Lietuvoje

2019.05.09 05:30

Lietuva po prezidento rinkimų: valdančiųjų išsvajotas scenarijus gali atsisukti prieš juos pačius

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.05.09 05:30

Prezidento rinkimus laimėjus ne Sauliui Skverneliui, o kitam kandidatui, Seime gali keistis dauguma. Tokia dabar valdantiems „valstiečiams“ nepalankia prognoze prieš savaitę pasidalino šalies vadovo posto siekiantis S. Skvernelis. Devyniems kandidatams besirungiant dėl prezidento pareigų neaišku, kuris iš tikro būtų naudingiausias valdantiesiems.

Pats Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatu iškeltas S. Skvernelis žurnalistams teigė, kad, jei jis nebūtų išrinktas prezidentu, ne tik strigtų vyriausybės pradėtos reformos, bet greičiausiai dar iki Seimo rinkimų, vyksiančių 2020-ųjų spalį, susiformuotų nauja Seimo dauguma.

„Jeigu išrinktų kitą prezidentą, nėra jokios garantijos, kad likčiau premjeru, kad nesusiformuotų nauja Seimo dauguma. Tokios intencijos jau šiandieniniame Seime matosi“, – ketvirtadienį kalbėjo kandidatas į prezidentus. Paklausus, kaip Seime galėtų susiformuoti nauja dauguma be naujų parlamento rinkimų, S. Skvernelis sakė, kad įvyktų politinių jėgų persiskirstymas.

Be to, jis teigė, kad neaišku, ar pralaimėjimo prezidento rinkimuose atveju liktų premjeru. Konstitucijoje numatoma, kad išrinkus naują prezidentą vyriausybė grąžina savo įgaliojimus, o išrinktas prezidentas patvirtina premjerą ir ministrų kabineto narius. Panašu, kad S. Skvernelis mano, jog nesėkmės rinkimuose atveju gali likti ir be ministro pirmininko pareigų.

Realaus pagrindo nėra

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė, komentuodama tokius kandidato žodžius, sakė mananti, kad tai panašu į rinkiminį triuką. Kalbėdama apie tai, kad S. Skvernelis, pralaimėjęs rinkimus, prarastų ir premjero pareigas, profesorė teigė, kad, žiūrint iš teisinės perspektyvos, tam nėra daug galimybių.

„Matau labiau strateginį žaidimą. Seniau ši mintis buvo plėtojama Ramūno Karbauskio. Jie bando taikyti į tą elektoratą, kuris labai nekenčia Tėvynės sąjungos. Buvo pasisakymų, kad, jei rinkimus laimėtų Ingrida Šimonytė, ji tikrai nepatvirtintų S. Skvernelio premjeru“, – priminė A. Ramonaitė ir pridūrė, kad toks scenarijus neatrodo realus.

Anot profesorės, išrinkus naują prezidentą, vyriausybė grąžina įgaliojimus, bet neatsistatydina. Kaip sakė A. Ramonaitė, Konstitucinio Teismo (KT) yra išaiškinta, kad naujai išrinktas prezidentas negali tiesiog pasiūlyti kito ministro pirmininko.

„Prezidentas įpareigojamas tą pačią vyriausybę su ta pačia programa iš karto patvirtinti iš naujo. KT sprendime buvo remiamasi tuo, kad vyriausybės programa parlamente yra tvirtinama ketveriems metams, o ne iki prezidento kadencijos pabaigos ar pan. Tautos mandatas suteikiamas ketveriems metams. Jei pats parlamentas neatšaukia, tai ir prezidento rinkimai tam įtakos neturi turėti. Toks gąsdinimas, sakyčiau, yra labiau rinkiminis triukas, negu turi realaus teisinio pagrindo“, – komentavo profesorė.

Ji nemano, kad realus yra ir naujos daugumos susikūrimo scenarijus. Pasak jos, nors „valstiečių“ frakcija Seime ir apibyrėjo, jos narių skaičius vis dar yra didelis. Be to, opozicija, kaip kalbėjo A. Ramonaitė, yra ideologiškai susiskaldžiusi ir labai skirtinga.

„Nematau galimybių kokiai nors prasmingai koalicijai, kuri neįtrauktų „valstiečių-žaliųjų“. Nebent jie patys suskiltų ir išsivaikščiotų, bet S. Skvernelis turbūt ne tai turėjo omenyje“, – sakė VU TSPMI profesorė.

Kuris kištų pagalius į ratus?

Prezidento posto siekia devyni kandidatai, kurių kiekvienas, laimėjęs rinkimus, su dabartiniais valdančiaisiais turėtų skirtingus santykius. Portalas LRT.lt paprašė ekspertų įvertinti, kuris kandidatas „valstiečiams“ taptų naudingiausiu, o kuris priešingai – nenaudingiausiu prezidentu.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas komentavo, kad dirbti su socialdemokratų kandidatu Vyteniu Povilu Andriukaičiu valdantiesiems būtų sunkoka. Anot politologo, V. Andriukaitis yra reiklus ir ryškus politikas. Be to, eksperto teigimu, jaučiantis nuoskaudą: „V. Andriukaitis jaučia tam tikrą nuoskaudą, nes „valstiečiai“ paėmė socialdemokratų rinkėjus. Manau, kad jo santykiai su valdančiaisiais būtų labai konkurencingi, jis, kaip prezidentas, keltų rimtus reikalavimus Seimui, vetuotų daug įstatymų.

Panašiai mano ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis. Jis sakė nemanantis, kad V. Andriukaitis būtų valdantiesiems parankus prezidentas. „Tai yra patyręs politikas, gebantis įvairiose sudėtingose situacijose laviruoti gana kūrybingai, todėl valdantieji, ko gero, būtų priversti daugiau atsišaudyti, negu spausti jį, kaip prezidentą“, – komentavo L. Bielinis.

Politologų nuomonės kiek išsiskyrė dėl Arvydo Juozaičio. V. Dumbliauskas kalbėjo, kad A. Juozaičio nuostatos iš dalies yra tokios pat, kaip kai kurios „valstiečių“ nuostatos. Pasak jo, buvo net kalbama, jog A. Juozaitis gali tapti LVŽS kandidatu į prezidentus, dar prieš paskelbiant, kad juo tapo premjeras S. Skvernelis.

„Tos kalbos buvo ne be reikalo. A. Juozaitis yra ryški asmenybė. Jis būtų reiklus prezidentas, bet būtų galima tikėtis, kad „valstiečiai“ į jį žiūrėtų kitaip nei, tarkime, į V. Andriukaitį“, – sakė V. Dumbliauskas.

Tuo metu L. Bielinis kalbėjo, kad tiek A. Juozaičio, tiek Naglio Puteikio, tiek Valdemaro Tomaševskio santykiai su valdančiaisiais būtų sudėtingi: „N. Puteikis yra gana aikštingas ir gali keistai pažvelgti į situaciją taip sukurdamas problemų. V. Tomaševskis gal ir būtų priimtinas prezidentas, nes jau dabar su valdančiaisiais randa daug bendros kalbos. Nebent kiltų klausimų dėl tautinių niuansų, jie, mano galva, neesminiai, bet gali sukelti vienokių ar kitokių diskusijų.“

Kalbėdamas apie N. Puteikį ir V. Tomaševskį MRU politologas V. Dumbliauskas sakė, kad su pastaruoju valdantieji sutartų. Pasak jo, V. Tomaševskis stengtųsi sutarti su Seimu, ieškoti kompromisų. N. Puteikis, anot politologo, būtų kandus ir reiklus prezidentas, atstovaujantis samdinių interesams: „Manau, kad būtų rimtesnių nesutarimų.“

Abu politologai sakė, kad problemų valdantiesiems neturėtų kilti su Valentinu Mazuroniu. L. Bielinis svarstė, kad, nors V. Mazuronis ir turi politinės patirties, būdamas prezidentu jis būtų savotiškai pasyvus ir „netrukdytų „valstiečiams“ gyventi“.

