Smulkieji ir vidutiniai pieno ūkiai piktinasi, kad yra nepelnytai išrūšiuoti į grupes, kurios lemia parduodamo pieno kainą, ir rengiasi bylinėtis su valstybe – išsieškoti patirtus nuostolius. Galiojantis įstatymas Lietuvoje kliūva ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Žemės ūkio ministerija suskubo parengti pataisą, kuri esą panaikintų neteisybę pieno sektoriuje.
Veiklos – nuo ryto iki vakaro, sako Migonių kaimo ūkininkė Renata Vilimienė. Anot moters, laikant 10 karvių ir veršiukų, norėtųsi rūpintis vien ūkiu, tačiau tenka ir politika – dėl kainos, kurią perdirbėjai moka už gaunamą žaliavą.
„Už tos pačios kokybės pieną gaunam perpus mažesnius pinigus. Yra neteisybė. Mes irgi norim gyvent, mes irgi norim dirbt ir uždirbt. Daugiau gi mum nieko nereikia. Mes norim melžt karves, augint vaikus ir gyvent tam kaime“, – sako R. Vilimienė, Kupiškio r. ūkininkė.
2015-aisiais, žemės ūkio ministre dirbant Virginijai Baltraitienei, atsiradęs vadinamasis Pieno įstatymas visus pieno gamintojus suskirstė į 10 grupių. Kuo didesnį pieno kiekį jie parduoda, tuo aukštesnė grupė, o pagal ją – ir aukštesnė kaina už pieną. Šaldytuvus turintys ūkiai, kaip R. Vilimienės, pieną parduoda kas antrą dieną, kiekis susidaro didesnis, supirkėjai sutaupo transportavimo išlaidų, bet kaina esą – vis tiek maža.
„Mūsų perdirbėjai... jie perskaičiuoja pagal Pieno supirkimo taisykles, nes tenai eina kalba apie kiekvienos dienos supirkimą ir šitą pieną padalina iš dienų skaičiaus. Vadinasi, tas dvigubas pienas, kurį jie įsiveža, iš tikrųjų atsiranda per pusę padalintas. Tuomet ūkininkas patenka į žemesnę grupę ir gauna mažesnę kainą“, – sako Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.
Perdirbėjai sako, kad tiesiog vadovaujasi teisės aktais. Žemės ūkio rūmų teigimu, iš tiesų klaidą, dėl kurios kenčia pieno gamintojai, padarė žemės ūkio ministerija.
Gamintojai sako tikėjęsi, kad valdančiaisiais tapę valstiečiai labiau išmanys kaimo bėdas nei ankstesnės valdžios.
„Ta problema yra įvardyta, bet valstybė nesikiša į tai. Jinai į tai nesikiša. Vaizdas toks, kad jie žino, kaip mus sunaikint. Jie iš tikrųjų žino, kaip mus sunaikint. Nes, žiūrint į statistiką, juk stambieji tai klesti. O smulkieji nyksta. O valdžioj?“, – teigia R. Vilimienė.
„Čia „valstiečiai“ niekuo dėti, tai yra verslas ir taip yra visą laiką. Santykiai tarp ūkininkų ir perdirbimo įmonių, karas visą laiką buvo“, – teigia A. Stančikas.
ES Teisingumo Teismo generalinis advokatas išaiškino, kad įstatymas riboja šalių laisvę derėtis dėl pieno kainos ir taip pažeidžia bendrijos teisę. Bet galutinės teismo išvados dar nėra. Žemės ūkio ministras sako, kad nelygybę pieno sektoriuje ketinama ištaisyti, šioje, pavasario sesijoje.
„Mes esam paruošę jau to įstatymo pataisas, kurios naikins tas grupes. Iš principo bus tiesiog du pasirinkimai – ar tu pieną pristatai tiesiai į pieno perdirbimo įmonę, ar tą pieną iš tavęs paima. Atitinkamai gausi tada arba vieną, arba kitą kainą. Nebebus tų 10 kainų rangavimo“, – teigia Giedrius Surplys, žemės ūkio ministras.
Pieno gamintojai sako, nors koks teisės aktas turi būti, bet per 4-erius metus padarytą jiems skriaudą ketina išsieškoti per teismą. Jungiasi į Vidutinių pieno ūkių asociaciją ir, Žemės ūkio rūmų padedami, rengia ieškinį valstybei.
„Diskriminuojančios kainos, kurios skiriasi nuo gamintojo einant iki vartotojo, skiriasi 5,5 iki 10 kartų netgi. Tai ŽŪR analizuoja situaciją, ieško teisminių sprendimų, kad padėtų ūkininkams kreiptis į teismą“ – sako Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas sako, kad kadangi ūkininkams padaryta skirtinga žala, tai ir įrodyti ją teisme turėtų bandyti kiekvienas atskirai, o ne bylinėtis bendrai. Žemės ūkio rūmų teigimu, suma iš biudžeto, jeigu byla baigtųsi jų naudai, būtų dešimtys milijonų eurų.
Plačiau – reportaže nuo 05.48 min.
