Lietuvoje

2019.05.03 14:43

Biurokratiją kandidatai mato skirtingai: kalba ir apie žmonių smaugimą, ir apie pagerėjusią situaciją

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2019.05.03 14:43

LRT RADIJAS tęsia kandidatų į prezidentus debatus. Šįkart eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis ir premjeras Saulius Skvernelis pristatė esmines nuostatas, kuriomis paremtos jų prezidentinės rinkimų programos. Kaip vieną iš aspektų kandidatai iškėlė biurokratinius suvaržymus visuomenėje.

Kaip teigia V. Mazuronis, Lietuva tapo nereikalingų perteklinių suvaržymų šalimi – tokia perteklinė biurokratija yra vienas iš prioritetinių klausimų, kuriuos būtina spręsti.

„Visa sistema tapo kažkokių mokymų ir atestatų šalimi – žmones tai baigia užsmaugti. Būtina peržiūrėti įstatyminę bazę, nes Seimas štampuoja įstatymus ir nesuprantu, kodėl jie didžiuojasi jų skaičiumi, vietoje to, kad atkreiptų dėmesį į jų kokybę. Nusigyvenome iki to, kad iš žurnalų plėšome puslapius su vyno nuotraukomis. Vis dedame tą administracinę naštą, vietoje to, kad žmones nuo to išlaisvintume“, – LRT RADIJUI sako V. Mazuronis.

S. Skvernelio teigimu, praėjusiais metais įvykdyti administracinės naštos mažinimo verslui sprendimai padėjo sutaupyti daugiau nei 100 mln. eurų. Pasak jo, minėtos procedūros jau dabar yra paprastinamos.

„Tai yra senos istorijos, kurios yra sureguliuotos ir pamirštos [...]. Mes matome nuo 20 iki 12 proc. mažėjančias alkoholio pasekmes [...] Matome ir akcizų surinkimą už alkoholį [...]. Aš manau, kad reikia kalbėti ne apie perteklinius draudimus, bet apie gana sudėtingas procedūras. Dažnu atveju jos egzistuoja dėl to, nes yra siekis apsaugoti valstybės ir žmonių interesus. Jeigu kam nors, kas neturi kvalifikacijos, duosi atestatą, tai pasekmės gali būti labai liūdnos. Mes matome, kad ir pastatai griūna“, – pabrėžia S. Skvernelis.

Pasak V. P. Andriukaičio, šiuo metu visose šalyse yra peržiūrimi seni teisės aktai ir keičiami naujais. Jo aiškinimu, biurokratinių procedūrų supaprastinimas yra teisingas žingsnis, kurį neabejotinai reikia vykdyti.

„Biurokratinės naštos ir administracinių kliūčių mažinimas yra bendras visų tikslas. Kitose šalyse yra pasiūlyta daug lanksčių procedūrų, pavyzdžiui, finansinei paramai supaprastinti, tačiau reikia pasakyti, kad Lietuvoje per dvejus metus, palyginti su pasiūlymais, kaip supaprastinti finansinių instrumentų naudojimą, ar tai būtų smulkieji ūkininkai, ar verslininkai, tikrai reikia gerokai didesnės pažangos“, – tvirtina V. P. Andriukaitis.

Skatintų žaliąją energetiką

Kaip vieną iš savo prezidentinės rinkimų programos prioritetų V. P. Andriukaitis iškelia klimato kaitą, kuri yra didžiulis iššūkis visai planetai. Anot jo, Lietuva Jungtinėms Tautoms įsipareigojo stiprinti visas atsinaujinančios energetikos formas, pereiti prie mažiau teršiančios aplinką energetikos ir transporto priemonių, kas privalo būti įgyvendinta.

„Saulės, vėjo, vandens energija, geoterminė energija, pastangos pereiti prie mažiau teršiančių transporto priemonių turi būti įjungtos į šalies atsinaujinančios energetikos kompleksinę programą, tam, kad būtų paskatinta mūsų pramonė iš atsinaujinančių šaltinių ir plėtojama kvartalinė miestų renovacija, kad gyventojai būtų išgelbėti nuo energetinio skurdo [...]. Prezidentas gali suburti Lietuvos pramonės, mokslo komandą, pakviesti įvairių institutų, tarptautinius ekspertus, diskutuoti su vyriausybe dėl strateginių tikslų ir dėti pastangas tam įgyvendinti“, – sako V. P. Andriukaitis.

Eurokomisaro aiškinimu, tai yra bendri visos Europos įsipareigojimai, kurie Lietuvoje yra šlubuojantys. „Aš manau, kad mano pasiūlymas mobilizuotų visas pastangas ir instrumentus, kuriuos reikėtų derinti su kaimyninėmis šalimis ir taip daryti stiprų proveržį“, – akcentuoja V. P. Andriukaitis.

S. Skvernelio teigimu, žalioji energetika yra viena iš šalies vadovo lyderystės aspektų, galinčių užtikrinti tvarią šalies plėtrą. Kaip vieną esminių problemų premjeras įvardija gyventojų abejingumą aplinkosaugai, kurį, būdamas prezidentu, galėtų sumažinti.

„Šalies gyventojai to nemato prioritetu, tačiau prezidentas tai galėtų perteikti visuomenei, kad mes turime daryti proveržį ir panaudoti jau esamus įrankius. Gyventojai gali įsirengti iki 10 kW saulės baterijas, geoterminį šildymą, atsisakyti taršių automobilių su finansine paskata – tą reikia iškomunikuoti. Vyriausybė turi šiais įrankiais naudotis, o visuomenė pritarti“, – teigia S. Skvernelis.

V. Mazuronis, reaguodamas į pašnekovų pasisakymus, tvirtina, kad tokie žingsniai keltų pavojų Lietuvai tapti nekonkurencinga valstybe. Pasak jo, su žaliąja energetika susiję sprendimai Lietuvai kainuotų ypač daug ir problemų neišspręstų.

„Europa eina teisingu keliu, bet mes neturime įsijausti ir perlenkti lazdos, nes šios problemos yra ne Lietuvos, bet viso pasaulio, ir jos labai brangiai kainuoja. Jeigu mes kalbame apie alternatyvią energetiką, Lietuvoje mes turime tik vieną regioną, kuriame galima plėtoti vėjo energiją. Iš alternatyvių energetikos šaltinių mes savo problemų neišspręsime, o kad pakilusios kainos padarys mūsų valstybė nekonkurencingą – pavojus yra“, – pabrėžia V. Mazuronis.

Iškelia kultūrinių paslaugų problemą regionuose

Vienas iš S. Skvernelio prezidentinės rinkimų programos punktų yra mažinti kultūros paslaugų neprieinamumą regionuose.

„Kai kur išlikęs požiūris, kad kultūros namų ir centrų rajonuose nereikia [...]. Mano siūlymu, kultūros pasą turėtų gauti tie, kam jo labiausiai reikia, pavyzdžiui, vaikai, kurie turėtų galimybę nemokamai aplankyti muziejus ir teatrus. Taip pat senjorai, kurių pensijos negarantuoja galimybės naudotis kultūros teikiamomis paslaugomis, pritraukti teatrus ir meno kolektyvus į regionus, kad žmonės savo gyvenamojoje vietoje nejaustų diskriminacijos ir galėtų gauti kokybiškas kultūros paslaugas“, – sako S. Skvernelis.

V. P. Andriukaitis teigia, kad per paskutinius trejus metus didžioji dalis ES paramos, skirtos regionų išvystymui, atiteko didmiesčiams, o tik trečdalis jų – regionams.

„Kėdainių neįgaliųjų draugijos namuose viskas likę nuo tarybinių laikų, salytė nušiurusi, neįgaliųjų įmonė Klaipėdoje net neturi lėšų apšiltinimui – galėčiau tęsti ir tęsti. Per trejus metus ta parama, kuri galėjo būti tikslingai nukreipta į socialinius poreikius ir rajonų infrastruktūrą, jau turėjo būti padaryta“, – akcentuoja eurokomisaras.

V. Mazuronis tvirtina, kad kultūra yra vienas pagrindinių bazinių aspektų, turinčių tarnauti valstybei ir atspindėti jos veidą, tačiau dauguma kultūros centrų regionuose yra uždaromi, nes neatsiperka. Anot jo, pinigai kultūrai neturėtų būti ribojami.

„Žinoma, pinigus valstybei skaičiuoti reikia, bet mes pradedame viską skaičiuoti tik pinigais. Taip, kultūros centrai miesteliuose ir bažnytkaimiuose kainuoja, neatsiperka ir yra uždaromi, tačiau mes, kaip valstybė, turime pasakyti, kad mes tai dotuojame, kad išsaugotume žmones ir regionus“, – teigia V. Mazuronis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt