Lietuvoje

2019.05.03 12:56

Ekspertai įvertino debatus apie ekonomiką ir regionų plėtrą: dauguma kalbėjo tai, ką nori girdėti rinkėjas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, Jonas Deveikis, LRT.lt2019.05.03 12:56

Dauguma kandidatų per ketvirtadienį vykusius LRT debatus kalbėjo tai, ką nori girdėti rinkėjas, o kai kurie pasirinko paprasčiausią būdą – neatsakyti į klausimą ir toliau vykdyti savo rinkiminę agitaciją. Tokiomis pastabomis apie ketvirtadienį vykusius LRT debatus dalinasi ekspertai.

Ketvirtadienį vykusiuose ketvirtuosiuose LRT organizuojamuose kandidatų į prezidentus debatuose kandidatai diskutavo ekonomikos ir regionų plėtros temomis. Bene labiausiai vis dėlto kai kurie kandidatai įsitraukė į diskusijas apie tai, kurio kandidato turtas kiek vertas.

LRT.lt paprašė ekspertų išskirti tris geriausiai pasirodžiusius kandidatus ir įvertinti juos balais nuo 3 iki 1. Geriausiai pasirodžiusiam kandidatui skiriami 3 balai, antra vietą užėmusiam – 2, trečiąją vietą – 1 balas.

LRT studijoje susitiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis. Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis debatuose dalyvauti atsisakė.

Ekspertų vertinimu, geriausiai debatuose pasirodė I. Šimonytė, kuri parodė gerą suvokimą apie ekonomikos visumą bei buvo konstruktyvi. Jai ekspertai iš viso skyrė 10 balų. Antroje vietoje su 8 balais liko S. Skvernelis, kuris buvo giriamas už konkrečius siūlymus. Trečioje – G. Nausėda su 6 balais. Ketvirtoje su su trimis balais – N. Puteikis, penktoje su dviem – V. P. Andriukaitis, o šeštoje su 1 balu – V. Mazuronis. Kitiems dalyviams balų ekspertai neskyrė.

Pasigedo debatų – kandidatai pasirinko pasilikti komforto zonoje

Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo katedros dekanas, profesorius Gintaras Černius atkreipia dėmesį, kad ketvirtadienio debatai labiau priminė apsikeitimą nuomonėmis nei debatus. Kaip teigia profesorius, tik kartais buvo bandoma švelniai bakstelėti konkurentui.

„Kitas dalykas, nežinant, kad tai – prezidentiniai debatai (sakykime, žmogus iš šalies klausytų), bijau, kad jis net ir nebūtų supratęs, kad tai – kandidatai į prezidentus. Pasigesčiau aiškaus pasakymo – kaip aš daryčiau, jeigu būčiau prezidentas. Sakyčiau, kad daugiausia apie tai kalbėjo G. Nausėda“, – tvirtina G. Černius.

Jo pastebėjimu, į tai dėmesį atkreipti bandė ir patys kandidatai. Pavyzdžiui, V. Mazuronis akcentavo, kad S. Skvernelis pateikia premjero, o ne prezidento programą, tačiau S. Skvernelis atkirto V. Mazuronio teiginiuose prezidentinės programos taip pat nematantis.

„Sakyčiau, tai buvo gana ramus skirtingų nuomonių išsakymas, nesusikertant, neoponuojant, nebandant įrodinėti. Jeigu didžiausias įvykis, kad S. Skvernelis pardavė namą V. Mazuroniui, tai anokie čia ir debatai“, – juokiasi G. Černius.

Vis dėlto jis nesutinka, kad vyravo vien tik diskusijos apie kandidatų namus ir kitokį turtą. Kai kurie klausimai, sako G. Černius, buvo gana įdomūs. Anot jo, buvo itin įdomu klausytis, kokias ekonomines ambicijas įvardijo kandidatai, tačiau profesorius priduria – grįžti prie konkurentų turto turbūt yra lengvas sprendimas.

„Matyt, lengviausia grįžti prie tokių klausimų. Jie yra populiarūs. Žmones, be abejo, sudirgina tokia informacija. Tai kažkas naujesnio, o visa kita gal mažiau įdomu. Kita vertus, tai yra grįžimas į saugią zoną, kur galiu laisvai šnekėti, kur visi supranta ir aš pats gerai jaučiuosi. Dauguma vis grįždavo nuo kažkokių klausimų prie mokesčių“, – primena G. Černius.

Jo pastebėjimu, keistai atrodė ir V. Tomaševskio pareiškimas, kad derėtų atlikti finansines injekcijas, kurios padidintų valstybės biudžetą ir padidintų vartojimą. Kitaip tariant, kandidatas pasiūlė valstybei skolintis, nes, jo teigimu, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuva pasiskolinusi gana nedaug.

„Jis nurodo skaičius, kad mes visai nedaug pasiskolinę ir reikėtų skolintis, tada viskas būtų gerai. Tai labai rizikingas pasakymas, kuris man, kaip ekonomistui, kelia nuostabą ir įtarimą. Gana keista, kaip nesureagavo kai kurie kandidatai, nes šis dalykas žinomas. Pavyzdžiui, ta pati I. Šimonytė sustabdė skolinimąsi per krizę, kai buvo finansų ministrė“, – sako G. Černius.

Pasak jo, taip pat keistai atrodė daugelio kandidatų siūlymas kurti darbo vietas. Kaip teigia pašnekovas, susidaro įspūdis, kad kandidatai darbo vietų kūrimą laiko visų problemų sprendimu: „Po to jie patys sako: „o jeigu nepirks? Jeigu nebus, kur padėti, nebus vartojimo, neeksportuosime? Kas tada bus?“ Sakykime, G. Nausėda šneka apie naujas šalis, į kurias galėtume eksportuoti. Čia suprasčiau, kad tai yra kalbėjimas apie rimtesnius dalykus.“

G. Černiaus tvirtinimu, išsiskyrė ne tik tai, kad valstybė privalo kurti darbo vietas, bet ir požiūris, jog valstybė yra davėja, kuri gyventojams viską privalo duoti, tačiau kandidatai rečiau kalba apie verslumo skatinimą, tvirtina ketinantys koreguoti mokesčių sistemą.

Profesorius daro išvadą – kandidatai tiesiog atliepia tai, ką žmonės nori girdėti, nes tai patogu. Kaip sako pašnekovas, kandidatai pasirenka likti komforto zonoje.

Profesorių taip pat neramina kandidatų siūlymai komercializuoti mokslo tyrimus, skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei regionuose rengti tik tuos specialistus, kurie tam regionui reikalingi. G. Černiaus vertinimu, tai prasilenkia su kitomis kandidatų idėjomis: rūpintis humanitariniais mokslais, skatinti žmones mokytis visą gyvenimą.

„Man, tiesą sakant, tai šiurpokai skamba. Mes ruošiame, taip skamba, darbo jėgą, nebe žmones. Tai darbo jėga. Kažkuris iš kandidatų gražiau pasakė – žmogiškasis kapitalas. Tai bent jau skamba oriai. [...] O tada kalbama apie žmones, kad jie gali prisitaikyti visur, kad svarbus mokymasis visą gyvenimą ir visa kita...“, – komentuoja G. Černius.

Pagal ekonomikos ir regionų plėtros išmanymą išskiria tris kandidatus

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių ir menų fakulteto dekanas, politologas Ainius Lašas debatus vertina gana pozityviai. Kaip LRT.lt teigia A. Lašas, buvo gana aiškiai išsakytos skirtingų kandidatų nuomonės. Skirtingų pažiūrų piliečiai galėjo nuspręsti, kuris kandidatas vis dėlto reprezentuoja jų ideologines pozicijas.

„Tuo atžvilgiu tikrai buvo visas spektras: matėme liberalesnį požiūrį, kuriam galbūt daugiau atstovavo G. Nausėda, iš kitos pusės matėme konservatyvesnį požiūrį ekonomine prasme arba daugiau į kairę linkusį požiūrį, kuriam akivaizdžiai atstovavo V. P. Andriukaitis, N. Puteikis ir kiti. Žodžiu, tas spektras buvo aiškus, nors, žinoma, tokios grynai laisvos ekonomikos šalininkų nebuvo tarp kandidatų, visi bandė pabrėžti tokio ekonominio solidarumo, lygybės ir kitus aspektus“, – sako A. Lašas.

