Ketvirtadienį LRT debatuose kandidatai į prezidentus, diskutuodami apie ekonomiką ir regionų plėtrą, neišvengė ir diskusijų apie tai, kiek vertas vieno ar kito kandidato turtas. Europarlamentaras Valentinas Mazuronis pasisiūlė už 130 tūkst. eurų nupirkti premjero Sauliaus Skvernelio namą, o šis sutiko su tokiu pasiūlymu.
LRT studijoje susitinka Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.
Dar vienas kandidatas į prezidentus – filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis LRT debatuose dalyvauti atsisakė.
Ketvirtadienio vakarą jis surengė mitingą LRT kiemelyje. Kandidatas tvirtina, kad LRT rengiamuose debatuose jis nebedalyvaus, nes LRT kur kas daugiau dėmesio skiria prezidentinių reitingų lyderiams.
Prieš tai vykusiuose LRT debatuose A. Juozaitis iš debatų pasitraukė tiesioginės transliacijos metu.
Taip pat skaitykite
Ankstesniuose debatuose diskutuota apie užsienio politiką, nacionalinį saugumą bei teisingumą ir kovą su korupcija.
Mato skirtingus kelius į geriau apmokamas darbo vietas
Pirmasis klausimas, tekęs kandidatams, – kuo valstybė galėtų prisidėti, kad Lietuvoje būtų kuriamos geriau apmokamos darbo vietos.
G. Nausėda tikino, kad pirmiausia valstybė turi sudaryti sąlygas tokioms investicijoms, kurios orientuotos ne į mažą pridėtinę vertę, bet būtent į aukštąsias technologijas ir didesnę pridėtinę vertę.
„Be abejo, tam reikalinga infrastruktūra, kuri šiandien jau sukurta didžiuosiuose miestuose, didžiosiose laisvosiose ekonomikos zonose. Reikia tik šią iniciatyvą plėtoti ir perkelti šias inovacijas į kitus regionus“, – teigė G. Nausėda.
Jo įsitikinimu, taip pat svarbu komercializuoti Lietuvos mokslą, kas šiuo metu nėra padaryta: „Dažnai ir studentai, ir dėstytojai neturi teisių į savo autorinius darbus. Universitetai stokoja verslumo tuos komerciškai patrauklius darbus įgyvendinti. Dažnai dirba tuščiais apsisukimais.“
Anot kandidato, taip pat labai svarbios mokesčių paskatos aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms investicijoms.
„Labai svarbu išsaugoti kvalifikuotą darbo jėgą Lietuvoje, nes joks investuotojas neateis, jeigu neras Lietuvoje to, kas galėtų atlikti tuos darbus. Dar turbūt nepasieksime taip greitai to lygio, kad viską atliks robotai. Žmonių reikės“, – sakė G. Nausėda.
Galiausia kandidatas nurodė, kad atlyginimai Lietuvoje privalo augti. Kaip teigė G. Nausėda, tai skatina atskirti verslus, kurie yra neefektyvūs, ir kaip tik paskatinti tuos, kurie gali sukurti didesnę pridėtinę vertę,
„Minimalios mėnesinės algos kilimas, vidutinio darbo užmokesčio kilimas, kitų pajamų kilimas yra tikrai gerokai paspartėjęs po euro įvedimo, bet mes neturime stabdyti šio proceso dirbtinai ir [turėtume] leisti atlyginimams didėjant sukurti tam tikras paskatas ir net spaudimą verslui, kad jis būtų inovatyvesnis. Tik toks verslas galėtų išlikti Lietuvoje“, – įsitikinęs G. Nausėda.
V. Tomaševkis mano, kad būtina kelti švietimo lygį Lietuvoje, ypač inžinerinių profesijų bei tiksliųjų mokslų. Anot jo, taip pat reikia daugiau lėšų skirti mokslininkams, nes jie uždirba minimumą. Taip pat, politiko įsitikinimu, daugiau galių reikia suteikti savivaldybėms, nes tai padės pritraukti daugiau investicijų į regionus.
S. Skvernelis teigė, kad reikia sukurti verslui palankią aplinką. „Nuo įvairiausių leidimų, suderinimų, biurokratinių sprendimų, iki reikalingos infrastruktūros privedimo prie komercializacijai numatytiems sklypams, pastatams, kurie turėtų būti paruošti investuotojų atėjimui“, – minėjo S. Skvernelis. Jis taip pat pridūrė, kas reikia kurti geros pridėtinės vertės darbo vietas bei turėti tvarias gamybines investicijas. Anot jo, tai generuoja eksportą, kuris labai svarbus ekonomikos augimui.
N. Puteikis kalbėjo, kad reikia remti vietinį smulkųjį bei vidutinį verslą. Anot jo, užsienio investicijos nėra visada naudingos, kadangi yra „investicinių turistų”, kurie pasinaudoja investicinėmis valstybės lengvatomis, o po to dingsta.
I. Šimonytė teigė, kad technologinės kaitos nereikia bijoti, bet reikia būti jai pasiruošus. „Technologinė kaita suteiks daugiau galimybių tiems, kurie bus pasiruošę dirbti geriau apmokamus darbus“, – sakė I. Šimonytė. Ji taip pat minėjo, kad labai svarbus matematinis mąstymas, sąžiningas mokslo ir verslo bendradarbiavimas bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui.
M. Puidokas mano, kad Lietuvai reikia darbuotojų tiek aukštos, tiek mažos pridėtinės vertės sektoriuose, o verslo sėkmė priklauso nuo „teisingos aplinkos investuotojams bei turėjimo reikiamos kvalifikacijos žmonių“, – sakė M. Puidokas.
V. P. Andriukaitis sakė, kad valstybė daugelį dalykų daro neefektyviai, o privačių investicijų pritraukimas yra menkas. Jis mano, kad viešosios investicijos turėtų būti didesnės.
V. Mazuronis teigė, kad reikia remti verslą, kuris kuria darbo vietas bei nereikia išskirti didelio ar smulkaus verslo. Jis taip pat minėjo, kad reikia didinti žmonių perkamąją galią, o PVM grąžinti iki anksčiau buvusio 18 proc.
Kaip didžiausią ekonominę ambiciją bene visi nurodo augančias gyventojų pajamas
Paprašius nurodyti savo ambicijas ekonomikoje, kokių tikslų jie siektų, kandidatų į prezidentus pozicijos taip pat išsiskyrė.
V. Tomaševskis tikino, kad per ekonomiką itin svarbu siekti žmonių gerovės. Politikas patikslino – tai reiškia, kad turėtų didėti gyventojų pajamos: „Kad jie turėtų daugiau pinigų savo kišenėse, kad jie galėtų normaliai gyventi. Kokie yra būdai tai pasiekti? Visų pirma, mes turime skatinti ekonomiką. Deja, to nedarome.“
Anot V. Tomaševskio, per finansines injekcijas, vartojimą galima padidinti ir valstybės biudžetą, ir žmonių pajamas.
„Turime nedidelę skolą, palyginus su Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, – tik 40 proc. vienam gyventojui. Vidutiniškai vienas mūsų pilietis, jeigu taip galima pasakyti, yra prasiskolinęs 5 tūkst. eurų. ES vidurkis yra 25 eurai. Suprantame, kad graikai turi 36 tūkst. eurų vienam gyventojai. Tai vidurkis 25 eurai. Tokia turtinga valstybė, kaip Vokietija, turi apie 80 proc. valstybinės skolos“, – nurodė V. Tomaševskis.
Būtent Vokietija, teigė kandidatas, atlieka injekcijas į savo ekonomiką, užsiima protekcionizmu, tačiau Lietuvai, tvirtino V. Tomaševskis, tai uždrausta.
„Privalome turėti principingą poziciją ir galime skolintis, kad paskatintume ekonomiką, kad žmonės daugiau uždirbtų, kad per vartojimą biudžetas gautų daugiau pinigų“, – sakė V. Tomaševskis.
Kaip kitą svarbų aspektą jis išskyrė grėsmių analizę. Kaip vieną grėsmių kandidatas nurodė Klaipėdos uostą ir dalį krovinių praradimo: „Tai jau susiję su mūsų užsienio politika. [...] Dabar uoste perkraunama 40 mln. tonų, bet 20 mln. tonų yra baltarusių prekės. Dėl dabartinės retorikos galime prarasti 20 mln. tonų ir 7 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), kadangi būtent Klaipėdos jūrų uostas sudaro 7 proc. BVP.“
V. Tomaševskio vertinimu, taip pat svarbu skatinti gamybą ir eksportą, nes šiuo metu vyrauja priešinga tendencija – itin daug prekių perkama iš užsienio.
G. Nausėda sakė, kad Lietuva per 5 metus turi pasiekti ES algų bei BVP vidurkį. Tą jis ketina pasiekti skatindamas inovatyvią ekonomiką bei didesnę Lietuvos eksporto orientaciją į naujas, dar neišnaudotas rinkas. Taip pat G. Nausėda sakė, kad reikia skatinti verslo konkurencingumą. Jis taip pat minėjo, kad reikia kurti socialinį ekonomikos modelį, kad visi jaustųsi esantys valstybės nariai.
S. Skvernelis teigė, kad pagrindinė jo ambicija yra tapti konkurencingiausia šalimi ne tik Baltijos regione, bet ir Centrinėje Europoje. Tokiam tikslui pasiekti reikia „mažinti biurokratines kliūtis [...] trumpinti, kad nuo noro investuotojo iki realios gamyklos pastatymo būtų kuo trumpesnis laikas“, – sakė S. Skvernelis bei pridūrė, kad Lietuva turi labai gerą gamybos pramonę.
N. Puteikis teigė, kad maži atlyginimai skatina emigraciją, kuri yra didžiausia Europoje. Norint jos išvengti, politikas siūlo kelti atlyginimus, perskirstyti mokesčius, įvesti turto mokestį bei mažinti pajamų nelygybę, kuri didėja.
I. Šimonytė teigė pramonė sukuria ketvirtadalį BVP, tačiau įžvelgia problemų pramonės struktūroje. Ji tvirtino, kad Lietuvos pramonė kuria žemą pridėtinę vertę. Anot jos, reikia pasiekti, kad 60 proc. žemos pridėtinės vertės eksporto bei 40 proc. aukštesnės pridedamosios eksporto vertės turi apsikeisti vietomis. Kaip nurodo politikė, jos ambicija taip pat yra išlipti iš vidutinių pajamų spąstų.
M. Puidokas pažymėjo, kad Lietuva turi skatinti žaliąją ekonomiką, kadangi tai labai stipriai prisideda prie ekonomikos augimo. „Lietuva galėtų pagaminti pusantro karto daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių nei reikia mūsų valstybei“, – teigė M. Puidokas. Politikas akcentuoja, kad norint užtikrinti ekonomikos augimą, taip pat svarbu pašalinti korupcines apraiškas.
V. P. Andriukaičio nuomone, trūksta darbo vietų regionuose. Anot jo, valstybė turi kurti darbo vietas. „Valstybė negali būti pasyvi, ji turi būti aktyvi kuriant darbo vietas“, – sakė V. P. Andriukaitis. Jis taip pat minėjo, kad reikia eksportuoti ne žaliavą, o iš jų pagamintą produkciją.
V. Mazuronis teigė, kad verslo vystymasis turi būti kuo spartesnis. Jis teigė, kad reikia atkurti verslo autoritetą, kadangi dabar yra kuriamas įvaizdis, kad verslininkai yra vagys. Antroji politiko ambicija – biurokratijos mažinimas ir verslo gynimas nuo reketo valstybės vardu.
Pažėrė kritikos mokestinei sistemai
Paprašius įvertinti mokestinę sistemą ir ar ją reikėtų keisti, kandidatai vėl pasuko skirtingais keliais.
Premjeras ir kandidatas į prezidentus S. Skvernelis įsitikinęs, kad šiuo metu galiojančios gyventojų pajamų apmokestinimo sistemos nebūtina nebūtina peržiūrėti. Kaip teigė kandidatas, buvo priimti labai svarbūs sprendimai, todėl mokestinė reforma paprasčiausiai turėtų būti tęsiama.
„Pirmiausia aš kalbu apie tai, kad [reforma] leidžia kiekvienam dirbančiajam, vidurinės klasės žmonėms, uždirbantiems nuo minimalaus atlyginimo iki 2 tūkst. eurų, kasmet dėl mokestinės naštos sumažinimo su susijusiais darbo santykiais gauti kasmet nuo 18 ik per trejus metus praktiškai 80 eurų. Tai labai svarbu“, – tikino S. Skvernelis.
Jo vertinimu, vėliau tai skatina vartojimą, paslaugų pirkimą, o padidėjęs vidaus vartojimas prisideda prie šalies ekonomikos augimo.
Vertindamas kitokias veiklas, t. y. su darbo santykiais nesusijusias veiklas, S. Skvernelis svarstė, kad derėtų mažinti veiklos rūšių skaičių. Kaip nurodė kandidatas, derėtų apsiriboti dviem arba trimis juridinėmis formomis.
„Manau, tada nebūtų kalbama apie nelygybę, „gyvulių ūkį“ ir skirtingus mokestinius režimus. Tie žingsniai, kurie yra padaryti, apmokestinamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) dabar nepriklauso nuo veiklos srities, profesijos. [...] Progresyvus mokestis įvestas – 5–15proc., priklausomai nuo metinio pelno. [...] Manau, ką turėsime daryti, ir tai numatyta trimečiame plane, tai mažinti „Sodros“ lubas nuo 120 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) ir tokiu būdu priversti, kad GPM pradėtų dar efektyviau veikti“, – LRT debatuose sakė S. Skvernelis.
N. Puteikis minėjo, kad Lietuvai reikia eiti Vokietijos keliu, kalbant apie apmokestinimą, kadangi ten yra apmokestinamos visos pajamos.
G. Nausėda sakė, kad kalbant apie mokesčius, turime sekti Vokietijos pavyzdžiu bei perimti jų progresinių mokesčių sistemą, taip pat jų socialinių dialogo modelį. Jis taip pat siūlė, kad pajamas reikia apmokestini pagal dydį, o ne pagal kilmę.
V. Tomaševskio vertinimu, „Sodros“ lubų įvedimas yra neigiamas dalykas. „Nereikia jų dar labiau mažinti“, – trumpai pasisakė V. Tomaševskis.
S. Skvernelis teigė, kad mokesčių nereikia kelti bei džiaugėsi, kad jo vadovaujama vyriausybė pirmą kartą juos sumažino. Jis taip pat teigė, kad reikia tinkamai surinkti dabar esančius mokesčius, ištraukti iš šešėlio GPM, o surinktus mokesčius tinkamai administruoti ir investuoti.
I. Šimonytė teigė, kad mokesčių sistema turi atitikti du teisingumo reikalavimus – panašioje padėtyje esantys žmonės turi mokėti panašius mokesčius, o žmonės, kurie turi didesnes galimybes prisidėti prie viešojo gėrio, turi prie jo prisidėti daugiau. Anot jos, dabartinė mūsų mokesčių sistema nėra progresinė bei nėra teisinga. Ji taip pat kritikavo gyventojų pajamų mokesčio sistemą.
„GPM sistema turi būti teisingesnė ir logiškesnė“, – sakė I. Šimonytė.
M. Puidokas teigė, kad dabartinė mokestinė sistema nulėmė, kad trečdalis Lietuvos gyvena skurde. Anot jo, smulkus ir vidutinis verslas yra smaugiamas biurokratijos. M. Puidokas siūlė, kad, norint turėti tvarią mokestinę sistemą, reikia progresyvumo. Taip pat jis siūlė sekti Lenkijos pavydžiu, kada prekybos centrai yra apmokestinami pagal apyvartą.
V. P. Andriukaitis pastebėjo, kad 5 proc. turtingiausių Lietuvos gyventojų gauna daugiau nei 25 proc. visų pajamų, tačiau jie moka mažiau nei 20 proc. visų mokesčių. Tuo metu neturtingieji, anot jo, sumoka 33 proc. visų gyventojų pajamų mokesčių. Jis taip pat minėjo, kad Lietuvoje didelė mokesčių našta tenka ir vidurinei klasei, o taip būti neturėtų. Anot jo, dabartinės vyriausybės įvestos „Sodros“ lubos tik dar labiau skatina turtingųjų turtėjimą.
V. Mazuronis piktinosi, kad klausimas orientuotas tik į du kandidatus. Anot jo, prezidentas neturi dėlioti skaičių – tai yra buhalterių bei ekonomistų darbas. Jis taip pat teigė, kad mokesčių progresyvumas turi didėti, o tai iki šiol turėjo padaryti tiek premjeras, tiek finansų ministras.
N. Puteikis minėjo, kad mums reikia eiti Vokietijos keliu, kalbant apie apmokestinimą. Jis taip pat tvirtino, kad reikia taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį tam tikroms prekėms, kurios žmonėms būtiniausios.
V. Mazuronis pasisiūlė pirkti premjero namą
Kandidatams į prezidentus pradėjus diskutuoti apie turto mokesčio įvedimą, V. Mazuronis piktinosi, kad kandidatų S. Skvernelio ir G. Nausėdos deklaruojamo nekilnojamo turto vertė neatitinka realios rinkos kainos.
Replikuodamas S. Skvernelis teigė, kad V. Mazuronis užsiiminėja demagogija.
„Ponas Valentinai, jei jūs pasisiuvote kostiumą ir sumokėjote 100 eurų, tai tas kostiumas ir vertas 100 eurų. Ar jūs galvojate, kad [...] gerbiamo, iškilaus politiko kostiumas bus parduotas už 500 eurų? Yra tokia realybė – deklaruojama ta suma, kuri realiai išleista, investuota“, – sakė S. Skvernelis.
Tuomet V. Mazuronis pasisiūlė, kad už S. Skvernelio turto ir pajamų deklaracijoje nurodytą kainą, nupirks jo namą (S. Skvernelis deklaravo, kad jo namas su sklypu vertas 130 tūkst. eurų – LRT).
„Gerbiamas premjere, už tą jūsų deklaruotą kainą rytoj perku jūsų namą, parduokite“, – rėžė V. Mazuronis.
„Sutariam. Pirkite!“ – atšovė ministras pirmininkas bei pridūrė, kad prieš parduodant dar reikės atsiklausti žmonos.
Kiek vėliau į diskusiją įsijungė ir N. Puteikis. Jo teigimu, Lietuva turi kol kas nepradėtą semti nekilnojamo turto mokesčio potencialą. „Kitų valstybių biudžetuose jie sudaro labai aiškų procentą. Lietuvoje [...] į biudžetą patenka tik milijonas eurų. Kadangi buvo diskusija apie premjero ir G. Nausėdos namus, tai galiu pasakyti, kad ta diskusija baigėsi negerai“, – sako N. Puteikis.
Jo aiškinimu, susidarė įspūdis, kad premjero namas yra brangesnis. Kandidatas pateikė ir G. Nausėdos namo nuotrauką, tvirtindamas, kad šis namas tikrai yra prabangesnis nei premjero: „Jis tikrai yra geresnėje vietoje nei premjero namas. [...] Vis dėlto diskusija baigėsi blogai, nes kai kurie dalykai buvo paversti kai kurių kolegų juokais. Tai visiškai nejuokinga.“
Kaip tvirtina N. Puteikis, G. Nausėda už savo namą nemoka prabangaus turto mokesčio. Taip argumentuodamas N. Puteikis dar kartą akcentavo nekilnojamo turto mokesčio svarbą: „Tai neišsemiamos galimybės politikams pildyti biudžetą, bet reikia pradėti nuo savęs ir nuo prabangiausių namų apmokestinimo.“
I. Šimonytė radikalaus privatizavimo nesiūlo rinktis dėl ankstesnės Lietuvos patirties
Paprašytas įvertinti, kokias didžiąsias įmones ar valstybės funkcijas reikėtų ar nereikėtų privatizuoti, N. Puteikis savo pozicijai išdėstyti skirtą laiką panaudojo ir galimybei aptarti PVM lengvatas, nes, kaip teigė kandidatas, tokios progos gali nepasitaikyti. Anot politiko, daugelis valstybių tam tikroms prekėms taiko PVM lengvatas, todėl neretai gyventojai pastebi, kad vienos ar kitos prekės kitose valstybėse pigesnės.
Vis dėlto paprašytas grįžti prie privatizacijos klausimo, N. Puteikis teigė norintis, kad į valstybės rankas sugrįžtų šilumos ūkis. „Pavyzdžiui, Šiauliuose šiluma yra pati pigiausia iš didmiesčių būtent todėl, kad tą įmonę valdo savivaldybė“, – tikino N. Puteikis.
Jo teigimu, taip pat valstybė turėtų įsikišti ir labiau kontroliuoti daugiabučius namus administruojančias įmones. Kaip tvirtino politikas, šiuo metu jokia kontrolė neegzistuoja.
„Dar dėl funkcijų aš esu nepatenkintas ir manau, kad daugelis Lietuvos gyventojų tai mato – namų valdos, administruojančios daugiabučius namus, valstybės yra realiai nekontroliuojamos ir išrašinėja rinkos neatitinkančias sąskaitas. Norėčiau, kad namų valdos, kaip dalyje Vokietijos žemių, vis dėlto priklausytų savivaldybėms. Nesutinku su šiuo dalykų privatizavimu“, – apibendrino N. Puteikis.
G. Nausėda pastebėjo, kad reikia kalbėti apie valstybinių įmonių valdymo efektyvumo padidinimą, o tai galima padaryti dalį akcijų listinguojant biržoje. Jis taip pat teigė, kad Lietuvai svarbių valstybinių įmonių privatizacijos nereikia, tačiau, kaip ir I. Šimonytė, neatmetė galimybės, kad galima valstybinių įmonių akcijas kotiruoti akcijų biržoje.
V. Tomaševskis taip pat sakė, kad nereikia privatizuoti stambiųjų įmonių, o reikia galvoti, kaip grąžinti kai kurias įmones į savivaldybių ir valstybės kompetenciją. Anot jo, valstybė taip pat privalo turėti valstybinį investicinį banką.
S. Skvernelis teigė, kad valstybinių įmonių privatizacijos būti negali, tačiau galima kalbėti apie 10–15 proc. akcijų listingavimą biržoje. Jis taip pat siūlė nepamišti, kad tokios valstybinės įmonės, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“, atlieka labai svarbią socialinę funkciją, todėl nereikia visko sudėti vien tik į pelną.
I. Šimonytės manymu, apie radikalų privatizavimą galima kalbėti tik išskirtiniais atvejais bei pažymėjo, kad Lietuva turi prastą privatizavimo patirtį. Anot jos, vis dar nemokame užtikrinti, kad privati monopolija veiktų taip, kaip turėtų veikti ir nesiektų monopolininkų viršpelnių. Vis dėlto, I. Šimonytė teigė, kad daliai valstybinių įmonių reikėtų turėti savo akcijas akcijų biržose.
M. Puidokas pastebėjo, kad po nepriklausomybės atgavimo, netinkamai vykdoma privatizacija padarė valstybei daug žalos. M. Puidokas pasisakė už tai, kad negalima privatizuoti strateginių objektų ir strateginių įmonių.
V. P. Andriukaitis minėjo, kad reikia stabdyti šliaužiančią privatizacijos idėją. Anot jo, taip pat nereikia iš valstybės atimti teisės kurti darbo vietas. Darbo vietas, anot politiko, reikia kurti tose srityse, kur reikalingas valstybės garantijų paketas.
V. Mazuronio vertinimu, į visas veiklas, kurias gali atlikti verslas, valstybė neturi kištis. Anot jo, valstybė turi užtikrinti tik maksimalią konkurenciją. Tačiau ten, kur gali atsirasti monopolija, turi įsikišti valstybė.
