Lietuvoje

2019.05.06 22:22

Galvos skausmas dėl lauko tualetų: iki šiol besinaudojantys gali sulaukti baudų

Dovilė Lisauskaitė , Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.06 22:22

Dalis gyventojų vis dar besinaudojantys lauko tualetais, jau netrukus gali sulaukti baudų. Taip Lietuvos valdžia siekia ne tik skatinti žmones jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos, bet ir išvengti Briuselio finansinių sankcijų. Vietos valdžios atstovai skėsčioja rankomis ir teigia, kad gyventojų priversti negali.

Lietuva privalo laikytis ES direktyvos, kuri reikalauja, kad 98 proc. gyventojų, nuotekas tvarkytų centralizuotai. Toks reikalavimas galioja 2 tūkst. ir daugiau gyventojų turinčioms gyvenvietėms. Daugiausia priekaištų sulaukia Švenčionių, Šalčininkų, Vilkaviškio savivaldybės.

Europos Komisija pastaruosius kelerius metus nuolat primena Lietuvai, kad ši nevykdo pažadų ir net grasina baudomis, tačiau lauko tualetų naikinimas stringa. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, pavyzdžiui, Lazdijams, norint įvykdyti įsipareigojimus, prie bendros nuotekų sistemos reikia prijungti apie 500 gyventojų, Širvintoms – šimtą, tačiau mažiems miesteliams net ir tokie sąlyginai nedideli gyventojų skaičiai yra sunkiai įvykdoma misija.

„Tai yra mano galvos skausmas, nes dėl to skauda galvą mano rajono gyventojams. Žinau situacijos grėsmę, tačiau manau, kad mes dar turime pakankamai laiko tam, jog situaciją spręstume ir žengtume žingsnius į priekį. O jei kalbame apie baudas, kurias skiria tik kaip kraštutinę priemonę, kai šalis nesitvarko, manau, kad to nereikės ir visos savivaldybės turime priimti sprendimus ir pradėti efektyviai veikti“, – LRT TELEVZIIJAI sako Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

„Tai sudėtinga situacija. Kaip žmones gali priversti? Negalime priversti, nes žmonės gyvena sunkiai ir kiekvienos išlaidos – sunkumai“, – antrina Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Pasak Aplinkos ministerijos, mažesniems miestams sudėtinga pasiekti 98 proc. ribą. O štai Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, nors ir padengė kone visą miestą nuotekų vamzdynais, vis tiek prie centrinės nuotekų sistemos neprisijungusių miestiečių čia yra kelios dešimtys tūkstančių. Tai kur kas daugiau, nei leidžiama pagal direktyvą. Savivaldybės dalį atsakomybės permeta ministerijai.

„Ne pasaulio pabaiga ta bauda, nes mes dar galime ilgai teistis ir aiškintis, kas ten buvo kaltas ir kaip ji ten buvo suskaičiuota. Manau, kad baudos dydis būtų tikrai sumažintas ir mes turime stiprias pozicijas teisme, nes 2008–2013 metais visa infrastruktūra buvo įgyvendinta, o kad gyventojai prie to neprisijungė, tai klausimas, kieno tiksliai yra kaltė. Nes nebuvo jokių teisinių reguliavimų, kaip priversti tuos gyventojus prisijungti“, – dėsto Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Prieš dvejus metus Europos Komisija pagrasino milijonine bauda, jei Lietuva nesilaikys pačios parengto nuotekų centralizavimo plano. Briuselis Lietuvos valdžią įspėjo ir šiemet. Aplinkos ministerija sako, kad yra numačiusi 60 milijonų eurų savivaldybėms nuotekų tiesimui įrengti.

„Procesas yra toks, kad jei savivaldybės nesuskubs, (...) tai galiausiai reiks mokėti iš biudžeto. Bet galiausiai atsitiks taip, kad savivaldybėms nebus duota pinigų, nes jie realiai neįvykdė tų reikalavimų, kurie buvo kelti. Į nuotekų tinklų plėtrą buvo investuota daugiau nei milijardas eurų. Plėtra buvo tikrai ilga, apėmė kelis ES finansavimo laikotarpius, o tai rodo kai kurių savivaldybių atsipalaidavimą“, – aiškina aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Europos Komisijos direktyvas atitinkančių miestų merai sako, kad nespėjusios susitvarkyti savivaldybės pačios kaltos.

„Normalūs“ vadovai turi stebėti situaciją, o ten, kur buvo problemų, jos nebuvo sekamos. Visą laiką kontroliuodavome vandenų vadovus, kaip vyksta prisijungimas. Likus metams iki termino buvo įvykdyta tik 52 proc. darbų, tada ėmėmės rimtų priemonių, pasitelkiant valstybinę Aplinkos apsaugos agentūrą, seniūną, vandenų vadovą ir buvo einama į namus ir reikalaujama laikytis reikalavimus, kad kiekvienas, turintis vandenį, parodytų, kur deda nuotekas. Privalo turėti sutartis, sertifikuotas bačkas ir, jei to nėra, buvo aiškinama, kad turėsite problemų dėl gamtos teršimą“, – supažindina Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Šiuo metu sudėtingiausia situacija yra Pabradėje, Eišiškėse, Šeduvoje ir Kybartuose. Lietuva tikisi Europos sąjungos reikalavimus įgyvendinti per artimiausius ketverius metus. To nepavykus padaryti, šaliai grės bauda, kurios dydį prognozuoti šiandien sunku. Patiems gyventojams, kurie nepaisys gegužės pirmąją įsigaliosiančių Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimų, grės sankcijos – įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 100 eurų.

Žinios. Už ką Lietuvai gresia Briuselio finansinės sankcijos?

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt