Lietuvoje

2019.05.06 19:24

Lietuvą atranda už Atlanto: Gegužinę švenčia ir amerikiečiai

LRT.lt 2019.05.06 19:24

Norint apsikirpti, nueiti į mišias ar sportuoti, galima apsieiti be amerikiečių paslaugų ir viską gauti Pasaulio lietuvių centre Lemonte. Taip LRT RADIJUI sako šio centro direktorius Artūras Žilys. Centro valdybos pirmininko Lino Gylio teigimu, čia apsilanko ir amerikiečiai, kuriems įdomi Lietuvos kultūra.

L. Gylio teigimu, Pasaulio lietuvių centrą iš viso sudaro 38 organizacijos. Pasak A. Žilio, susibūrusių lietuvių bendruomenę Lemonte apjungia mokykla, bažnyčia, darželis, šokių kolektyvai, kuriuose yra beveik 1000 šokėjų, įvairūs chorai, krepšinio, tinklinio, stalo teniso lygos, skautų būrelis, muziejai, kirpykla, draudimo kompanija, lietuvių fondas, skiriantis lėšas ne pelno siekiančioms organizacijoms tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje, ir kitos paslaugos. A. Žilys priduria, kad čia yra ir 17 butų, kuriuose taip pat yra įsikūrę lietuviai.

„Čia atėjęs lietuvis gauna daugybę paslaugų – gali apsikirpti, gauti draudimą, nueiti į mišias, sportuoti, aplankyti meno parodas ar koncertus. Pasaulio lietuvių centre galima gauti viską net ir neprireikus amerikiečių paslaugų“, – sako A. Žilys.

Anot L. Gylio, ne visi Amerikos lietuviai įsitraukia į Pasaulio lietuvių centro bendruomenės gyvenimą. Centro valdybos pirmininko aiškinimu, kai kuriems jų tai yra neįdomu ir pakanka vadinamosios amerikietiškos svajonės.

Pasaulio lietuvių centre Čikagoje – nuo galimybės apsikirpti iki mišių

L. Gylys pasakoja, kad čia apsilanko ne tik lietuviškas šaknis turintys Čikagos gyventojai, bet ir amerikiečiai, kuriems įdomi Lietuvos kultūra.

„Ateina ir lietuvių, ir amerikiečių, kuriems papasakojame apie Lietuvą. Ateina ir atstovų iš valdžios, kurie žino, kad ši vieta yra svarbi, kad čia apsilanko apie 200 tūkst. žmonių per metus ir jiems tai tikrai yra įdomu“, – akcentuoja L. Gilys.

„Kitų tautybių atstovai čia nuomojasi pokylių sales [...]. Jeigu mes švenčiame Gegužinę, vietiniai miestelio gyventojai ateina paragauti lietuviško maisto, apžiūrėti meno kūrinius ir pan.“, – pasakoja A. Žilys.

Lietuvą atranda Amerikoje

Paklaustas, kaip atsidūrė Amerikoje, L. Gylys teigia, kad visų pirma jo tėvai pabėgo iš Lietuvos į Vokietiją, kur jis ir gimė. Kiek vėliau L. Gylys su šeima persikėlė į Australiją, tačiau pašnekovo mamai nusprendus savo poetės karjerą tęsti Amerikoje, jie atkeliavo į Čikagą.

„Puikiai pamenu Australiją, kai ten augau, savo draugus, lietuvių bendruomenę, kuriai priklausiau. Ten aš dainavau ir šokau tautinius šokius. Mano tėvai buvo labai įsitraukę į tos bendruomenės gyvenimą. Mūsų šeima visada atiduodavo save kitiems, savanoriaudavo, dėl to man buvo įskiepyta padėti kitiems. Jaučiu pareigą kitiems atiduoti tai, ką Pasaulio lietuvių centras davė man“, – prisiminimais dalijasi L. Gylys.

A. Žilio atvykimo į Jungtines Amerikos Valstijas istorija kiek kitokia. Nusprendęs studijuoti užsienyje ir geriau pramokti anglų kalbą, A. Žilys atvyko į Čikagą, kur ėmė mokytis verslo administravimo magistrantūros. A. Žilys Amerikoje gyvena jau 16 metų.

„Aš Vilniuje turėjau darbą, buvau įsitvirtinęs ir man ten patiko gyventi, tačiau noras išbandyti ką nors naujo, mokytis užsienyje – vis knibždėjo [...]. Baigęs studijas pradėjau dirbti Pasaulio lietuvių centro vadovu, ką ir darau jau 11 metų. Pasaulio lietuvių centras yra didžiausias toks centras išeivijoje. Kasdien čia atvažiavęs aš patenku į lietuvišką aplinką, visi kolegos ir klientai yra lietuviai. Aš nelabai jaučiuosi kažkur išvažiavęs, nelabai yra skirtumas, ar aš gyvenu Lietuvoje, ar čia, nes ši vieta yra mažoji Lietuva“, – tvirtina A. Žilys.

Čikagoje lankėsi LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius. Jų kelionė yra dalis projekto „Keturi milijonai“, kuris skirtas Pasaulio lietuvių metams.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

Plačiau – interviu su A. Žiliu ir L. Giliu vaizdo siužete.