Lietuvoje

2019.05.26 10:32

Nepažinta Lietuvos estų bendruomenė: kuo kaimynus vilioja mūsų šalis

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.05.26 10:32

Lietuvos estų bendruomenė skaičiuoja 91 metus, jos nariais yra buvęs Estijos kariuomenės vadas, garsūs architektai, menininkai, poetai ir paprasti tremtiniai, pasirinkę gyventi mūsų šalyje. Šiandien estų istorija Lietuvoje yra žinoma menkai. Portalas LRT.lt kalbėjosi su istorike Merike Ivask, kuri išleido knygą „Estija ir estų bendruomenė Lietuvoje“, apie žymiausius Lietuvos estus bei kodėl estai renkasi gyvenimą Lietuvoje.

– Kodėl nusprendėte parašyti knygą apie estus Lietuvoje?

– Rinkdamasi temas norėjau, kad knygoje būtų atspindėta kaip galima daugiau Estijos ir Lietuvos, estų ir lietuvių sąlyčio taškų. Buvo būtina atspindėti politinius valstybių ryšius, jų užsimezgimo momentą, ambasados kūrimąsi tarpukariu Kaune ir šiais laikais Vilniuje. Svarbūs ekonominiai, prekybiniai ryšiai, kultūriniai ryšiai.

Atskira tema kariniai Estijos ir Lietuvos santykiai, estų karininkų studijos Vilniuje. Daugelis Estijos tarpukario karininkų baigė mokslus būtent Vilniuje.

Ilgas veiklos Lietuvoje tradicijas turi estų bendruomenė, pradėjusi savo veiklą dar 1928 m. Kaune ir atnaujinusi ją Vilniuje prieš trisdešimt metų.

Atspindint sovietinį laikotarpį pasirinkau miestų draugystės temą. Daugelio miestų draugystė, prasidėjusi sovietmečiu, tęsiasi ir dabar.

– Kaip kilo knygos idėja?

– Ši knyga – tai lyg Estijoje labai populiarus televizijos spektaklis „Paveikslėliai iš Paunvere“.

Šio spektaklio veiksmas vyksta vienos parapijos teritorijoje Paunvere, iš kur yra kilęs autorius. Čia daug temų kaip ir Oskaro Lutso knygose – šis rašytojas buvo farmacininkas ir Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo farmacininku Vilniuje.

Jo knyga „Pavasaris“ yra išversta ir į lietuvių kalbą. Tai reiškia, kad knyga „Estija ir estų bendruomenė Lietuvoje“ aprašo daugybę mažų istorijų. Aš stengiausi rasti nuotraukas visoms toms istorijoms.

Šios knygos herojai ir yra estai, veikiantys Lietuvoje ir palaikantys kultūrinius, ekonominius, politinius ar kitokius ryšius su Estija.

– Kokie, Jūsų nuomone, yra svarbiausi, įdomiausi estų istorijos Lietuvoje akcentai, aprašyti knygoje?

– Į knygą pakliuvo daug įdomių nuotykių, susijusius su estų veikla Lietuvoje, tad sunku išrinkti patį ryškiausią. Jei dabar pradėčiau vardinti, tai būtų – Vilniaus karininkų mokyklos vaidmuo Estijos karininkijos formavimuisi, Estijos pasiuntinybės ir ambasados veiklos istorijos ir ambasados pastato Vilniuje statybos, kultūriniai ryšiai, estų kalbos ir kultūros studijos Vilniaus universitete, šiandieninė estų bendruomenės veikla.

Bet man, kaip istorikei ir tyrėjai, buvo įdomiausi tie dalykai, kurie liko paslaptimis ir atsivėrė tik tada, kai knyga buvo išversta ir sumaketuota.

Viena istorija knygoje liko be pabaigos – Estijos užsienio reikalų ministerijos archyve esančioje vienoje iš Estijos ambasados Lietuvoje ataskaitų, radau žinią, kad Estijos ambasada padėjo perduoti pinigines premijas Estijos architektams, kurie laimėjo Karininkų ramovės projekto konkursą 1931 metais.

Premija siekė tris tūkstančius litų, tai tuo metu buvo dideli pinigai. Tačiau ten nebuvo jokių žinių, kas buvo tie architektai. Tai paskatino nukeliauti į Kauno karininkų ramovę, kur vienas karininkas aprodė mums visą statinį.

Apie estų architektus, dalyvavusius konkurse, jis buvo kažką girdėjęs, tačiau pavardžių nežinojo. Tik jau atspausdinus knygą sužinojome, kad tie architektai buvo Elmaras Lohkas ir Herbertas Johansonas, abu architektai yra labai gerai žinomi Estijoje.

Herbertas Johansonas dirbo Talino miesto statybų projektavimų biuro vadovu, kur praleido 20 metų ir projektavo daugelį pačių svarbiausių miesto statinių. Vienas žinomiausių jo kūrinių – Estijos parlamento (Riigikogu) pastatas.

Elmaras Lohkas dirbo tame pačiame biure. Jis kūrė taip pat labai svarbius Talino statinius miesto centre. Lietuviams labiausiai žinomas pastatas, kuriame šiandien veikia Baltijos gynybos koledžas Tartu mieste, kurį jis projektavo kartu su architektu Alaru Kotliu. Šis statinys buvo pastatytas tarpukario Estijos savanorių organizacijai („Tartu Kaitseliit“). Labai įdomus faktas, kad Elmaro Lohko tėtis buvo Estijos ambasadorius Lietuvoje 1922–1926 m.

Kita linksma istorija apie tai, kaip galima pažinti estą, kuris jau integravosi į Lietuvos visuomenę. Kai knyga buvo maketuojama, viena Estijos draugijos narių papasakojo kaip ji, būdama jauna, nuėjo pasižiūrėti dainų šventės Vilniuje.

Pamačiusi lietuvių tautinius rūbus pagalvojo, kad estų tautiniai rūbai vis dėl to gražesni. Po daugelio metų ji vėl, jau nebežinia kelintą kartą lankėsi lietuviškoje dainų šventėje ir sugavo save begalvojant, kad lietuviški liaudies rūbai vis dėl to labai gražūs.

Ši istorija nenukeliavo į knygą, bet inspiravo knygos viršelio dizainą. Viršelyje yra pavaizduota megzta kumštinė pirštinė, kur yra kartu supinti lietuvių ir estų tautiniai raštai. Tie simboliai reiškia laimę, namus ir arklius.

– Kurie Lietuvos estų bendruomenės nariai yra žiniomiausi?

– Devyniasdešimt procentų šiandien Lietuvoje gyvenančių estų turi aukštąjį išsilavinimą ir tai reiškia, kad visi jie yra labai veiklūs ir žinomi savo profesinėse aplinkose. Todėl niekaip negalima pasakyti, kad tas ar kitas yra pats žinomiausias estas.

Tačiau būtina paminėti vieną ryškiausių istorinių asmenybių – Johaną Laidonerį (1884–1953), kuris pagrindinius karinius mokslus baigė Vilniuje ir vėliau ilgus metus tarnavo Estijos kariuomenės vadu, o mirė Rusijos kalėjime. 2006 metais jo garbei ant Vilniaus karo mokyklos sienos buvo atidengta memorialinė lenta.

Taip pat reikia paminėti Tiju Enė Vaivadienę (1933–2005), kuri buvo viena pirmųjų profesionalių metalo dailininkių Lietuvoje. Ji Lietuvoje sukūrė pano Garliavos kavinei „Du milžinai“, Liaudies ūkio pasiekimų parodos Sveikatos paviljono pano Maskvoje, pano Tytuvėnų žemės ūkio technikumo eksterjere, sukūrė dekoratyvinę skulptūrą ir frizą Naujosios Akmenės centrinės ligoninės eksterjere. Taip pat jos kūryba yra pano ir emblema Utenos alaus kombinato pastato eksterjere.

Dar vienas žymus estas – Aleksis Ranitas (1914–1985 m.) – poetas, literatūrologas, dailėtyrininkas, kuris 1940–1944 metais gyveno Kaune, dirbo Lietuvos valstybinėje bibliotekoje, Valstybės teatre. Jis buvo vedęs operos dainininkę Gražiną Matulaitytę.

Gyvendamas Kaune A. Ranitas išvertė į estų kalbą daug lietuvių poezijos. Išeivijoje daug nuveikė supažindindamas su žymiu lietuvių dailininku ir kompozitoriumi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu.

– Ar knygai ėmėte interviu iš šiandien Lietuvoje gyvenančių estų?

– Tiesioginių interviu nedarėme, bet išplatinome daug anketų ir kai gavome įdomesnius atsakymus, juos tikslinome ir praplėtėme.

– Kodėl estai renkasi gyventi Lietuvoje?

– Lietuvoje gyvenantys estai pateko čia dėl įvairių priežasčių. Daugelį atvedė arba paskatino čia likti meilė arba sovietmečiu gautas paskyrimas dirbti baigus aukštąją mokyklą.

Sovietmečiu jaunos mišrios poros apsigyvendavo Lietuvoje greičiausiai ir dėl to, kad čia abu galėjo rasti ir darbo, ir gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui, vienoje anketoje buvo atsakymas, jog Taline buvo sudėtinga rasti butą, tad šeima apsigyveno Vilniuje – žmonos pusėje.

Buvo ir toks atsakymas: kai moteris ištekėjo už lietuvio, jai mama pasakė, kad moters vieta ten, kur vyras gyvena, taigi jie atvyko į Lietuvą.

Beje, sovietmečiu tremtiniams nebuvo leidžiama grįžti į tėvynę, todėl dažnai grįžtantys iš tremties Sibire rinkdavosi naują gyvenamąją vietą kur nors netoli Estijos. Atvykdavo ir tremtyje susikūrusios mišrios šeimos. Buvę tremtiniai daugiausia apsigyveno netoli jūros.

Vienas iš apklaustųjų apsigyveno Lietuvoje dėl sveikatos problemų, dėl geresnio klimato. Pastaruoju metu yra atsikėlusių dėl darbo, kelis kartus mišrios šeimos apsigyvenimo Lietuvoje priežastimi nurodė ir vaiko gimimą.

Pastaraisiais metais apsigyveno nemažai verslininkų, o rotacijos būdu Lietuvoje esantys Estijos kariškiai su šeimomis čia gyvena laikinai.

– Ar estai patenkinti gyvenimu Lietuvoje?

– Šio klausimo aš neuždaviau. Žiūrint iš šalies atrodo, kad visi estai yra laimingi. Sunkumais skundžiasi tik Estijos humanitarai, nes jiems sunkiausia susirasti darbą pagal profesiją Lietuvoje. Kaip ir man – nors gyvenu Lietuvoje, bet mano darbo laikas skaičiuojamas Estijoje.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius