Lietuvoje

2019.05.06 14:10

Šimonytė nebūtų vadovė-policininkė, Tomaševskis siektų dorovės, Puteikis – imtųsi emigracijos

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2019.05.06 14:10

LRT RADIJAS tęsia kandidatų į prezidentus debatus, kur Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis ir Valdemaras Tomaševskis pristatė esmines savo rinkiminių programų idėjas vidaus politikos klausimais ir uždavė vienas kitam klausimus.

„Nesu ir nebūsiu valstybės vadovė-policininkė, neketinu žaisti galios žaidimų, naudodamasi struktūromis tiesiogiai ir netiesiogiai, įskaitant įvairias pažymas ar instrumentus“, – taip savo rinkiminėje programoje teigia I. Šimonytė.

I. Šimonytė sako matanti nemažai tendencijų, kai yra linkstama į draudimus, kurie kelią didelių iššūkių liberaliai demokratijai ir gali apriboti pamatines žmonių teises.

„Konstitucijoje parašyta, kad mes esame nepriklausoma demokratinė valstybė. Tai reiškia, kad mes ne daugumos balsais nusprendžiame, kas yra priešas, bet mes gerbiame įstatymų viršenybę, žodžio laisvę, žmogaus teises, privačią nuosavybę ir kitus pamatus, ant kurių stovi mūsų valstybė, neieškome draudžiančių ar kažkieno teises mažinančių spendimų. Man tai atrodo labai svarbu“, – LRT RADIJUI sako I. Šimonytė.

Kandidatė į prezidentus tvirtina netikinti neliberalia demokratija ir mano, kad neliberali demokratija yra tarpinė stotelė į autokratiją.

„Tai, kad šiandien tavęs valdančioji dauguma nepaskyrė priešu, nereiškia, kad tuo priešu nebūsi ateityje. Prezidento užduotis yra ginti vertybes, vertinti galių ir atsvarų sistemą, vertinti kompetenciją. Jeigu mes kalbame apie institucijas, kurios turi kovoti su korupcija, tirti nusikaltimus, absoliutus prioritetas turi būti karjeros galimybės, sąžiningas žmonių skyrimas ir jokių asmeniškumų“, – pabrėžia I. Šimonytė.

Prioritetas – dorovinės normos

„Dorovinių normų nesilaikymas, pavyzdžiui, politikoje, valstybės valdyme, medicinoje, kur yra neigiamų pasekmių, menkinančių visuomenės pasitikėjimą savo valstybe ir tolesne jos raida. Europoje vyraujanti posmodernistinė kultūra, neigdama objektyvią tiesą, sukelia vis didesnę sumaištį dvasiniame ir visuomeniniame gyvenime“, –  tvirtina V. Tomaševskis.

Pasak V. Tomaševskio, būtina ginti žmonių teises, šalies tradicijas ir papročius ir tradicinę šeimą. Jo teigimu, visos šios vertybės yra krikščioniškos, o mūsų šalį daugiausia sudaro katalikai, dėl ko į tai turi būti atkreipiamas dėmesys.

„Mes daugiausia kalbame apie materialinę pusę, bet dvasinė pusė nėra mažiau svarbi. Vilniuje visi vaikai mokosi tikybos, o kitose mokyklose tik 50 proc. Jie nežino šito pasaulio sukūrimo pagrindo“,  – sako V. Tomaševskis.

I. Šimonytės aiškinimu, labai dažnai politikai nori žmonėms aiškinti, kas yra teisingas pasaulio vaizdinys. Anot jos, nors ir politikas turi išdrįsti pasakyti savo nuomonę, tačiau jis neturi teisės žmonių mokyti.

„Mes labai dažnai nesprendžiame tų problemų, kurios yra tikros, o ne tos, kurios yra realios ir moralizuojame, pavyzdžiui, moteris, kad jos nutraukia neštumą, bet ačiū dievui, kad tų atvejų sparčiai mažėja. Klausimas, ar mes padedame, ar suteikiame žmonėms pakankamai pagalbos ir psichologinių paslaugų [...]. Kartais yra nemažiau svarbu ne tik deklaruoti savo vertybes, nepaisant to, kokios jos bebūtų, bet ir galvoti apie tai, ką mes galime praktiškai padaryti, kad žmonėms nereikėtų daryti neteisingų sprendimų“, – akcentuoja I. Šimonytė.

Imtųsi masinės emigracijos problemų

„Masinė emigracija ir nepalankios demografinės tendencijos – didžiausias iššūkis mūsų nacionaliniam saugumui“, – tvirtina N. Puteikis.

N. Puteikis teigia, kad tapęs prezidentu skatintų emigrantų grįžimą į Lietuvą ir gerintų šalies demografines tendencijas, remdamasis kitų valstybių praktikomis.

„Puikus Lenkijos pavyzdys, kai už kiekvieną vaiką mokama konkreti vaiko pinigų suma [...]. Lenkijos praktika rodo, kad tai yra ir vienas iš geriausių pajamų nelygybės mažinimo instrumentų ir ekspertai sako, kad Lenkijos vyriausybės ir Seimo politika veda prie to, kad didėja BVP prieaugis, mažėja sergamumas, didėja gimstamumas [...]. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip Europos valstybės naudoja keletą instrumentų mažinant pajamų nelygybę, kuri ir mažina emigraciją, gerina žmogaus savijautą ir didina jo amžių. Lietuvai yra puiki proga pasimokyti iš šių pavyzdžių“, – LRT RADIJUI sako N. Puteikis.

Pabėrė vienas kitam klausimų

Dar prieš debatus kandidatai į prezidentus buvo paprašyti vienas kitam paruošti klausimų.

N. Puteikio paklausta, kaip ji vertintų skirtingus PVM tarifus, ką taiko beveik visos Europos Sąjungos (ES) valstybės, I. Šimonytė atsako – pagrindas tokiam sprendimui būtų, tačiau klausimas, ar jis pasiteisintų. Anot kandidatės į prezidentus, daugiausia kainas apsprendžia ne taikomas PVM, bet konkurencijos intensyvumas.

„Jeigu rinkoje konkurencija yra nepakankama, tai kai kainos mažėja iki tam tikros ribos, nes rinkos žaidėjams kainų mažinti neapsimoka. Dėl moralės tokį sprendimą reikėtų priimti, nes daugiausia išlaidžiauja žmonės su mažesnėmis pajamomis, tai, klausimas, ar mes tikrai pasieksime tą rezultatą, ar sumažinsime viešuosius išteklius, kurie galėtų padėti žmonėms su mažomis pajamomis“, – svarsto I. Šimonytė.

N. Puteikiui paklausus, kaip V. Tomaševskis mažintų didžiųjų prekybos tinklų monopoliją, jis tvirtina, kad tai būtų daroma pasitelkiant didesnius mokesčius.

„Kadangi žemė, ypač didmiesčiuose, yra didelis turtas, šį klausimą reikia realizuoti per mokesčių sistemą, jie turi mokėti daugiau. Jie naikina konkurenciją, ypač smulkios parduotuvėlės regionuose, tai reikia apriboti nors jų prekybos laiką ir mes tuo pačiu pasieksime du tikslus: apribosime jų savivalę ir sustiprinsime šeimos politiką. Jeigu mažoje parduotuvėlėje dirba šeimos nariai, jie galės dirbti ir sekmadieniais“, – sako jis.

I. Šimonytė N. Puteikio paklausė, kas jam ekonominėje politikoje yra autoritetas be Seimo narės Aušros Maldeikienės. N. Puteikio teigimu, tai būtų dabartinis Lietuvos banko vadovo pavaduotojas Raimondas Kuodis.

„A. Maldeikienė yra pirma mokslininkė, kuri išėjo iš savo kabineto į viešumą ir pradėjo tuometinei valdžiai sakyti nemalonius dalykus apie mokesčius, apie pajamų nelygybės didėjimą. Galbūt Raimondą Kuodį reikėtų priskirti [...]. Suprantu, kad R. Kuodis yra dabartinio Lietuvos banko vadovo pavaduotojas, ir jis sudalyvavo ginant Lietuvos banką, mano galva, visiškai teisingoje S. Jakeliūno iniciatyvoje, tačiau jis kalba apie tai, kaip sumažinti pajamų nelygybę ir aš sutikčiau su juo dirbti“, – sako N. Puteikis.

Visuomenėje dažnai girdima, kad politikai supriešina visuomenę, tačiau, anot I. Šimonytės, dabar stengiamasi, kad problemos būtų sprendžiamos taikiai ir nepriešinant žmonių. I. Šimonytė V. Tomaševskio paklausė, kodėl jis prieš tokias iniciatyvas yra nusiteikęs skeptiškai ir trykšta nepasitikėjimu.

V. Tomaševskio teigimu, šiandien viską sprendžia ne dauguma, o tik pavieniai politikai su profesoriumi Vytautu Landsbergiu priešaky, kuris, pasak V. Tomaševskio, ir supriešino žmones.

„Paskutinis įvykis: Ažubalis ir Kasčiūnas prieš dvi savaites užpuolė Vilniaus savivaldybę, kuri esą skriaudžia lietuvius [...]. Tai yra tąsa tokios politikos [...]. Kai kurie jūsų kolegos neturi idėjų, pasiekimų, bet nori supriešinti tautinius santykius. Šiandien žmonėms labai svarbu vienyti ir žiūrėti į sąžiningumą, o ne dirbtinai eskaluoti problemas“, – pabrėžia V. Tomaševskis.

V. Tomaševskio paklaustas, ką keistų valstybės krašto apsaugos sistemoje, N. Puteikis įvardija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) karinės bazės būtinybę Lenkijoje, kas būtų geriausias atgrasymas Rusijai.

„Karinė bazė yra nuolatinis JAV karininkų buvimas arčiau Suvalkų. Ši teritorija pripažįstama silpniausia Lietuvos vieta, nes iš Kaliningrado srities pajudėjus milžiniškoms Rusijos pajėgoms, mes būtume atskirti nuo sąjungininkų, o išsilaipinti Lietuvos, Latvijos ar Estijos pakrantėje mūsų sąjungininkai kažin ar ryžtųsi. Tai man atrodo pagrįsta karinė ir ekonominė idėja“, – tvirtina N. Puteikis.

Užduodamas klausimą I. Šimonytei, V. Tomaševskis palietė buvusio Lietuvos prezidento Rolando Pakso dalyvavimo rinkimuose klausimą. Pasak V. Tomaševskio, Strasbūro teismas nusprendė, kad negalima riboti R. Pakso dalyvauti rinkimuose, tačiau tai svarsčius Seime, didžioji dalis konservatorių frakcijos atstovų balsavo prieš. V. Tomaševskio aiškinimu, jeigu yra teismo sprendimas, reikia jį vykdyti. „Kodėl jūs vieną sakote, kitą darote?“, – piktinasi V. Tomaševskis.

Anot I. Šimonytės, Strasbūro teismo sprendimas yra susijęs su R. Pakso galimybėmis kandidatuoti Seimo rinkimuose, kam ji visiškai neprieštarauja: „Tai jūs vieną sakote, o kitą darote [...]. Tame įstatyme yra galimybė dalyvauti ir prezidento rinkimuose.“


 

 

 

Populiariausi