Lietuvoje

2019.05.07 19:01

Prezidento posto siekianti Šimonytė siūlo nepriešinti Vilniaus ir likusios Lietuvos

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.05.07 19:01

„Rinkimai nebūtinai turi supriešinti. Rinkimai gali įkvėpti – entuziazmo ir vilties“, – sakė kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) į prezidento rinkimus deleguota politikė antradienį vakare surengė programinės-apibendrinamosios dalies pristatymą.

Konservatorių kandidatė kalbėjo, kad rinkimai neturi būti tas metas, kuomet dalijami nepamatuoti pažadai, vyksta tyli ar garsi agresyvi konkurencija, asmeninės kovos ar intrigos. I. Šimonytė atviravo, kad nesiveržė tapti kandidate į prezidentus, tačiau teigė, kad pasvėrusi visus „už“ ir „prieš“ priėmė šį sprendimą.

Siūlo nepriešinti Vilniaus ir likusios Lietuvos

Prezidento posto siekianti I. Šimonytė kalbėjo, kad neretai Lietuva tarsi suskirstoma į dvi dalis – Vilnių ir visą likusią. Pasak kandidatės, Vilniaus gyventojams priekaištaujama, kad jie atitrūkę nuo likusios Lietuvos, teigiama, kad jiems svetimos kitų žmonių bėdos ir vargai, kad jie žiūri tik savo interesų ir nori vesti valstybę į priekį savo greičiu.

„Vilnius turi neišmatuojamą kiekį potencialo, ryžto veikti, kurti, gyventi sėkmingai. Tai vakarietiškas miestas, kuris gali didžiuotis savo istorija ir dabartimi, Vakarų miestams prilygstančiu kultūriniu gyvenimu, atvira visuomene ir niekada nepasiduodančiais žmonėmis.

Mes negalime atskirti Vilniaus nuo likusios Lietuvos. Mes negalime neišnaudoti tos gyvybės, kuria pulsuoja šitas miestas. Į Vilnių dirbti ir įgyvendinti savo svajonių atvyksta žmonės iš visur. Vilniuje turime kurti pavyzdžius, kurie vėliau būtų perkeliami į kitus miestus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji sakė norinti mažinti atotrūkį ne lėtindama greitį, o skatindama tuos, kurie nori bėgti su lyderiais. Anot jos, Vilniui turi rūpėti, kaip laikosi kiekvienas kitas Lietuvos miestas. Ji kalbėjo, kad turime kurti visuomenę, kurioje nebus užmirštų ar nesvarbiais besijaučiančių žmonių ar regionų.

Sėkmingiesiems turi būti svarbu, kaip sekasi kitiems

Kaip kalbėjo kandidatė, aštrėjančios geopolitinės įtampos, kintanti tarptautinių santykių tikrovė bei Lietuvos viduje stringantis sprendimai rodo, kad šie rinkimai gali nulemti, kokiu tolimesniu keliu eisime kaip valstybė. Ji teigė, kad daugelį šalių, kurias laikome brandžiomis demokratijomis, blaško vidinės prieštaros, kai atrodo, kad dalis visuomenės yra pasiruošusi atsisakyti liberalios demokratijos mainais į greitus ir paprastus atsakymus.

„Neliberali demokratija yra tik tarpinė stotelė autokratijos link“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, kylančios įtampos židinys – visuomenės jaučiamas nesaugumas. Kandidatė kalbėjo, kad po paskutinės finansų krizės sutriko įsitikinimas, kad vaikai gyvens geriau, nei gyvena jų tėvai.

„Padidėjusi pajamų nelygybė, neapibrėžtumas dėl ateities, vykstant technologiniams pokyčiams ir daliai visuomenės baiminantis jų pasekmių, sukuria aplinką, kurioje itin lengva siūlyti sprendimus, kurių esmė yra rasti dėl visko kaltą priešą, nespręsti realių problemų, kurių sprendimas reikalauja laiko, išmanymo ir konsensuso paieškų“, – dėstė politikė.

Ji kalbėjo, kad prezidento pirminė pareiga yra ginti demokratiją, jos vertybes, puoselėti visuomenės gyvenimui kertinį saugumo ir teisingumo jausmą. Anot jos, ši pareiga svarbi kalbant tiek apie vidaus, tiek apie užsienio politiką.

Kandidatė kalbėjo, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra didelė ir augant ūkiui yra linkusi augti kartu. Jos teigimu, tai rodo, kad gerėjant bendram gyvenimo lygiui, rezultatas pasiskirsto netolygiai: „Santykinio skurdo rodikliai irgi sparčiai nesitaiso. Ištįsos visuomenės grupės – vieniši pensininkai, neįgalieji, vieniši vaikus auginantys tėvai – niekaip neištrūksta iš žemesnių pajamų laiptelių. Nors absoliučia išraiška ir turi daugiau eurų, nei turėjo vakar.“

Tačiau ji teigė, kad žmogui svarbu ne tik kiek pinigų turi kišenėje, bet kur jis yra santykinai kitų visuomenės narių atžvilgiu. Kaip sakė I. Šimonytė, žmogui svarbus jo socialinis statusas, nuo kurio priklauso ir jo savivertė. Todėl, pasak jos, kuo daugiau yra žmonių, kurie laiko save nuvertintais, tuo lengviau tokioje aplinkoje kurti sąmokslo teorijas.

„Todėl sėkmingiesiems turi būti svarbu, kaip sekasi mažiau sėkmingiems, ypač tiems, kurių mažesnę sėkmę sąlygojo mūsų negebėjimas pasirūpinti tinkamomis paslaugomis ir infrastruktūra, auginantiems mažą ar globojantiems seną ar neįgalų“, – kalbėjo kandidatė.

Ji pabrėžė, kad privaloma siekti susitarimo dėl esminio ekonominio socialinio modelio bruožų, nors žmonės ir yra skirtingų pažiūrų. Pasak I. Šimonytės, Lietuvos žmonės nusipelnė, kad po kiekvienų Seimo rinkimų jų neištiktų nauja švietimo, mokesčių ar pensijų reforma.

„Prezidentas negali vienas pats sukurti ir paleisti šalies socialinio-ekonominio modelio. Prezidentas negali pats vienas nukauti korupcijos ar panaikinti neteisingumo. Nėra jokio atskirai paimto įstatymo, kuris galėtų visas problemas išspręsti, o prezidentui tereikėtų jį parašyti ir pateikti Seimui. Visgi, tikiu telkiančios lyderystės galia“, – sakė kandidatė.

Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12-ąją. Jame ietis surems I. Šimonytė, Gitanas Nausėda, Arvydas Juozaitis, Naglis Puteikis, Saulius Skvernelis, Mindaugas Puidokas, Vytenis Andriukaitis, Valdemaras Tomaševskis ir Valentinas Mazuronis.