Lietuvoje

2019.05.06 11:32

Parlamentarų planuose: Nacionalinė šeimos taryba – biudžetinė įstaiga

Siūloma įstatymu reglamentuoti Nacionalinės šeimos tarybos veiklą, įtvirtinti jos, kaip biudžetinės įstaigos, statusą.

Tai numatančias Šeimos stiprinimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir šio komiteto Šeimos ir vaiko gerovės pakomitečio pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.

Įstatymo pataisomis siūloma taip pat apibrėžti tarybos pirmininko įgaliojimus, jo skyrimo ir atleidimo pagrindus, nustatyti reikalavimus tarybos nariams.

Pagal siūlomą projektą, Nacionalinė šeimos taryba – Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, kuri yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų Seimas.

Siūloma numatyti, kad taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Nacionalinės šeimos tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudarytų 15 narių iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų.

Seimui patvirtinus tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų būtų pradedami tarybos pirmininko rinkimai. Įstatymo pataisos numato, kad taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, iš tarybos narių renka kandidatą į tarybos pirmininko pareigas. Projektas numato, kad kandidatu į tarybos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurinktų reikiamo balsų skaičiaus, būtų surengti pakartotiniai rinkimai, kuriuose dalyvautų du daugiausia balsų surinkę kandidatai.

Projektas numato, kad Seimo pirmininkas teikia Seimui skirti tarybos siūlomą kandidatą į tarybos pirmininko pareigas. Jeigu Seimas nepaskirtų į tarybos pirmininko pareigas tarybos išrinkto kandidato, taryba rinktų kitą kandidatą. Projektą inicijavę Seimo nariai siūlo numatyti, kad tas pats asmuo tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Tarybos pirmininkui siūloma mokėti darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme.

Įstatymo pataisos numato, kad tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo pirmininko teikimu. Tarybos pirmininkas iš pareigų būtų atleidžiamas šiais atvejais: prasidėjus naujos sudėties tarybos kadencijai; tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų; ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo pirmininkui; atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

Seimo nariai R. Šalaševičiūtė ir R. J. Dagys siūlo numatyti, kad tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir (ar) ne trumpesnę kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtį asmuo. Tarybos nariais negalėtų būti renkami valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariai dirbtų visuomeniniais pagrindais.

Tarp siūlomų įteisinti svarbiausių Nacionalinės šeimos tarybos uždavinių yra numatyta skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius, dalyvauti formuojant šeimos politiką.

Nacionalinė šeimos taryba, pagal projektą, analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą. Ji nagrinėtų ir teiktų pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms aktualiais šeimos politikos ir vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo ir teisės aktų tobulinimo klausimais. Ši taryba taip pat analizuotų ir vertintų šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, apie tai informuotų Seimą, Vyriausybę ir visuomenę.

Seimo narių R. Šalaševičiūtės ir R. J. Dagio duomenimis, Nacionalinės šeimos tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, įsteigimui ir jos veiklos užtikrinimui 2020 metams iš valstybės biudžeto prireiks apie 62 tūkst. eurų.

Šiuo metu Šeimos stiprinimo įstatyme nustatyta, kad Nacionalinė šeimos taryba yra institucinės šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemos sudedamoji dalis. Nacionalinę šeimos tarybą sudaro Seimas, ji veikia visuomeniniais pagrindais. Įstatyme nėra įtvirtintas Nacionalinės šeimos tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, statusas.