Lietuvoje

2019.05.14 05:30

Vitamino D tyrimo labirintais: rezultatai skirtingose laboratorijose skiriasi 3 kartus

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.05.14 05:30

6 kraujo tyrimai per mėnesį  ir visi jie – labai skirtingi. Su tokia situacija susidūrė tėvai, bandę išsiaiškinti – trūksta jų kūdikiui vitamino D ar netrūksta.

Kaip pasakoja LRT.lt skaitytoja, viskas prasidėjo nekaltai – 2 mėnesių vaikui laboratorijoje „Antėja“ buvo atliktas kraujo tyrimas, kuris parodė, kad vaikui trūksta vitamino D. Gydytoja paskyrė vartoti 5 vitamino lašiukus per dieną. Tiek mamai atrodė daugoka, ji vaikui duodavo 3, daugiausia – 4 lašiukus.

Vasario pabaigoje, kai vaikui buvo pusė metų, kraujo tyrimai jam atlikti Centro poliklinikoje. Išvydusi jų rezultatą, mama gerokai nusigando – vitamino D norma buvo jau per didelė – 312 nmol/l.

Optimaliu vitamino D kiekiu, pavyzdžiui, Santaros klinikų Vaikų ligoninėje, laikoma 75–125 nmol/l; padidėjusi koncentracija – 125–250 nmol/l; ryškiai padidėjusi – 250–500 nmol/l, toksinė – daugiau kaip 500 nmol/l. Centro poliklinikoje ir „Antėjoje“ normos ribos – nuo 75 iki 250 nmol/l.

„Kūdikiui nepastebėjome jokių perdozavimo požymių, todėl nuvykome į „Antėją“ pasidaryti vitamino D tyrimo. Norėjome antros nuomonės. Anot „Antėjos“, 2018 kovo 1 dieną vitamino D lygis buvo normalus – 137.7 nmol/l. Ir nuo tada prasidėjo tyrimų odisėja“, – LRT.lt pasakojo mama.

Pavyzdžiui, kovo 12 dieną ištirtas vitamino D kiekis nuo ištirto kovo 13 dieną skiriasi 3,5 karto. Tiesa, skiriasi ir laboratorijos, kuriose tyrimai atlikti, ir kraujo ėminiai (vienas jų – iš venos).

Visi vaikui atlikti tyrimai:

• 2018-10-18 vitamino D lygis 44.5 nmol/l  („Antėja“)

• 2019-02-22 vitamino D lygis 312 nmol/l  (Centro poliklinika)

• 2019-03-01 vitamino D lygis 137.7 nmol/l („Antėja“)

• 2019-03-05 vitamino D lygis 286 nmol/l  (Centro poliklinika, pakartotinas)

• 2019-03-12 vitamino D lygis 94.9 nmol/l  („Antėja“, pakartotinas)

• 2019-03-13 vitamino D lygis 329.8 nmol/l  (Santaros klinika)

• 2019-03-22 vitamino D lygis 131.8 nmol/l  („Antėja“, pakartotinas)

Bent jau apytikslės teisybės, koks iš tiesų vitamino D kiekis jos vaiko kraujyje, moteriai taip ir nepavyko išsiaiškinti, rezultatai buvo pernelyg skirtingi. Aišku viena – jo trūkumo kovą jau tikrai nebebuvo. O perteklius būti galėjo. Tik ne toks, kad preparatas jau būtų toksiškas – tokia riba laboratorijos ir gydymo įstaigos laiko 500 nmol/l.

Skirtingos laboratorijos – skirtingi metodai

Apklausus visas laboratorijas, kuriose atlikti tyrimai, paaiškėjo, kad visos jos vadovaujasi skirtingais tyrimo metodais.

LRT.lt kreipėsi į visų minėtų gydymo įstaigų laboratorijas ir Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Pastarosios Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius aiškino, kad tokie skirtumai galėjo atsirasti dėl skirtingų sistemų, kuriomis atlikti tyrimai. Laboratorijų atstovai minėjo du būdus, kuriais geriausiai ištiriamas vitamino D kiekis kraujyje – didelio slėgio skystinė chromotografija ir masių spektrometrija.

Pastarąjį Santaros klinikų Vaikų ligoninės Laboratorinės diagnostikos sk. vedėja dr. Audronė Eidukaitė įvardijo kaip „auksinį standartą“, bet pripažino, kad Lietuvoje toks nėra atliekamas. Vitamino D tyrimas, pasak jos, nėra standartizuotas. 

Vaikų ligoninėje, pasak A. Eidukaitės, vitamino D koncentracijai nustatyti taikomas elektrochemiliuminescencinis tyrimo metodas (tyrimas atliekamas imunologiniu analizatoriumi COBAS e 411). Laboratorijos atstovė pabrėžė, kad tyrimų tikslumui įvertinti vykdomos vidinės ir išorinės kokybės kontrolės procedūros.

„Diagnostikos laboratorija“, atliekanti „Antėjos“ pacientų kraujo tyrimus, kaip informavo generalinis direktorius Vidas Gedutis, vitamino D tyrimus atlieka naudodama „Siemens“ „ADVIA Centaur XP“ įrangą, tyrimas standartizuotas pagal NIST („National Institute of Standards and Technology“) standartą.

Šios laboratorijos atstovai lygiai taip pat pabrėžia kokybės kontrolę – pagal kokybės vadybos sistemą čia darbo kokybė, kaip teigiama rašte LRT.lt, nuolat stebima ir vertinama nešališkos komisijos.

Centro poliklinikos atstovai aiškino, kad vitamino D nustatymui jų laboratorija naudoja „VITROS 5600“ integruotą sistemą. „Dėl „VITROS“ bendro vitamino D nustatymo tikslumo esame užtikrinti, o tai pagrindžia ir palyginamoji studija, kur metodai lyginami su masių spektrometrija“, – komentuoja antrinės asmens sveikatos priežiūros administratorė Laima Skrickienė.

Vitaminas D iš tiesų yra grupė, kurią sudaro vitaminas D1, D2, D3 ir D4. Žmogaus organizme svarbiausi ir dažniausiai tiriami D2 ir D3 – būtent jie susidaro pabuvus saulės šviesoje ar pavalgius atitinkamo maisto. Centro poliklinikos atstovė aiškina, kad bendram tyrimui koją pakišti gali būtent D2 nustatymas.

„Daugiausiai bendram vitamino D rezultato skirtumui įtaką daro klaidingai žemo D2 nustatymas. Todėl ir bendro vitamino D rezultatas dažnai nustatomas žemesnis (deficitinis), nors iš tikrųjų galbūt taip ir nėra“, – komentuoja ji.

L. Skrickienė šiuo atveju patarė kraujyje išsitirti fosforą ir parathormoną: perdozavus vitamino D, fosforo kiekis padidėja, o parathormono – sumažėja.

„Diagnostikos laboratorijos“ direktorius teigia, kad „tyrimo rezultatai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į paciento medicininę anamnezę [iš paciento surenkamą ligos istoriją – LRT.lt], klinikinę būklę ir kitus rezultatus. Laboratoriniams tyrimams daro įtaką paciento būklė, gretutinės ligos, mityba, pasiruošimas tyrimui, paros metas ir kiti preanalitiniai faktoriai“.

Perdozavimas – retas

Vitaminas D kūdikiams yra labai svarbus – jis užtikrina tinkamą kalcio apykaitą, o jai esant normaliai, normaliai vystosi ir vaiko organizmas. Kai vitamino D trūksta, pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, kyla rachito grėsmė, rachitui būdingi požymiai: kreivos kojos, įdubusi krūtinės ląsta, plokščia galva, raumenų, kaulų, netgi centrinės nervų sistemos vystymosi sutrikimai.

Gydytojas pabrėžia, kad vitamino D papildus vartoti reikia visiems kūdikiams nuo pat pirmų gyvenimo dienų. „Kūdikis, kaip ir mes, nemoka pats pasigaminti vitamino D. Jo reikia gauti iš tokių maisto medžiagų kaip riebi žuvis, moliuskai, kiaušiniai, ir dar pabūti saulėje, tai kūdikiai tikrai negali sau to leisti, todėl turi vartoti vitamino D“, – aiškina medikas.

Pasak jo, jeigu kūdikis maitinamas mišinuku, ten dažniausiai jau yra reikalinga vitamino norma. Jeigu vaikas maitinamas motinos pienu, kūdikiui vitamino papildomai duoti reikia net ir tuo atveju, jeigu mama vartoja šį vitaminą.

Jeigu vitamino D vartojama gerokai per daug, jis gali tapti toksiškas, tačiau, pasak V. Morozovo, tokie atvejai yra labai reti.

„Vitamino D perdozuoti, jeigu viskas gerai ir mamos, ir vaiko sveikatai, yra labai sudėtinga. Jeigu vartojamos tos dozės, kurios rekomenduojamos (400 vienetų), perdozuota niekada nebus. Maksimali dozė kūdikiams yra iki 2 tūkst., kartais – iki 4 tūkst. vienetų (5–10 lašiukų)“, – aiškina jis.

Vitamino D perdozavimo pasekmės – per anksti sukaulėjusios augimo linijos. „Mūsų, krepšininkų, šalyje tai labai reta, visi pas mus yra aukšti“, – teigia medikas.

Kiti vitamino perdozavimo požymiai – kalcio „iškritimas“ audiniuose, akmenų susiformavimas inkstuose, galimas inkstų nepakankamumas. Kaip pasakoja šeimos gydytojas, perdozavus šio vitamino, gali sukaulėti momenėlis, sutrikti normalus kaukolės augimas.

„Vartojant normalias rekomenduojamas dozes labai sunku to pasiekti, nors tyrimai gali rodyti kitaip“, – teigia jis.

Gydytojas: milijonas priežasčių, kodėl taip atsitiko

V. Morozovas pabrėžia, kad tyrimą darytis galima tik tada, kai vitamino kurį laiką nebevartojama.

„Vitamino D metabolizmas lėtas, rekomendacijos yra skirtingos. Iš tikrųjų apie vitaminus niekas nieko nežino: kada juos reikia tirti, kur juos reikia tirti, ką jie tiksliai rodo. Visi tyrimai yra tokie, kad kiekvienas gydytojas, kiekviena klinika, kiekviena šalis turi savo rekomendacijas. Bet šiaip rekomendacijos yra nuo 5 iki 10 dienų negauti vitamino D, tada daryti tyrimą ir tada galima kažką įžiūrėti.

Bendras sutarimas yra toks, kad visiems vaikams iki metų reikia lašiuko vitamino D, jeigu jis maitinamas krūtimi, jeigu jis maitinamas mišinuku – reikia žiūrėti, kiek yra jame“, – aiškina medikas.

Komentuodamas konkrečią situaciją, kai vaikui skirtingos laboratorijos nustatė skirtingus vitamino D kiekius kraujyje, jis neatrodė labai nustebintas tokio fakto. „Gali būti milijonas priežasčių, kodėl taip atsitiko“, – akcentuoja jis.

Pasak V. Morozovo, dėl skirtingų tyrimo metodų tyrimus reikia atlikti toje pačioje laboratorijoje, o svarbiausia – nepamiršti, kad reikia žiūrėti, kaip jaučiasi žmogus.

„Skirtingų laboratorijų duomenų lyginti nereikia, nes skirtingos laboratorijos gali naudoti visiškai skirtingą metodiką, skirtingus reagentus ir gauti skirtingus rezultatus. Tai jeigu jau sekame, sekame su ta pačia laboratorija ir sekame ne tyrimą, o vaiką“, – aiškina jis. Ir 3, ir 4 lašai, pasak jo, yra normali dozė, skiriama, kai matyti, kad kūdikiui vitamino trūksta.

Kas gali tirti jūsų kraują

Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė LRT.lt paaiškino, kad įstaiga, pageidaujanti atlikti tokius ir panašius kraujo tyrimus, privalo turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Ją Akreditavimo tarnyba išduoda tik tuomet, kai ji atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus. 

Po to, kai licencija jau gauta, įstaiga privalo vykdyti periodinę laboratorinių tyrimų vidinę kokybės kontrolę, taip patvirtindama, kad įstaiga laikosi visų keliamų reikalavimų.

Licenciją turinčių įstaigų darbo kokybės tikrinimus atlieka ir pati Akreditavimo tarnyba. „Kiekvienais metais į planinius tikrinimus yra įtraukiamos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios teikia ir laboratorines diagnostikos paslaugas“, – LRT.lt teigia tarnybos direktorė.

Visi žmogaus biologiniai ėminiai, pasak jos, yra tiriami taikant įvairias metodikas, todėl yra galimi ir skirtingi tyrimų atsakymai (gali skirtis skaitinės išraiškos bei dimensijos). „Kiekvieno tyrimo metodikose yra tvirtinamos tyrimo vertinimo normos ribos, todėl, vertinant skirtingose įstaigose atliktus tyrimus, į tai reikėtų atsižvelgti“, – dėmesį atkreipia ji.