvavimas Holokauste yra vis dar kontroversijas kelianti tema. Pastaruoju metu kilo nesutarimas dėl generolo Jono Noreikos-Vėtros vertinimo, kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) yra išaiškinęs, jog jis „nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“. Tokios išvados šokiravo žydų bendruomenę, kuri svarstė kreiptis į teismą.

2018 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius vienas pirmųjų pasisakė apie J. Noreiką-Vėtrą. Jis teigė: „Heroizuoti tuos žmonės, kurie organizavo represijas prieš žydus, mes neturėtume, nes taip užtraukiame nepelnytą dėmę ant visų laisvės kovotojų“.

Ministro pareiškimas Lietuvoje susilaukė didelio pasipiktinimo. Daugelis pilietinių visuomeninių grupių reikalavo viešo L. Linkevičiaus atsiprašymo.

Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad nesugebėjimas kritiškai vertinti Lietuvos laisvės kovotojų suteiks pretekstą kaltinti juos visus, nes jau pastebimas toks „kaimyninės šalies polinkis“.

Tačiau Carnegie`o idėjų kalvės Maskvoje narys Andrejus Kolesnikovas teigia, kad fašistinis Rusijos propagandos naratyvas skleidžiamas tik Ukrainos kontekste.

Pasak A. Kolesnikovo, Baltijos šalys Rusijos dėmesio centre buvo prieš keletą metų, bet „Rusija supranta, kad Baltijos šalyse negali vykdyti jokios esminės politikos, todėl jų dėmesys šiuo metu nukreiptas į Ukrainą ir Baltarusiją“.

Minkštoji Rusijos galia

Rusijos dezinformacija dažnai taikosi į nacių kolaborantų ir pasipriešinimo sovietų okupacijai kovų temas, siekiant menkinti Lietuvos istorinę atmintį.

Humanitarinių mokslų instituto Vienoje mokslininkė Tatjana Žurženko 2015 m. rašė, kad Antrojo pasaulinio karo atmintis yra dar viena „minkštosios Rusijos galios forma“, tampanti „kertiniu Maskvos sugrįžimo prie geopolitinių klausimų akmeniu“.

Dar 1952 m. savo dienoraštyje A. Ramanauskas-Vanagas rašė: „Sovietų okupantai mus vadina vokiečių nacionalistais“.

Ir, net po pusės amžiaus, tęsiant A. Ramanausko-Vanago žodžiais, Rusija „naudoja šį apibūdinimą norėdama sumenkinti mus ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje, tikėdamasi, kad galbūt kai kurie žmonės patikės, jog kovojome išvien su naciais, tuo pačiu išduodami savo tėvynę“.