Lietuvoje

2019.05.06 11:46

Netylančios diskusijos dėl skiepų: medikams-antivakseriams atsakomybė negresia

Sergančiųjų tymais skaičius tiesiogiai siejamas su vis didėjančiomis nepasiskiepijusiųjų nuo šios ligos gretomis. Nusprendusieji rizikuoti ir nesiskiepyti už savo sprendimą atsako patys. Nesiskiepyti agituojantiems medikams atsakomybė gresia tik tuo atveju, jei pavyksta įrodyti konkrečiam pacientui padarytą žalą. Tačiau epidemijos atveju atrasti kaltės siūlo galo, pasak teisininkų, beveik neįmanoma.

Gydytojas, agituojantis nesiskiepyti, šiandien be moralinės atsakomybės jokios kitos neturi. Kita vertus, į teisininkus dėl skiepų dažniau kreipiasi ne susirūpinusieji dėl melagienos, o svarstantieji, kokias teisines garantijas turėtų, jeigu pasiskiepijus pasireikštų šalutinis poveikis. Tymų grėsmei nepraėjus, kyla nerimas dėl raudonukės, difterijos ir kokliušo protrūkių.

Balandžio 1-ąją, melagių dieną, surengtoje konferencijoje dalyvavo pasisakantieji prieš skiepus – vadinamieji antivakseriai. Kaip ir diena, kai renginys vyko, taip ir jos pagrindinė žinutė – kad skiepytis nereikia – sveikatos specialistų vertinama kaip melaginga.

To pasekmės – rizika, kad tymų epidemija yra tik pirmoji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, dėl mažėjančių skiepų rodiklių didėja rizika išplisti raudonukei, difterijai ir kokliušui.

„Mes šitą matome, kokliušo protrūkiai būna kas keleri metai, jie dažnėja ir dažnės. Todėl, kad daugėja nevakcinuotų vaikų populiacija, – sako vidaus ligų gydytoja Rūta Maciulevičienė. – Ir aš jau senai sakiau, kad palaukite, mes tuoj turėsime difterijos arba polemiolito.“

Konferencijoje dalyvavo ir keli gydytojai, pasisakantys prieš skiepus. Lietuvos bioetikos komisija išplatino raginimą gydytojams nuo tokių teiginių susilaikyti.

Medikų vertinimu, pasakymai, kad skiepyti nebūtina arba jog jų žala yra gerokai didesnė nei nauda, peržengia gydytojų etikos ribas. Kaip ir neskiepijantieji vaikų, taip ir kai kurie medikai esą pralaimi kovą su propaganda.

„Be abejo, tai taip propaganda formuojama nuolat, todėl reikia suprasti - mes turime, pirmiausia, kai kyla tokie dalykai, kai kyla nepasitikėjimas, skaityti, analizuoti, kalbėti su kolegomis, o po to sakyti pacientams, nes medikas negali būti kaip veidrodis atspindintis visą pasaulio informacijos srautą ir jį atkartojantis pacientui. Jis turi filtruoti“, – įsitikinęs Lietuvos medikų sąjūdžio narys Vytautas Kasiulevičius.

Visgi R. Maciulevičienė tvirtina, kad ne visi pacientai nori klausyti, ką jiems sako gydytojai.

„Pavargsta gydytojai nuo kalbėjimo į orą, nuo priešiškumo, nuo požiūrio, kad siūlai – tai turbūt turi naudos iš farmacinių kompanijų, nors aš kartais, kai mane išveda iš kantrybės, pasakau, kad jūs turbūt duosite savo vaikui susirgti ir numirti vien dėl to, kad farmacinė kompanija neuždirbtų“, – sako ji.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis praėjusią savaitę sakė, kad medikams, kurie agituoja prieš skiepus, su darbu gydyti žmones – nepakeliui. Tačiau precedento Lietuvos praktikoje stabdyti licencijas nėra – nė vienas gydytojas dėl viešų komentarų licencijos netekęs nebuvo.

„Jeigu mes [atiminėtume licencijas] savo iniciatyvom, eitų kalba apie objetyvumo faktorius. Mes dirbame ne tik su medikais, bet ir verslu, būtų galima apie visišką objektyvumą ir skaidrumą turėti abejonių. To vengdami, visus patikrinimus atliekame kitos institucijos, žmogaus ar ministerijos pavedimais“, – aiškina Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Medikai linkę sutikti, kad netekti licencijos gydytojui yra griežčiausia bausmė. Pasak teisininkų, tokia bausmė ir nėra itin tikėtina. Advokatai sako, kad medikų teisinė atsakomybė prasideda nuo neginčytinų įrodymų, kad konkretaus gydytojo duota rekomendacija nesiskiepyti lėmė sprendimą atsisakyti injekcijos ir dėl to žmogus susirgo.

„Jeigu turime faktus, kad piktybiškai nėra skiepijama, o tai sąlygoja turtinę ir neturtinę žalą, turint tokius faktus turime kalbėti apie tai, ar tai nesąlygojo gydytojo atsakomybės“, – teigia advokatė Neringa Šalčiuvienė.

„Iš esmės, manau, būtų sudėtinga, nes kad gydytojas medicinos dokumentuose būtų pažymėjęs tokias palinkybes, abejotina, mano akimis, – pritaria advokatas Modestas Sriubas. – Pirmiausia reikėtų įrodyti neteisėtus veiksmus ir tada jau vertinti kitas civilinės atsakomybės sąlygas.“

Tačiau ir ieškančiųjų teisybės, panašu, yra daugiau tarp antivakserių. LRT žiniomis, į advokatus dažniau kreipiasi būtent tie žmonės, kurie nori sužinoti, kokias teisines garantijas turėtų, jeigu psiskiepijus pasireikštų šalutinis poveikis, o ne norėdami sužinoti, kas grėstų už paskleistą melagieną.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija praneša paskelbusi konkursą įsigyti daugiau nei anksčiau skiepų nuo raudonukės, difterijos ir kokliušo.

Plačiau – „Savaitės“ reportaže (nuo 17:19)