Lietuvoje

2019.05.01 21:18

Sukėlė opozicijos ir valdančiųjų pasipiktinimą: rinkimuose – didesnė rizika netekti užstato

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.05.01 21:18

Seime socialdemokratų darbo partijos frakcija siūlo, kad rinkimuose į Seimą, savivaldybių tarybą ar Europos Parlamentą dalyvaujantiems ir išrinktiems kandidatams atsisakius eiti pareigas, sumokėti rinkimų užstatai už visą kandidatų sąrašą nebūtų grąžinami. Toks žingsnis sukėlė ne tik opozicinių partijų, bet ir kolegų valandančiųjų pasipiktinimą.

Kęstutis Mažeika savivaldos rinkimuose dar būdamas Seimo nariu varžėsi dėl Marijampolės mero posto. Tapti miesto šeimininku taip ir nepavyko, tačiau jei tik būtų panorėjęs, galėjo Seimo mandato atsisakyti ir dirbti Marijampolės taryboje. Visgi pasielgė kitaip.

„Na, aš padariau tokį ėjimą siekdamas ir tikėdamasis, kad bus maksimaliai geras rezultatas ir galiausiai turiu atsiprašyti, turiu atsisakyti mandato. Jeigu būčiau kandidatavęs tiesiogiai į merus, nesiekęs tarybos nario mandato, manau, kad tos problemos nebūtų. Būtų tas mandatas išlikęs“, – sako K. Mažeika, aplinkos ministras.

K. Mažeikos pėdomis pasekė ir daugiau kolegų. Valerijus Simulikas atsisakė galimybės dirbti Šiaulių savivaldoje, o parlamentaras Povilas Urbšys – Panevėžyje. Atsisakius dirbti taryboje, Seimo nariams nebuvo grąžintas daugiau nei 9 tūkst. eurų užstatas. Vieni susimokėjo iš savo kišenės, kitų užstatas padengtas iš partijos biudžeto. Seimo socialdemokratų darbo frakcija aiškina, kad toks politikų neapsisprendimas – žalingas.

„Rinkėjai labai nepatenkinti, kada savivaldybių rinkimuose ir Europos Parlamento rinkimuose vienus iškeli, po to jie pasirodo, kad jie tokios tiesiog grožio lėlės. Išeina, ateina kiti, žmonės galvoja, kad jie renka tuos, o galų gale petenka kiti. Tam yra per maža bauda“, – sako Gediminas Kirkilas, Socialdemokratų darbo partijos pirmininkas.

„Socialdarbiečiai“ siūlo, kad rinkimuose į Seimą, savivaldybių tarybą ar Europos Parlamentą, dalyvaujantiems ir išrinktiems kandidatams atsisakius eiti pareigas, viso rinkimų sąrašo sumokėti užstatai nebūtų grąžinimi. Pavyzdžiui, jeigu savivaldos rinkimuose dalyvautų 20 partijos, ar komitetų atstovų, o bent vienas jų apsispręstų, kad pareigų eiti nenori – užstato netektų visi dalyvaujantys.

„Bausti visą politinę organizaciją, visą partiją, ar atimti visus užstatus, yra absoliučiai neadekvatūs siūlydami. Gali atsirasti ir piktnaudžiavimų – vienas asmuo norėdamas pakenkti galbūt partijai, dažnai taip būna, deja, dėl įvairiausių ambicijų, išsiskyrusių nuomonių, gali tiesiog atsisakyti mandato ir tokiu būdu padaryti milžinišką nuostolį visai organizacijai“, – tikina Gintautas Paluckas, Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Padėti lengviau apsispręsti kandidatams, ar po rinkimų visgi likti dirbti savivaldoje, pernai nuspręsta gerokai padidinus užstatus. Palyginti su 2015-aisiais – nuo dviejų vidutinių atlyginimų iki 10. Pavyzdžiui, jeigu savivaldos rinkimai vyktų dabar ir reikėtų susimokėti užstatą, jo vertė siektų kone 12,5 tūkstančių eurų.

„Vietoj to, kad palauktų ir pasižiūrėtų, kaip įstatymas veikia, norima sugriežtinti dar labiau neturint jokių argumentų. Nes ir šiandien man atrodo, kad žmogui apsispręsti kandidatuoti, kurio pareigos yra nesuderinamos, sumokant 12,5 tūkst. eurų užstatą yra pakankamai didelė suma“, – sako Gintarė Skaistė, Seimo TS-LKD frakcijos narė.

„Matome, kad atbaidė potencialius kandidatų sąrašo kandidatus, kurie neturėjo rimtų ketinimų dalyvauti rinkimuose ir jau čia dalyvauja rinkimuose. Gerokai mažiau yra asmenų, atsisakančių tarybos nario mandatų“, – teigia Laura Matjošaitytė, VRK pirmininkė.

Socialdarbiečių siūlymu stebisi ir koalicijos partneriai. Esą partijos nekontroliuoja narių apsisprendimo – užimti pareigas į kurias yra išrenkami kandidatai, ar ne.

„Tikrai sunkiai įsivaizduoju, kad toks pasiūlymas būtų palaikomas, nes, kaip jau minėjau, partijai vienas žmogus, kuris negali apsispręsti, gali atnešti milžinišką finansinę žalą ir kyla klausimas – ar tikrai toks veikimas, proporcingas, nes už kai kurių kandidatų sąrašus yra sumokama ir po 100 tūkstančių ar daugiau užstato“, – teigia Agnė Širinskienė, Seimo LVŽS frakcijos narė.

Kandidato į prezidentus užstatas siekia 5 vidutinius darbo užmokesčius, o už galimybę rungtis dėl vietos Europos Parlamente – per 9 tūkstančius eurų. Susigrąžinti užstatus partijos ir komitetai gali tik prabėgus maždaug 160 dienų po rinkimų. Rinkimų komisija įvertina, ar surinkta pakankamai balsų ir ar nepadaryta šiurkščių pažeidimų. Priešingu atveju – užstatai negrąžinami.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 11:52 min.

Panorama (su vertimu į gestų k.)

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.