Lietuvoje

2019.05.04 18:32

Generolo Vėtros anūkei prireikė dešimtmečio prabilti apie senelį: jis jautė neapykantą žydams

LRT Televizijos laida „Specialus tyrimas“, LRT.lt2019.05.04 18:32

„Jis puikiai žinojo, kad jie bus nužudyti. Manau, kad jau laikas Lietuvai pripažinti, kas atsitiko. Nebuvo tik vokiečiai. Taip, vokiečiai davė įsakymą, bet lietuviai taip pat entuziastiškai žudė žydus. Mano senelis galėjo pasipriešinti prieš naciusׅ“, – sako Silvia Foti, Jono Noreikos-Generolo Vėtros anūkė.

J. Noreikos-Generolo Vėtros tema pastaruoju metu drasko Lietuvos visuomenę į dvi dalis. Vieni sako, kad jis – iškili Lietuvos nepriklausomybės siekusi asmenybė. Kiti tvirtina, kad jis – ne herojus, o žydus myriop siuntęs nacių pakalikas. Teisybės paieškos ir išskirtinis J. Noreikos anūkės interviu – „Specialaus tyrimo“ reportaže.

Atminimo lentos, paminklai, gatvių pavadinimai – kiekviena valdžia randa istorinių asmenybių, kurios tokiu būdu yra įamžinamos ir tampa sektinais pavyzdžiais šiandieninei visuomenei. Tačiau bėgant metams ir tyrinėjant istorinius archyvus, apie kai kurias asmenybes sužinome tokių faktų, kurie sukelia triukšmingas diskusijas dėl jų herojiškumo.

Taip atsitiko ir su Generolu Vėtra. Paaiškėjo, kad eidamas Šiaulių apskrities viršininko pareigas nacių okupacijos metu J. Noreika pasirašinėjo nurodymus išsiųsti žydus į getą, o jų turtą nacionalizuoti. Visuomenė suskilo į dvi dalis: vieni ragina pasmerkti tokį jo elgesį, kiti tvirtina, kad šie duomenys neįrodo J. Noreikos įsitraukimo į holokaustą.

„Labai aiškiai pasakyta – Šiaulių apygardos komisaro įsakymu, kad jis perduoda tą įsakymą. Čia nėra Noreikos kūryba. Kaip ir kiekvienas valdininkas, savo kompetencijos ribose, rašo įsakymus. Jis tik perduoda apskrities komisaro nurodymą. Aišku, tai yra administracinis veiksmas, kurį pasirašo ir tam tikra atsakomybė yra, niekas neneigia“ׅ, – teigia Teresė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė.

Kaltina žydų naikinimu

Tie keli parašai sukėlė karštą ir iki šiol nesibaigiančią diskusiją – ar žinojo J. Noreika, kad pasirašydamas šiuos nurodymus ir perduodamas juos vykdymui, tūkstančius žydų pasmerkia mirčiai Žagarės gete? 

„1941 metų vasarą, kitaip nei dabar, net kitaip nei po pusės metų, tuo metu kokiais 1942 metais, getai nebuvo suvokiami kaip vieta, kurioje vyks žydų naikinimas. Tai yra svarbios detalės. Perduodamas tuos dokumentus, jis galėjo nežinoti, ką jis daro ir galėtų vykti vėliau, nes yra liudininkų ir tyrėjų išsakytos nuostatos, kad tuo metu 1941 metais geto suvokimas buvo kitoks, manyta, jog žydams net būtų ten saugiau“, – sako Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys.

Tačiau sutarimo šiuo klausimu nėra net ir tarp partijos kolegų. Emanuelis Zingeris, per holokaustą netekęs daugybės giminaičių, sako, kad J. Noreika puikiai žinojo, kas laukia žydų, išsiunčiamų į Žagarės getą. Savo ruožtu, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė tikina, kad to meto liudininkai pasakoja, jog J. Noreika, eidamas Šiaulių apskrities viršininko pareigas nacių okupuotoje Lietuvoje, kaip tik stengėsi padėti žydus gelbėjančioms šeimoms. 

„Jeigu jis būtų toks atsidavęs naciams, kaip čia bando jį suniekinti kai kurie vertintojai, tai tikrai nebūtų tie žmonės, kurie rizikavo savo gyvybe gelbėdami savo artimą, dažniausiai net nepažįstamą žydų tautybės žmogų, kaimyną, nebūtų tokia situacija. Ji buvo tokia, kad Noreika buvo, mano asmenine nuomone, „stogas“ šiuolaikiniais terminais kalbant, kad tas galėtų vykti“, – tikina T. B. Burauskaitė.

