Lietuvoje

2019.04.30 05:30

Prieš 15 metų priimtas sprendimas buvo lemtingas: jeigu ne ES, Lietuva žengtų pavojingu keliu

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.04.30 05:30

Prieš 15 metų gegužės 1 dieną Lietuva oficialiai tapo Europos Sąjungos (ES) nare. Narystė Bendrijoje leido šaliai įgyvendinti svarbias reformas, užtikrino ekonominį augimą ir asmeniškai palietė kiekvieno iš mūsų gyvenimą daugybėje sričių. Nors esame viena proeuropietiškiausių valstybių, tačiau kartais girdime, jog gyventi vieniems būtų naudingiau. LRT.lt kalbinti ekspertai pateikė savo versijas, kaip šiandien atrodytų gyvenimas Lietuvoje, jeigu nebūtume ES nariai.

Proga mažoms valstybėms

Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva deklaravo siekį tapti ES ir NATO Aljanso nare, tačiau šiandien vis dar yra abejojančių ES nauda, gąsdinančių suverenumo praradimu ir nutautėjimu.

Vis dėlto Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto (VU IF) docentas Aurimas Švedas teigia, kad prieš 15 metų prie ES neprisijungusi Lietuva būtų likusi paraštėse. Jis priminė religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus 2003 metais išleistoje knygoje „Imperijos darymas“ iškeltą tezę, jog „tik Europa gali mus padaryti reikšmingus ir tik Europa gali duoti papildomą reikšmės užnugarį Lietuvos visuomenei ir valstybei“.

„Galėjome likti Europos projekto paribyje, savotiškoje pilkojoje zonoje ir toliau gyventi situacijoje, kurią geopolitikai, publicistai, rašytojai ir istorikai dažnai įvardina terminu „vienui vieni“. Toks gyvenimas būtų sukūręs nereikšmingos, nepastebimos, niekam neįdomios postsovietinės valstybės būklę“, – portalui LRT.lt sako A. Švedas.

Jam pritaria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (VDU PMDF) profesorius Šarūnas Liekis, pasak jo, Lietuva iš karto po nepriklausomybės atkūrimo suprato, kad narystė ES padės modernizuoti valstybę ir spręsti vidaus problemas.

„Labai aiškiai suvokėme savo ribotumą ir galimybes, mažą tarptautiškumą, konteksto nesupratimą. Visi suvokė, kad per didesnes sistemas, organizacijas yra kelias išsivaduoti iš technologinio, intelektualinio atsilikimo“, – teigia Š. Liekis.

Jo nuomone, alternatyvus Lietuvos kelias būtų autoritarizmas, ribojant žmogaus teises, demokratinius procesus, o šalies piliečiai taptų pajungti valstybės biudžeto auginimui: „Toks modelis buvo galimas, pas mus tokio kelio šalininkų laikas nuo laiko taip pat atsiranda. Reali alternatyva buvo viena – švelnesnis tautinio Lukašenkos režimo variantas.“

A. Švedas pabrėžia, jog Lietuvos valstybės egzistavimą nuo pat pradžių lėmė santykis su skirtingose epochose vyravusiais Europos projektais: „Tie santykiai visą laiką buvo kuriami, jie kito, o Lietuva ieškojo sugyvenimo būdo su Europa. Man džiugu, kad jis dabar yra surastas kaip labai efektyvus ir Lietuvos valstybei, ir visuomenei, todėl mus gali ištikti labai daug pozityvių dalykų“, – sako istorikas.

Tapatybės stiprėjimas

LRT.lt kalbinti ekspertai nelinksta manyti, kad neprisijungusi prie ES Lietuva būtų išvengtusi globalizacijos.

VU IF docentas A. Švedas teigia, jog narystė ES padeda sustiprinti savo tapatybę ir neprarasti individualumo: „Buvimas Europos Bendrijoje leidžia mums atrasti ir puoselėti daugiamatę europinę tapatybę. Mes kalbame, kas esame – ar Šiaurės Europos šalis, ar Vidurio Rytų Europos šalis, o gal mums reikia stiprinti Baltijos jūros regiono visuomenės identitetą.“

Jo nuomone, diskusijos apie tai, kas esame, yra naudingos, nes esame laisvi rinktis, kokiu keliu norime eiti.

„Ir mūsų lietuviškoji tapatybė stiprėja. Kaip istorikas sutinku, vėlgi, su G. Beresnevičiaus teze, jog tapatybė stiprėja tiktai veikiant kažką. Mes turime visas galimybes Europos bendrijos projekte veikti (...) Jeigu mes nestiprinsime savo tapatybės kryptingai veikdami, tai, žinoma, tapatybė silpnės ir mums patiems nebebus tokia vertinga, tačiau viskas priklauso nuo mūsų. Ar mes remsim Lietuvos valstybėje kuriamą meną ir mokslą, ar stengsimės į lietuvių kalbą išsiversti geriausias Europoje rašomas knygas, ar mes užsiimsime kūryba“, – portalui LRT.lt sako A. Švedas.

VDU profesorius Š. Liekis teigia, jog nebūdama ES nare ir pasukusi autoritarizmo keliu Lietuva nebūtų labiau tautinė valstybė ir nebūtų kalbama apie atsparumą globalizacijai: „Nebūtinai kiekviena uždara visuomenė yra tautinė. Būtų tiesiog uždara policinė valstybė, kiek įmanoma šiais laikais tokią turėti.“ Tokiu atveju, pasak politologo, visuomenė dar labiau nepasitikėtų valdžia bei institucijomis.

Nepatirta situacija

VU IF docentas A. Švedas pabrėžia, jog Lietuvos valstybė nuo pat jos susikūrimo egzistavo nuolatinio karo sąlygomis, o kautis dėl savo išgyvenimo dažnai tekdavo be sąjungininkų.

„2004 metais, kai Lietuva tampa ES ir NATO nare, keičiasi ši situacija. Staiga ES atsiranda draugų, kurie yra suinteresuoti Lietuvos saugumu: finansiniu, kariniu, politiniu stabilumu. Beveik niekada iki šiol Lietuvos nepatirta situacija“, – sako istorikas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Deividas Šlekys teigia, kad narystė ES Lietuvai leido padidinti savo saugumą pirmiausiai ne karinėse srityse – padėjo įgyvendinti suskystintų dujų terminalo projektą, nutiesti naujas elektros jungtis, didinti dėmesį kibernetiniam saugumui reaguojant į naujus iššūkius: „ES tapo erdve, kur Lietuvai pavyko energetinį saugumą labiau „išpopuliarinti“ – kad tai yra normali, standartinė saugumo sritis.“

Netapusi ES nare, Lietuva sunkiai būtų atsispyrusi ir Rusijos įtakai.

„Rusijos valstybė beveik visą egzistavimo laiką, pasinaudojant metafora, gyvuoja jūros potvynių ir atoslūgių režimu. Vienu metu Rusijos valstybė, kokią formą beturėtų, siekia išplėsti savo teritorijas ir įtakos zonas, tada potvynis užlieja šalia jos egzistuojančias valstybes, jos praranda valstybingumus. Būna po to savotiški atoslūgiai, bet jie būna trumpi, tik tam, kad vėliau būtų plečiamasi. Akivaizdu, kad Lietuvai būtų tekę patirti įvairių išbandymų“, – teigia A. Švedas.

D. Šlekys siūlo ES teikiamus privalumus saugumo srityje suvokti plačiau: „ES garantuoja ekonominį saugumą, aplinkosauginį saugumą ir panašiai. (...) Jei Lietuvoje manome, kad klimato kaita yra grėsmė ir problema saugumui, tai ES veiksmai dėl Paryžiaus klimato kaitos susitarimo yra pastangos globaliai kovoti su klimato kaita, yra kova su grėsmėmis ir iššūkiais, iš to išlošia ir Lietuva.“

Politologas teigia, kad netapusi ES nare Lietuva būtų gerokai labiau priklausoma nuo Rusijos ekonominės erdvės, prekiauti su ES narėmis būtų sudėtingiau, o tai smarkiai paveiktų Lietuvos ekonomiką ir visų piliečių gerovę.

Kokia ateitis laukia ES?

Viešojoje erdvėje dažnai kalbama apie ES išgyvenamas krizes, o demokratinių šalių priešininkai mėgsta skelbti Vakarų pasaulio nuosmukį, tačiau LRT.lt kalbinti pašnekovai ateitį regi optimistiškai.

„ES laukai nemenki iššūkiai, bet Bendrija yra per daug investavusi politinio kapitalo ir valios, kad viskas lengvai byrėtų. Bus sunku, per ilgus ginčus, per daugybę ilgų posėdžių, bet palengva viskas judės. Manau, judėjimas bus atsargesnis, lėtesnis, su daugiau skepsio. Sunkiau, bet vis tiek į priekį“, – portalui LRT.lt sako D. Šlekys.

„Europos kaip idėjos, projekto, civilizacijos istorija pažymėta nuolatinės krizės ženklu. Galima labai nedaug epochų, metų ar dešimtmečių rasti, kai Europoje buvo santykinai ramu ir nieko dramatiško nevyko. Į visus bandymus pranašiškai kalbėti apie Europos idėjos, civilizacijos ir kultūros žlugimą aš, kaip istorikas, žvelgiu ganėtinai ramiai“, – pasakoja VU IF docentas A. Švedas.

Š. Liekio nuomone, šiandien pasaulyje dominuoja didelės, ekonomiškai itin stiprios bei milžinišką populiaciją turinčios valstybės arba sąjungos: „ES ir toliau gyvuos, nes variantų ir alternatyvų visiems nėra. Arba pasiduoti Eurazijos integracijai, kur dominuos Rusija bei Kinija.“

„Pagrindinis dalykas, kokį gyvendamas Lietuvoje ir būdamas Lietuvos piliečiu ir patriotu matau kaip grėsmę, kad mes per mažai keliam klausimą ir svarstom, ką mes norime būdami Europos projekte nuveikti. Ko mes norime iš Europos, ką jai esame pasiryžę duoti. Dar niekada neturėjome tiek daug geranoriškai nusiteikusių partnerių ir sąjungininkų valstybės egzistavimo istorijoje. Reiškia, kad galime tikėtis iš Lisabonos, iš Atėnų, iš Helsinkio, iš įvairių Europos valstybės sostinių pagalbos. Bet mes dažniausiai nekeliam klausimo, kuo mes galime padėti graikams, britams, prancūzams, jeigu jiems vienu ar kitu atveju reikėtų mūsų pagalbos“, – prideda A. Švedas.

Populiariausi