Jo vertinimu, nereikėtų stebėtis, kad debatuose kandidatų kalbos vis pasukdavo prie vieno ar kito kandidato turimo turto. Kaip teigia A. Lašas, didžiausios kritikos strėlės turbūt teko premjerui S. Skverneliui bei kitiems kandidatams, kurie pagal visuomenės nuomonės apklausas užima pirmąjį trejetuką.

„Normalu, kad lyderiai gauna daugiausia kritikos ir šiuo atveju, aišku, S. Skverneliui, kuris reprezentuoja, gina status quo, jam reikėjo labiausiai gintis, nes kalbama apie dabartinę situaciją, kuri yra kaip atspirties taškas. Tos visos detalės, jos iš esmės kvestionuoja dažnai tų kandidatų integralumą“, – tvirtina A. Lašas.

Jo teigimu, tokios diskusijos paskatina svarstyti, ar šie kandidatai iš tiesų yra nuoširdūs, ar jie iš tiesų moka mokesčius, ar kažko neslepia.

Vis dėlto A. Lašas įsitikinęs, kad bene geriausiai pasirodė keturi kandidatai. Trys kandidatai: G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis – išsiskyrė pagal srities išmanymą. Ketvirtasis kandidatas – M. Puidokas – nurodo A. Lašas, pasižymėjo aiškia komunikacija.

„Matėsi, kad jų [G. Nausėdos, I. Šimonytės ir S. Skvernelio] ir terminologija, ir sugebėjimas manipuliuoti duomenimis, ir bendrai supratimas šiek tiek išsiskyrė iš kitų. Sakyčiau, M. Puidokas išsiskyrė labai aiškia komunikacija – žinutė buvo labai aiški, koncentruota, nors tas jo ekspertiškumas ekonominėje pusėje buvo silpnesnis“, – teigia A. Lašas.

Jis priduria – G. Nausėda ir S. Skvernelis taip pat atrodė neblogai, nes atsilaikė prieš jiems mestą kritiką dėl turimo turto ar kitų aspektų. I. Šimonytė, sako A. Lašas, nors puikiai kalbėjo ir dėl jos išmanymo negalima sakyti jokių priekaištų, klausiama apie praėjusius ekonominius įvykius, ji paliko abejonių.

Kandidatai žengė žingsnį atgal

Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Edita Maslauskaitė pastebi, kad kandidatai vienas su kitu rungtyniavo, kaip įgyvendinti Lietuvoje socialistinę politiką ir tik nedrąsiai pasisakė už rinkos ekonomikos sprendimus ir žmones, kuriančius privačiame sektoriuje.

„Labai neramu, kad visi kandidatai linkę sukti laiką atgal, nes jau atrodė, kad šiandien net nebe diskusija – kad verslas turi būti privatus. Įsivaizduojama, kad privačiame versle dirba kažkokie pabaisos, o jau valdiškų įmonių vadovai tai tikrai garantuos ir dividendų grąžą, ir socialines paslaugas, ir mažiausias kainas… Vos vienas kandidatas (V. Mazuronis – LRT) paminėjo, kad būtina formuoti teigiamą požiūrį į verslą ir verslininkus“, – sako E. Maslauskaitė.

Ekspertė taip pat išskiria, kad nors visi kalbėjo apie investicijų pritraukimą, tačiau tuo pačiu pabrėžė ir didesnių bei progresinių mokesčių svarbą ir net apie tai, kad valstybė turi daugiau dalyvauti versle. „Tikslai prasilenkia su tuo, ką konkrečiai ketinama daryti – tokia politika yra ne investicijų pritraukimo, o baidymo. Jei šių debatų klausytų užsienio investuotojai, vargu, ar kuris beateitų į Lietuvą“, – nuogąstavo E. Maslauskaitė.

Ji taip pat teigia, kad kandidatai neturėjo nuoseklios ir aiškios vizijos, kaip sudaryti sąlygas regionų gyvybingumui. „Nė vieno regiono ateitis nebus tvari, jei bus pasikliaunama vien ES fondais ir perskirstymu iš didžiųjų miestų. Kaip vienas iš sprendimo būdų buvo minimas didesnis savivaldybių savarankiškumas, bet kaip jis bus įgyvendinamas – atsakymų nepateikta", – teigia E. Maslauskaitė.

Ekspertė pabrėžia, kad kai tik debatuose kalba pasisukdavo apie tai, kaip regionus gaivinti, buvo šaukiamasi verslo, ypač smulkaus, pagalbos, tačiau politikų pasisakymuose minimos reformos būtų žalingos verslui. „Tai rodo, kad kandidatai kupini paradoksų – jie nori kad verslas kurtų darbo vietas, bet jei tik išaugs smulkiojo verslo kelnes, tada jau reikia jį reguliuoti“, – pabrėžia E. Maslauskaitė.

Vertindama atskirus kandidatus, ji teigia, kad I. Šimonytė  parodė poziciją, jog nebijo ateities technologinių pokyčių ir kuria viziją, kaip joje gyventi, o ne sukti laiką atgal. Tačiau gaila, kad nemato mokesčių mažinimo galimybės ir naudos.

S. Skvernelį ji teigiamai vertina dėl pasisakymų apie verslo sąlygų gerinimą, biurokratinės naštos mažinimą, tvarią mokesčių sistemą, tačiau neigiamai vertina jo pasisakymus dėl noro, kad būtų daugiau savivaldybių valdomų įmonių.

V. Mazuronį giria už tai, kad vienas iš nedaugelio supranta valdiško „verslavimo“ pavojus bei mini būtinybę ugdyti pagarbą verslininkams ir pripažinti jų indėlį visuomenėje.

G. Nausėdos pasisakymuose E. Maslauskaitei pritrūko nuoseklumo. Teigiamai ji vertino kandidato norą ieškoti naujų eksporto rinkų.

Kalbėdama apie V. Andriukaitį, V. Tomaševskį, N. Puteikį ir M. Puidoką, ekspertė išskiria, kad jie nori sukti Lietuvą į 1990 metus ar dar labiau atgal. „Neramu net klausyti, kad didžiausias tikslas – kad valdžia imtų kuo daugiau „verslauti“, kad reikalinga daugiau mokesčių, draudimų, kad verslas – kažkoks priešas, o darbo vietas turi kurti valdžia“, – mintimis apie LRT debatus dalinasi E. Maslauskaitė.

Įvertino: kai kurie pasirinko ignoruoti klausimus ir vykdyti savo agitaciją

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto daktarė asistentė Jekaterina Navickė LRT.lt teigia į debatus pasižiūrėjus per socioekonominės plėtros prizmę: kiek kandidatai pasisakė ir pabrėžė ekonominį augimą tik dėl to, kad tai pabrėžtų, ir kiek iš jų argumentavo, kad augimas turėtų būti socialiai orientuotas ir tvarus.

„Matyt, nestebina, kad visi kandidatai kalbėjo labai plačiam elektorato ratui. Iš principo visi pabrėžė, kad ta mūsų ekonominė plėtra turėtų būti socialiai orientuota, nes mes iš tikrųjų matėme, kad per pastarąjį dešimtmetį BVP augimas labai spartus, bet skurdo lygis labai aukštas ir tie socialiniai rodikliai labai atsilieka“, – pastebi J. Navickė.

Jos tvirtinimu, iš principo visi kandidatai pasisakė vieningai už, tarkime, progresinį apmokestinimą: „Visi vienaip ar kitaip bandė vienas kitą spausti, bet iš principo labai matėsi, kad visi orientavosi į plačią elektorato grupę, kartais galbūt ant populizmo ribos.“

Kaip nurodo J. Navickė, kai kurių kandidatų pozicija buvo nuoseklesnė. Kaip pavyzdį ji pateikia I. Šimonytę. Kiti kandidatai, sako J. Navickė, nustebino savo kairuolišku nusiteikimu.

„Pavyzdžiui, V. P. Andriukaitis netgi pabrėžė tą G. Nausėdos atsivertimą, kad jo retorika labai netipinė tai, kurią jis vartojo prieš kokius dvejus ar trejus metus. Pavyzdžiui, pabrėžė, kad pagrindinis ekonominis variklis yra gerovės valstybė [...], netgi pasisakė vienu metu už kainų kontrolę, įvedant PVM lengvatas. Tai tokie labai netipiniai jam pareiškimai“, – atkreipia dėmesį J. Navickė.

Vertindama kandidatų pasisakymus apie vieni kitų turtus, pašnekovė taip pat nesistebi – tai tėra rinkiminė kova, kuri visiškai natūrali. J. Navickės teigimu, debatuose apie ekonomiką ir regionų plėtrą daugiausia kompetencijos turėjo I. Šimonytė ir G. Nausėda, o kiti kandidatai kartais tiesiog pasirinkdavo kitą kelią.

„Kiti kandidatai kartais tiesiog netgi ignoruodavo užduodamus klausimus ir tiesiog vykdė savo rinkiminę agitaciją. Man atrodo, kad klausimai, keliami apie vienas kito turtą, yra tiesiog bandymas įgelti oponentams. Tai, matyt, neturi tiesioginės sąsajos su debatų tema. Iš kitos pusės, buvo bandoma pabrėžti tą ekonominę nelygybę, kuri egzistuoja, kuri akivaizdi ir žvelgiant į kandidatus, jų pačių veiksmus, bet, matyt, tai labiau populistinis žingsnis. Aš taip vertinčiau“, – sako J. Navickė.

Jos nuomone, bene nuosekliausią poziciją debatuose išlaikė N. Puteikis ir V. Andriukaitis, tačiau nuo jų neatsiliko ir I. Šimonytė, kuri, J. Navickės pastebėjimu, labiausiai vengė populistinių pareiškimų.

„Daugiausia prieštaravimų pasisakymų, man pasirodė, pasitaikė S. Skvernelio kalboje. Galbūt todėl, kad jis negalėjo išvengti kalbėjimo apie vykdomą politiką. Jam buvo sudėtinga kalbėti apie tai, kad reikia didinti gerovės valstybę, investuoti į nelygybės mažinimą ir skurdą, nes daug šiuo metu vykdomų priemonių yra [nukreiptos] atvirkštine linkme – mažinamas mokesčių surinkimas ir pan. Tai galbūt daugiausia nenuoseklumo buvo jo kalboje“, – sako J. Navickė.

Kandidatams trūko vientiso suvokimo, kaip veikia ekonomika

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas LRT.lt teigia, kad kandidatams ir vėl pritrūko konkretumo, o neretai atsakymai būdavo nesusiję su užduotais klausimais.

Anot R. Vilpišausko, daugiausia konkretumo pritrūko N. Puteikiui ir M. Puidokui. „Šie kandidatai dažniausiai nukrypdavo nuo klausimų“, – sako politologas bei priduria, kad ir kiti kandidatai, pavyzdžiui, V. Mazuronis ir G. Nausėda taip pat pereidavo į bendrojo pobūdžio kalbėjimą.

„G. Nausėda debatuose nuolatos pabrėždavo, kad jam labai svarbu sukurti gerovės valstybę“, – pastebi politologas. Tiksliausiai į klausimus atsakinėdavo I. Šimonytė ir S. Skvernelis.

R. Vilpišauskas taip pat mano, kad daugeliui kandidatų trūko vientiso suvokimo apie ekonomiką. Pavyzdžiui, jis išskiria V. Tomaševskį, kuris prekybos tinkluose pasigenda lietuviškų produktų, tačiau tuo pačiu mano, kad reikia skatinti aukštąsias technologijas. „Aukštųjų technologijų prekės nebus aptinkamos prekybos centruose, bet bus naudojamos gamybos grandinėje kitose šalyse“, – sako ekspertas.

Dauguma kandidatų pabrėžė ir tai, kad Lietuvai reikia įsivesti progresinius mokesčius. R. Vilpišauskas mano, kad tokios pozicijos kandidatai laikėsi, nes viešajame diskurse populiaru apie tai kalbėti.

„Neatmesčiau ir to, kad kandidatai yra linkę akcentuoti tai, ką nori girdėti dauguma rinkėjų“, – sako TSPMI vadovas bei priduria, kad tai iš dalies rodo ir G. Nausėdos pasisakymai (2015 metais G. Nausėda pasisakė prieš progresinius mokesčius, tačiau prieš rinkimus pakeitė savo nuomonę – LRT).