Lietuvoje

2019.05.02 16:28

Puidokas ir Nausėda pasisakė apie regionus: nurodė, kur mato neteisybę

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2019.05.02 16:28

Ketvirtadienį LRT RADIJO rengiamuose debatuose kandidatai į Lietuvos prezidentus Mindaugas Puidokas ir Gitanas Nausėda diskutavo apie regionų politiką ir jų mokyklų likimą, siekiant kokybės Lietuvos švietimo sistemoje.

G. Nausėdos teigimu, svarbiausias kriterijus Lietuvos švietimo sistemoje yra šios srities paslaugų kokybė. Ekonomisto aiškinimu, vienas iš komponentų, stabdančių geresnę švietimo sistemos kokybę, yra regioninių mokyklų perteklius, lemiantis ten besimokančių mokinių neišsilavinimą.


„Tam tikrose vietovėse mokyklos, kurios turi mažai perspektyvų išlikti, yra mažėjančios ir po 2–3 metų veikiausiai vis tiek vienaip ar kitaip negalėtų funkcionuoti. Ten mokytojai dirba su keliais mokiniais klasėse. Atrodo, kad tai turėtų suteikti geresnę švietimo paslaugų kokybę, bet taip neatsitinka. Tie mokytojai dirba per kelias vietas ar dėsto kelis dalykus. Šiandien matoma neteisybė, kai nedideliame miestelyje gimę asmenys gauna prastesnį išsilavinimą, nes jie turi mažesnes galimybes įstoti į aukštąją mokyklą. Taip susidaro užburtas ratas“, – akcentuoja G. Nausėda.  

M. Puidoko nuomone, į švietimo problemas regionuose vertėtų pažvelgti plačiau. Kaip teigia jis, visų pirma minėtos problemos kyla dėl regioninės politikos neefektyvumo.

„Jeigu regioninė politika nepritraukia naujų darbo vietų kūrimo, tiesioginių užsienio investicijų, nepadeda smulkiam ir vidutiniam verslui tas darbo vietas kurti, natūralu, kad mokyklos mažės, o demografija prastės. Mes turime būti socialiai jautrūs, žmonės kaimiškose vietovėse turi teisę arti turėti švietimo įstaigą, kad nereikėtų vaikų vežti toli į mokyklas. Nereikėtų apsibrėžti ties konkrečiu skaičiumi mokyklų, ne nuo to mokslo kokybė priklauso“, – pabrėžia M. Puidokas.

M. Puidoko aiškinimu, valstybė turi padėti švietimo sistemai – negalima gyventi vien tik viešojo sektoriaus kontekste, nes ir mokytojai, ir dėstytojai yra viešojo sektoriaus sudėtinė dalis. Pasak jo, jeigu Lietuva nori orientuotis į Europą, ji turi atitinkamai skirti atlygį mokytojams.

„Visi ekonomistai įvardija, kad biudžeto perskirstymas Lietuvoje yra labai mažas. Svarbiausias yra švietimo sistemos pritaikymas prie turimų pajėgumų, taikant pačias geriausias pasaulines praktikas [...]. Jeigu norime, kad mokytojai įsilietų į švietimo sistemą, jauni žmonės rinktųsi mokytojo profesiją, turime daryti esminius pakeitimus“, – tvirtina M. Puidokas.

Kaip teigia G. Nausėda, Lietuvoje privalo būti centralizuota regionų politiką, kuri atskleistų, ko siekia valstybė. Šioje vietoje ekonomistas pabrėžia savivaldybių vaidmenį, kurios gali imtis daugiau atsakomybės naudojant ir investuojant Europos Sąjungos (ES) lėšas.

Anot G. Nausėdos, norint geresnio regionų plėtros modelio, reikia sukurti aiškią politiką, kuri būtų nukreipta į įvairius ekonominius židinius ir tolygiai pasiskirstytų po visą Lietuvą. Tokiu atveju, ekonomisto nuomone, spręstųsi tuštėjančių regionų ir mokyklų klausimas.

„Šiandien mes turime atsakyti, kaip mes įsivaizduojame Lietuvos regionus 10–15 metų perspektyvoje. Kai kurių politikų ir ekonomistų požiūris šioje vietoje yra supaprastintas. Manoma, kad nieko daryti nereikia, nes tokie procesai yra natūralūs, daug kur pasikartojantys ir visa tai veda į didžiųjų miestų atsiradimą ir regionų ištuštėjimą. Man tokia pozicija nepriimtina ne tik dėl profesinių, bet ir dėl istorinių argumentų. Mes negalime nepagarbiai elgtis su savo tradicijomis, kurios formuoja savitą ir įdomų Lietuvos veidą“, –  LRT RADIJUI teigia G. Nausėda.

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.