Lietuvoje

2019.04.28 20:32

Profsąjungos: vyriausybės planas kelti biudžetininkų algas – reklama prieš rinkimus

Žygintas Abromaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.04.28 20:32

Pernai tik prieš Kalėdas streiką nutraukę ir iš Švietimo ministerijos išsikraustę mokytojai šią savaitę, prasidedant brandos egzaminų sesijai, vėl pradėjo reikalauti kelti atlyginimus, tobulinti bendrą mokytojų uždarbio sistemą. Vyriausybė savo ruožtu ir vėl pažadėjo bent jau dešimtadaliu didinti jų algų koeficientus. Profsąjungos įtaria, kad toks žingsnis gali būti sietinas su rinkimais.

Vyriausybė apskritai žada, kad nuo kitų metų situacija turėtų gerėti ne tik mokytojams, bet ir kitiems biudžetininkams, nes šią savaitę pritarė darbo grupės parengtam viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo planui. Tačiau profsąjungų konfederacija abejoja gerais vyriausybės norais. