Lietuvoje

2019.05.04 10:13

Rusijos archyvuose – mažai kam girdėta medžiaga apie Vasario 16-osios akto signatarų gyvenimą

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.04 10:13

Vytauto Didžiojo universiteto istorikai Rusijos archyvuose rado vertingos medžiagos apie Vasario 16-osios akto signatarų studijas Sankt Peterburge. Sibiro miesto Tobolsko archyvai atskleidė, kokie verslūs lietuviai buvo šiame krašte.

Sankt Peterburgo archyvuose dirbęs Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Viktoras Bilotas rodo šiame mieste studijavusių signatarų Jono Vileišio, Stepono Kairio, Jokūbo Šerno, Prezidento Antano Smetonos fotografijas, rastas bylose.

Antano Smetonos bylą – be gimnazijos yra dar ir universiteto byla –  rasti buvo sunkiau, mat prezidento pavardę rusai iškreipė į „Smėtano“. Būsimo šalies vadovo pažymių knygelėje trejetų ne vienas.

„Mokiniams kam nelabai sekasi, tai paguoda tokia, galima pasiekti daug, neturint penketukų. Kažkas turėjo leidimą iš tų organų ypatingų žiūrėti ir skaityti tą bylą, studentišką. Bet gimnazisto Smetonos nebuvo tyrinėta byla“, – sako VDU doktorantas Viktoras Bilotas.

Istorikas į Lietuvą iš Rusijos parvežė ir diplomatų, valstybės veikėjų, dvasininkų bylų kopijas – kai kurios visai netyrinėtos. Sibire gimusio Viktoro Biloto sumanytas projektas „Lietuvos Sibiriada“, į Rusijos, Sibiro miesto Tobolsko archyvus, nuvedė kitą Vytauto Didžiojo universiteto istoriką Gediminą Kasparavičių. Jis ieškojo duomenų apie čia XIX amžiuje gyvenusius lietuvius.

„Man buvo tokie dideli atradimai, kad iš tų lietuviškų gubernijų lietuviai savo noru važiavo į Sibirą kurti verslo, kaupė kapitalą, darbavosi medienos pramonėje, statė malūnus, kaip pavyzdys, Blažaitis, Pečioka, turi nemenką savo kapitalą ir tą kapitalą po truputį plečia“, – pasakoja istorikas G. Kasparavičius.

Istorikai sako, Rusijos archyvuose rasti duomenų apie čia XIX amžiuje dirbusius ar besimokiusius lietuvius, nėra sunku. Tačiau pradėjus domėtis XX amžiaus vidurio istorija, durys užsiveria.