Tyrimai neįtikina J. Noreikos anūkės

Tokie tyrimų centro argumentai neįtikina J. Noreikos anūkės Silvios Foti. Čikagoje gyvenanti Amerikos lietuvė nuodugniau savo senelio gyvenimu pradėjo domėtis tada, kai mirties patale gulinčiai mamai prižadėjo pabaigti jos pradėtą darbą, – parašyti knygą apie J. Noreiką-Generolą Vėtrą.

Kaip pati sako, norėjo rašyti knygą apie J. Noreiką – Lietuvos didvyrį, tačiau pradėjusi tyrinėti, atvertė tuos senelio gyvenimo puslapius, kurie ją šokiravo, todėl prireikė daug metų, kad ryžtųsi apie visa tai prabilti viešai.

„Iš pradžių man buvo didžiausias šokas ir aš nenorėjau tikėti. Prireikė daugiau kaip 10 metų, kol aš galėjau prieiti ir tikrai žiūrėti. Jis tada neturėjo būti viršininkas Šiauliuose, neturėjo pasirašyti. Jis puikiai žinojo, kad jie bus nužudyti. Manau, kad jau laikas Lietuvai pripažinti, kas atsitiko. Nebuvo tik vokiečiai. Taip, vokiečiai davė įsakymą, bet lietuviai taip entuziastiškai žudė žydus irgi. Mano senelis galėjo pasipriešinti prieš naciusׅ“, – sako S. Foti, Jono Noreikos anūkė.

Sunku patikėti, kad S. Foti tokiais žodžiais apibūdina savo senelį, Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu po mirties apdovanotą J. Noreiką. Tačiau ir pats Jonas Noreika yra palikęs keletą minčių apie žydų tautybės žmones. Dar 1933 metais J. Noreika parašė brošiūrą „Pakelk galvą, lietuvi!!!“, kurioje piktinasi, kad „geriausiai Lietuvos miestuose gyvena žydai“ ir, kad „žydai superka iš varžytinių parduodamus ūkius“, todėl „mums turi būt gėda prieš visą pasaulį, kad savo žemėje leidome įsigalėt svetimtaučiams“.

„Jis jautė neapykantą žydams. Jis manė, kad jie visi komunistai ir kad reikia visus nužudyti: ir močiutes, ir senelius, ir kūdikius. Čia genocidas“, – tvirtina Silvia Foti.

Noreika – Plungės miesto komendantas?

Ne visiems šie teiginiai atrodo grėsmingai. Anot T. B. Burauskaitės, J. Noreikos anūkės nurodytas šaltinis nerodo, kad „jis nusiteikęs prieš tautybę, o prieš tą asmenį, kuris užėmęs tam tikrą ekonominę vietą“. Jo nuomone, tai galėtų būti ir lietuvis.

Be abejo, šiandien mums sunku vertinti tai, kas vyko prieš kelis dešimtmečius ir J. Noreika iš tiesų gyveno labai sudėtingu laikotarpiu. Įsivaizduokite, 1941 metų birželio mėnuo – Lietuvą jau metus terorizuoja ją okupavusi Sovietų Sąjunga, vyksta represijos, masiški gyventojų trėmimai į Sibirą. Todėl, tarp sovietų ir nacių prasidėjęs karas yra tinkamas momentas pamėginti atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Prasideda 1941 metų birželio sukilimas prieš besitraukiančią sovietų kariuomenę, tačiau kartu su nepriklausomybės kovomis visoje Lietuvoje prasideda ir masinės žydų žudynės.

O kur tuo metu yra J. Noreika? Atsakymą į šį klausimą tikėjomės surasti Plungėje, kurią galima vadinti žydų sala Žemaitijoje. Nenuostabu – iš 5000 miestelio gyventojų pusė yra žydai. Plungės žydų istoriją daugiau kaip 30 metų tyrinėjanti Zita Paulauskaitė sako, kad netoliese esančiame Mardosų kaime kovotojų būrį surinkęs J. Noreika Plungėje pasirodo birželio pabaigoje, kai sovietai bėga, o juos keičia naciai.