Kalbėdamas apie Mindaugą Puidoką VDU profesorius L. Bielinis sakė, kad šis kandidatas nebūtų naudingas valdantiesiems, nes jau dabar save pateikia kaip alternatyvą „valstiečiams“. V. Dumbliauskas svarstė, kad kaip buvęs „valstiečių“ komandos narys M. Puidokas gali bandyti ieškoti kontakto su valdančiaisiais.

Jei rinkimus laimėtų Gitanas Nausėda, pasak L. Bielinio, jis būtų gana priimtinas prezidentas valdantiesiems, nors jų pozicijos dažnai ir nesutampa: „Jis demonstruoja savo gebėjimą kalbėtis ir susitarti. Derybine prasme jis, ko gero, pats naudingiausias.“

Abu politologai sutarė, kad bene sunkiausia valdantiesiems būtų dirbti su konservatorių kandidate Ingrida Šimonyte. V. Dumbliauskas kalbėjo, kad konfliktų tarp „valstiečių“ ir I. Šimonytės kiltų dėl tokių klausimų, kaip kiek valstybė turi kištis į visuomenės gyvenimą ar pan.

„Galbūt teoriniame lygmenyje ji su jais eitų į viešą diskusiją – kiek valstybė turi kištis į visuomenės gyvenimą, ar turi būti labiau kairioji, ar dešinioji. Kadangi „valstiečiai“ apsimeta visokiais – kairiaisiais ir dešiniaisiais, – manau, kad būtų konfliktas teoriniame, metodologiniame lygyje ir būtų įdomu stebėti tai, jų diskusiją apie valstybės ateitį.“

Anot L. Bielinio, valdantiesiems kliūtų, kad I. Šimonytė yra konservatorių iškelta kandidatė, o konfliktai tarp šių dviejų partijų nerimsta jau kurį laiką.

S. Skvernelis nutoltų

Paklaustas, kaip „valstiečiams“ sektųsi dirbti su savo iškeltu kandidatu S. Skverneliu, V. Dumbliauskas svarstė, kad jis, tapęs prezidentu, atitoltų nuo valdančiųjų. Anot jo, kol kas LVŽS lyderis R. Karbauskis ir S. Skvernelis yra vienas kitam naudingi, tačiau tapęs prezidentu S. Skvernelis galimai nutoltų nuo partijos ir taptų tarsi arbitru, kaip Valdas Adamkus ar Dalia Grybauskaitė.

„R. Karbauskis ir S. Skvernelis vienas kitam reikalingi. R. Karbauskio reitingai yra vieni žemiausių, o S. Skvernelis kelia „valstiečių“ reitingus. Be „valstiečių“ paramos S. Skvernelis būtų eilinis Seimo narys. Tačiau vėliau, turėdamas galvoje, kad jo laukia 5 metai prezidento poste, o „valstiečiams“ liko metai iki Seimo rinkimų, S. Skvernelis atitoltų. Jam būtų naudingiau būti virš partijų pakibusiu arbitru“, – komentavo V. Dumbliauskas.

Tuo metu L. Bielinis kalbėjo, kad S. Skvernelis ir R. Karbauskis nėra draugiškai gyvenantys ir nesiginčijantys politikai. Įtampa, tvyranti tarp jų, pasak profesoriaus, turėtų sustiprėti ir kai kuriais klausimais tai keltų sudėtingų problemų, kurios tiek valdantiesiems, tiek prezidentui būtų sunkiai išsprendžiamos.

„Manyčiau, kad jis (S. Skvernelis – LRT.lt) labai lengvai atsisakytų santykių su jais (valdančiaisiais – LRT.lt). Tiesą sakant, jis savęs ir nesuriša su jokia partija, o tai reiškia, kad jam tos politinės kovos, politiniai tikslai nėra tokie vertingi, kad dėl jų būtų verta kovoti. Jis turi savo asmeninį interesą, labai neblogai laviruoja ir dirba, kuomet jis dirba tik sau. Taigi jo buvimas prezidentu visai nereikštų, kad „valstiečiai“ turi savo prezidentą“, – svarstė VDU profesorius L. Bielinis.