Lietuvoje

2019.05.19 09:30

Moters kova dėl apleisto pilkapyno: atsitrenkia į miško savininko ir valdininkų abejingumą

Domantė Platūkytė, LRT.lt2019.05.19 09:30

Nacionalinio lygmens Buikų, Kriokšlių pilkapynas šiuo metu apleistas, mat miškas, kuriame yra pilkapynas, priklauso privačiam savininkui. Kultūros paveldo departamentas (KPD) nepajėgia priversti savininkų tvarkyti miško teritorijos, LRT.lt sako Merkio aukštupio krašto bendruomenės pirmininkė Aurelija Arlauskienė.

Anot KPD atstovo, Departamentas deda visas pastangas, kad pilkapynas būtų sutvarkytas. Tuo metu Šalčininkų rajono savivaldybės atstovė teigia, jog, nors į savivaldybę buvo kreiptasi dėl nukreipiamųjų ženklų į pilkapyną įrengimo, toks ženklinimas neįmanomas, nes pilkapynas nėra pritaikytas lankyti.

LRT.lt susisiekė ir su miško savininku Gžegožu Saksonu, jis tikina, kad pilkapynas tvarkingas, o jokių oficialių raštų, įpareigojančių sutvarkyti pilkapyną, iš KPD ar kitų įstaigų nėra gavęs.

LRT.lt taip pat bandė susisiekti su antstolių kontora, kuri turėjo miško savininkui perduoti reikalavimą tvarkyti pilkapyno teritoriją, tačiau to padaryti nepavyko.

Pilkapyną tvarkytų savo lėšomis

Pilkapynas įsikūręs Šalčininkų rajone, vos keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus, prie Turgelių–Jašiūnų kelio. Pilkapyne yra 24 pilkapiai, datuojami I tūkstantm. viduriu–antrąja puse.

LRT siųstame laiške A. Arlauskienė rašo, kad pilkapyną savo lėšomis nusprendė sutvarkyti 2017 m. pradžioje. Tada bendruomenės pirmininkė pirmą kartą susisiekė su KPD. Laiške rašoma, kad Departamento atstovai nuvyko apžiūrėti pilkapyno ir sutiko, kad jis tikrai apleistas, todėl abiem savininkams surašė reikalavimą iki 2017 m. balandžio 28 dienos pašalinti menkaverčius medžius ir krūmus, augančius ant pilkapių.

Pasak A. Arlauskienės, situacija nesikeitė, todėl ji dar kartą kreipėsi į KPD, 2017 m. vasaros pabaigoje gavo KPD atsakymą, kad objekto valdytojui surašytas reikalavimas perduotas antstolio kontorai. Po dviejų mėnesių paskambinusi į antstolio kontorą bendruomenės pirmininkė sužinojo, kad KPD reikalavimas valdytojui neįteiktas, nes jis piktybiškai atsisakė jį priimti.

A. Arlauskienės teigimu, paskambinusi į KPD, ji gavo informaciją, kad „Žemės sklypo, į kurio teritoriją patenka Buikų, Kriokšlių pilkapynas, valdytojai neįvykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus reikalavimų.“ Teritorijos valdytojai buvo iškviesti, kad būtų surašyti administracinių nusižengimų protokolai, tačiau jie nurodytu terminu neatvyko, todėl buvo pakartotinai iškviesti 2017 m. lapkričio 21 dieną.

Pasak bendruomenės pirmininkės, susidaro įspūdis, kad Departamentas nėra pajėgus priversti miško savininkų tinkamai tvarkyti šį kultūros paveldo objektą.

Padėtų pritraukti turistų

A. Arlauskienė teigia, kad pilkapynai yra valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektas, o juos sutvarkę parodytume pagarbą mūsų protėviams. Ji pabrėžia, kad pilkapiai galėtų būti dar vienas turistų traukos objektas – jie yra šalia Jašiūnų dvaro rūmų, Vilkyškių dvarelio, taip pat netoli Paulavos, kur lankosi turistai.

Sužinojusi apie nesutvarkytus pilkapius, A. Arlauskienė suorganizavo grupę žmonių, kurie prisidėtų prie pilkapių tvarkymo. Vis dėlto paaiškėjo, kad miško teritorija, kurioje yra pilkapynas, privati, todėl, norint tvarkyti aplinką, reikia gauti savininko leidimą.

Vienas miško savininkų – Lenkų invalidų asociacija „Litpolinva“, kurios prezidentas – advokatas, 2011–2019 m. Vilniaus savivaldybės tarybos nario postą užėmęs Gžegožas Saksonas. Anot A. Arlauskienės, pasirašyti oficialų leidimą tvarkyti mišką savininkas nesutiko.

„Be oficialaus leidimo negalime nieko daryti, todėl turėjome pristabdyti šią savo iniciatyvą“, – LRT.lt sako A. Arlauskienė.

Dėl šios situacijos ji ne kartą kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, laišką parašė ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

„Su KPD žaidžiame lauko tenisą, aš jiems raštą – jie man atgal, aš jiems raštą – jie man atgal. KPD sako, kad daro viską, kas yra jų jėgoms, tačiau gal jie neturi įgaliojimų įpareigoti jį (G. Saksoną – LRT.lt) susitvarkyti? Aš nežinau“, – apgailestauja A. Arlauskienė.

Pilkapis nepritaikytas lankyti

A. Arlauskienė taip pat kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybę, tačiau, sako ji, nors savivaldybė iniciatyvą palaiko, pilkapyno net negali paženklinti kaip lankytino objekto, kadangi ir pati pilkapyno teritorija, ir privažiavimas prie jo nesutvarkyti.

Šalčininkų rajono savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Erika Sudnicka LRT.lt sako, kad savivaldybė sulaukė kreipimosi dėl nukreipiamųjų ženklų į pilkapyną įrengimo, tačiau toks ženklinimas šiuo metu neįmanomas, nes kultūros paveldo objektas nėra pritaikytas lankyti.

„Minėtame pilkapyne nėra jokios informacinės infrastruktūros, jis nėra pritaikytas lankyti ir pasiekiamas tik kertant privatų miško sklypą. Informacinė infrastruktūra pilkapyne gali būti įrengta tik gavus sklypo savininko leidimą. Nukreipiamieji kelio ženklai įrengiami gavus Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą“, – aiškina E. Sudnicka.

Pasak savivaldybės atstovės, vykdant rajone esančių lankytinų objektų ženklinimą, į sąrašą buvo įtrauktas ir Buikų, Kriokšlių pilkapynas, tačiau jo neleista ženklinti, kadangi jis neatitinka reikalavimų.

„Savivaldybė skatina kultūros paveldo objektų valdytojus tvarkyti ir saugoti kultūros paveldą, dėl galimų pažeidimų bendradarbiauja su Kultūros paveldo departamentu“, – kalba E. Sudnicka.

KPD: dedame visas pastangas

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Mečkovskis LRT.lt rašytame laiške sako, kad pilkapynui teisinė apsauga buvo suteikta 2007 m. birželio mėnesį, taip pat buvo įvertintos jo vertingosios savybės.

„Pilkapynas yra miško paskirties žemės sklype, visame sklype auga medžiai. Tiek įrašant pilkapyną į Kultūros vertybių registrą, tiek šiuo metu situacija yra nepakitusi“, – teigia P. Mečkovskis.

Anot Departamento atstovo, kultūros paveldo objekto valdytojams 2017 m. kovo mėnesį buvo teikti reikalavimai nuo sampylų pašalinti menkaverčius medelius, krūmus bei medžius. Šie reikalavimai teikti tiek registruotais laiškais, tiek per antstolius, tačiau įteikti nebuvo.

P. Mečkovskis pabrėžia, kad Administracinio nusižengimo kodeksas numato, jog toks protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant ir tuo atveju, kai tokion atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą.

„Departamento Vilniaus skyrius deda visas pastangas siekdamas, kad nuo pilkapyno sampylų būtų pašalinti menkaverčiai medeliai, krūmai, medžiai. Paskutinis raštas valdytojui buvo teiktas 2019 m. kovo 21 dieną“, – pažymi P. Mečkovskis.

Savininkas sako reikalavimų negavęs

LRT.lt susisiekė ir su miško savininku G. Saksonu. Jis sako, kad pilkapynas tvarkingas, o jokių oficialių raštų, įpareigojančių sutvarkyti pilkapyną, iš KPD ar kitų įstaigų jis nėra gavęs.

„Ten labai gražus pušynas, auga miškas, jam daugiau nei 70 metų, jis nėra prišiukšlintas, yra privažiavimas palei gatvę – visur galima patekti į mūsų sklypą (...), o problema kur?“ – piktinasi G. Saksonas.

Pasak miško savininko, visas sklypas švarus, jame daugelį šimtmečių natūraliai auga miškas, čia nėra jokių buitinių atliekų.

„O jei pušys auga, tai ką – mes turime kirsti pušyną? Yra pavienių lazdynų riešutų krūmų, kadagių krūmų. Tai mes ką – turime iškirsti? Čia kaip tik puošia mišką, o jokių nėra ten šakų primėtytų, išvartų nėra, nė sausuolių nėra“, – kalba G. Saksonas.

Anot miško savininko, sklype gal kur nors ir guli viena šakelė nedidelė, tačiau tai natūralu, kadangi tai ne parkas, kurį galima sutvarkyti.

„Tai ką – visus lapus sugrėbti, visus šapus?“ – stebisi miško savininkas.

Kaltina savanaudiškomis paskatomis

G. Saksonas aiškina, kad ir iš savivaldybės jokių prašymų nesulaukė, tačiau, tikina, jei savivaldybė kreiptųsi, jis leidimą tvarkyti suteiktų. Miško savininkas išreiškia viltį, kad savivaldybė ar KPD galėtų prisidėti finansiškai ir taip padėti tvarkyti taką. Jis sako, jog neprieštarautų, jei apžiūrėti pilkapių atvyktų ir ekskursijos, anot jo, tai būtų sveikintinas dalykas.

G. Saksono manymu, bendruomenės pirmininkė A. Arlauskienė pilkapius siekia tvarkyti vedama savanaudiškų paskatų. Jis svarsto, kad A. Arlauskienė galbūt siekia svetimoje žemėje naudotis kokiais nors projektais ar priversti kitus padėti įrengti takus, kad pati galėtų vaikščioti išasfaltuotais takais.

Miško savininkas pabrėžia, kad bendruomenės pirmininkė prie numatytų išlaidų galėtų prisidėti finansiškai. Jis akcentuoja, kad yra atviras deryboms ir pasiruošęs bendradarbiauti su Šalčininkų rajono savivaldybe bei KPD.

Pasak G. Saksono, įgyvendinti visus projektus galėtų ir pats, todėl svetimas žmogus nelabai turi teisių lįsti ir reguliuoti.

„Tai yra mūsų nuosavybė, tad svetimi žmonės, manome, turi mažiau teisių negu pats savininkas“, – piktinasi G. Saksonas.

Pilkapyne, išsidėsčiusiame netaisyklingos formos plote, suskaičiuoti 24 pilkapiai, išsidėstę 1–2, 5–10 ir net iki 20–25 metrų atstumu vienas nuo kito. Didžiausio pilkapio aukštis siekia 1,7 metro, vieno jų plotis – 15 metrų. Visi piliakalniai plokščiu viršumi, du – su griovių ir pailgų duobių žymėmis prie pagrindo, bent dviejų šlaituose pastebimi paskiri, greičiausiai vainikų, akmenys, vieno viršuje matyti kelios senos duobės, tikėtina, iškastos lobių ieškotojų.