Pasak Z. Paulauskaitės, Noreika tampa Plungės miesto komendantu ir remiasi ji tuo metu komendantūros raštinėje dirbusio Aleksandro Pakalniškio prisiminimais: „aš esu įsitikinusi 100 procentų, kad jis čia buvo. Iš čia jis išvažiavo į Telšius, iš Telšių į Šiaulius. Labai paprastas kelias – nuo Plungės iki Telšių. Aš esu įsitikinusi“.

Būtent Plungė tapo viena pirmųjų vietų Lietuvoje, kur įvyko masinės žydų žudynės. Bet iki šiol tą įvykį gaubia paslaptis. Ar tyrimų centro minimas Povilas Alimas pats priėmė sprendimą sunaikinti visus Plungės žydus? Ar apie planuojamas skredynes žinojo jo tiesioginis vadovas Generolas Vėtra?

„<...>Aš nežinau, ar jis pats su šautuvu buvo, bet jis žinojo. Kaip jis negalėjo žinoti, kad jo vyrai nužudė žydus, jeigu jisai buvo viršininkas Plungėje tuo laikotarpiu“, – tikina Silvia Foti.

Kitas Plungės miesto istorijos tyrinėtojas, čia gimęs ir augęs Bronislovas Pocius, sako neabejojantis, kad Noreika Plungės žydų žudynėse dalyvavo kaip organizatorius.

Teismas atmetė skundą – istorinė išvada lieka nepakeista

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras teigia, kad J. Noreikos priklausymas tai pačiai organizacijai – Lietuvių aktyvistų frontui – dar nereiškia, kad jis veikė išvien su kitais, žydų žudynėse dalyvavusiais, šios organizacijos nariais.  

„Jie buvo tam pačiam visuomeniniame ar pogrindiniame darinyje, kaip mes pavadintume lietuvių frontą, bet vienas už kito veiksmus neatsako. Jeigu aš esu tam tikros grupės narys, tai nebūtinai ką veikė vienas, tai kitas žinojo, negalėjo nieko pakeisti, nestabdė“, – sako T. B. Burauskaitė.

Čia reikėtų paminėti, kad prieš daugiau nei mėnesį Vilniaus apygardos teismas atmetė Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo jis reikalavo, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras pakeistų savo istorinę išvadą dėl Generolo Vėtros.

Taip pat skaitykite: Teismas atmetė skundą dėl Generolo Vėtros: istorinė išvada lieka nepakeista

Plungės istoriją tyrinėjantys vietiniai žmonės sako, kad tyrimų centras neatliko savo darbo iki galo. Z. Paulauskaitė yra surinkusi daug išsamių vietinių gyventojų liudijimų, kuriuos ji spėjo užrašyti prieš tiems gyventojams iškeliaujant anapilin. Tie vaizdingi liudijimai pasakoja apie kraupius tų dienų įvykius Plungėje. Po daugelio metų paieškų Z. Paulauskaitei pavyko surasti net vieno žydų žudiko šeimą.

Tiesa, Generolo Vėtros anūkė yra įsitikinusi, kad atsakomybę už šias žudynes turi prisiimti jos senelis: „Kad jis nedavė įsakymo nužudyti žydus – niekas nedavė įsakymo. Negalima atrasti vokiečių parašyto įsakymo nužudyti žydus. Tokio įsakymo nėra. <...> Viskas buvo žodžiu, jie neparašė šito, net ir vokiečiai neparašė šito. Viskas buvo supratimas.“

Ir vis dėlto, kalbant apie Generolą Vėtrą ir jo pėdsakus Lietuvos istorijoje, negalima pamiršti tų darbų, kuriuos jis nuveikė Lietuvos labui, o jų tikrai buvo daug.

„Kuriamos buvo kliūtys lietuvių mobilizacijai į Vermachtą ir kitas nacių struktūras. Už tai, už antinacinę veiklą jis buvo išgabentas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, į vieną žiauriausių koncentracijos stovyklų. Ją išgyvenęs ir net padėjęs bendražygiams kaip Vladui Jurgučiui – mūsų lito tėvui, kuris sirgo šiltine ir jis jį globojo. Jis nepasitraukė į vakarus, kai galėjo. Jis grįžo į Lietuvą ir kovojo antikomunistinėje rezistencijoje. <...> Na, ir tada buvo sučiuptas komunistų ir nuteistas myriop“, – sako L. Kasčiūnas.

Panašios istorijos apie Lietuvą bei jos vaidmenį holokauste nuolat mirguliuoja pasaulio žiniasklaidoje ir kartais atrodo, kad ši dėmė lietuvių tautą lydės visada.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius