Lietuvoje

2019.05.07 17:31

Susitikimas su Putinu: Andriukaitis griežto „ne“ nesako, Šimonytė nemato prasmės, Skvernelis turi papildomų sąlygų

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2019.05.07 17:31

Antradienį LRT RADIJO debatuose kandidatai į prezidentus Ingrida Šimonytė, Vytenis Povilas Andriukaitis ir Saulius Skvernelis, diskutuodami apie užsienio politiką, pasisakė, ar susitiktų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

S. Skvernelis ir I. Šimonytė poreikio susitikti su šios šalies vadovu šiuo metu nemato. Kiek kitaip bendravimą su Rusija vertina V. P. Andriukaitis. Anot jo, sprendžiant problemas su šia šalimi reikia atsisakyti vieno klausimo politikos.

S. Skvernelis, pristatydamas esmines savo užsienio politikos gaires, teigė, kad tvirtai pasisako už aktyvią Lietuvos nacionalinę užsienio politiką, kuri apima Lietuvos interesų gynimą visuose segmentuose. Premjeras sako palaikantis dabartinį Europos Sąjungos (ES) modelį, kurį reikia tobulinti, o ne ieškoti alternatyvų.

Anot V. P. Andriukaičio, užsienio politika yra Lietuvos žmonių kasdienybės gerinimo instrumentas, turintis tarnauti ekonominiam tvirtėjimui, šeimoms ir geresniems santykiams su kaimynais.

„Tai turi kurti gerą atmosferą, kad Lietuvos žmonės jaustųsi oriai ir žinotų, jog užsienio politika atneša daug vaisių“, – sako V. P. Andriukaitis.

Pabrėžia eksporto problemas

V. P. Andriukaitis akcentuoja, kad tarptautinėje politikoje Lietuva yra vertinama kaip vieno klausimo valstybė, ką vertėtų keisti.

„Užsienio politikoje reikia išplėsti svarstymus, įtraukti įvairesnes pažiūras ir skirtingas nuostatas. Reikia siekti, kad Lietuvos užsienio politika būtų suderinta ir nešanti naudą tiek mums, tiek kaimyninėms šalims, nes mes visi kartu priklausome ES ir NATO“, – sako V. P. Andriukaitis.  

Eurokomisaras kaip vieną iš neigiamų užsienio politikos padarinių įvardija svyruojantį importo ir eksporto balansą. Jo aiškinimu, Lietuvos produkcija sunkiai prasiskina kelią į trečiąsias šalis ir taip blogėja šalies ekonominė padėtis.

„Užsienio politika turi reaguoti ir ieškoti atsakymų, kad Lietuvai nebūtų būdingas neigiamas importo ir eksporto balansas“, – akcentuoja V. P. Andriukaitis.

I. Šimontytė laikosi kiek kitokios nuomonės ir teigia, kad importo ir eksporto balansas blogėja ne dėl užsienio politikos, o paspartėjusių investicijų. „Nereikėtų taip tiesmukai sieti įvairių dalykų“, – sako ji.  

S. Skvernelis pabrėžia ir transatlantinės dimensijos svarbą. Anot jo, pagrindinis Lietuvos nacionalinio saugumo partneris yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), dėl ko turime užtikrinti JAV pajėgų buvimą mūsų regione. Premjeras pasisako ir už aktyvesnį ekonominį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir JAV.

„Pasisakau už investavimą JAV ir JAV kapitalo pritraukimą čia, ar tai būtų suskystintų dujų kroviniai, ar gynybinės pramonės įsigijimas“, – akcentuoja S. Skvernelis.  

Skatintų matyti ir kitų šalių problemas

I. Šimonytės teigimu, užsienio politikos sprendimai turėtų būti priimami vadovaujantis dviem principais – kitų valstybių kontekste atrodyti solidariai ir patiems būti solidariems.

„Būdami tam tikrų bendraminčių erdvėje mes turime ne tik matyti savo problemas, kurias mokame neblogai įgarsinti, ir tikėtis iš kitų solidarumo, bet ir patys būti solidarūs. Turime mokėti ne tik gauti, bet ir duoti [...]. Reikėtų kalbėti apie tai, kaip mes su savo partneriais siekiame ne tik bendros naudos, bet ir bendrų vertybių“, – pabrėžia kandidatė į prezidentus.

Ekonomistė akcentuoja koalicijų kūrimą ES viduje. Jos aiškinimu, regionų vadovų susitikimai neturėtų būti tokie simboliški, kokie yra dabar.  

„Turėtume grįžti ir suteikti naują įkvėpimą santykiams su Baltijos ir Šiaurės šalimis, kur bendradarbiavimas yra labiau formalus, mažiau pasižymintis turiniu, kurį mes pasiūlytume patys“, – atkreipė dėmesį I. Šimonytė.

S. Skvernelis taip pat akcentuoja santykius su artimiausiais kaimynais. Jo aiškinimu, Baltijos šalis sieja ne tik istorija, bet ir bendros problemos.

„Geri kaimyniniai santykiai susiję ne tik su tuo, kad šypsotumėmės vieni kitiems ir spaustume rankas, bet ir spręstume esminius klausimus, pavyzdžiui, sinchronizacijos, suskystintų dujų terminalo, infrastruktūrinių projektų klausimus ir pan.“, – LRT RADIJUI sako S. Skvernelis.

S. Skvernelis neatmeta partnerystės tiek su Japonija, tiek su Kinija, kuri, anot premjero, yra svarbi augančios ekonomikos pasaulyje dalis.

Santykius su Rusija vertina nevienodai

Paklaustas, ar tapęs prezidentu susitiktų su V. Putinu, S. Skvernelis atsako, kad šiuo metu tam poreikio nemato. Apie susitikimą su šios šalies vadovu premjeras svarstytų tik tada, jeigu to reikalautų Lietuvos interesai.

„Jeigu taip nutiktų, kad Lietuvos interesams to reikėtų, ar tai būtų susiję su mūsų šalies saugumu, ar kitomis svarbiomis mūsų gyvenimo sritimis, aš tai padaryčiau, nematau tame problemos. Ten nuvažiavęs kelčiau klausimus dėl agresijos Ukrainoje, agresyvios politikos kaimyninių šalių atžvilgiu, paminėčiau tuos klausimus, kurie yra nuolat minimi darbotvarkėje“, – tvirtina S. Skvernelis.

I. Šimonytė paklausta, ar tapusi prezidente įsivaizduoja save vykstančią į Maskvą, teigė, kad dešimties metų laikotarpiu toks scenarijus galėtų būti įmanomas. Tačiau, vertindama dabartines aplinkybes, kandidatė šio klausimo nesvarsto. 

„Aš manau, kad jau šiandien turėtume galvoti ir ruošti ateities Rusijai, bet, kalbant apie dabarties laikotarpį, dabar nuvažiuoti į Maskvą, pasisakyti V. Putinui apie Ukrainą ir Sakartvelą ir gauti visiškai prognozuojamą atsakymą, tai tikrai nematau jokios prasmės“, – teigia I. Šimonytė.

V. P. Andriukaičio aiškinimu, jeigu Lietuva vykdys skirtingą politiką Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu, ir toliau sunkins savo ekonominę padėtį.

„Yra daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti, pavyzdžiui, Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimo klausimai ir pan. Kažkodėl visi ES valstybių vadovai kalbasi su Rusijos administracija, ir ES politikoje yra labai aiškiai išdėstyta, kur yra sankcijos, kur yra ribotas, kur yra tikslinis ir kur yra normalus bendradarbiavimas. Lietuvai reikia išsivaduoti nuo vieno klausimo politikos“, – įsitikinęs V.P. Andriukaitis.

Eurokomisaras neatmeta diplomatinių santykių palaikymo su Rusija ir Baltarusija galimybės. „Mūsų problemos dėl Baltarusijos ir Rusijos turi būti sprendžiamos ne keiksmažodžiais, o konstruktyviais, aukšta diplomatija paremtais žingsniais“, – tvirtina V. P. Andriukaitis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.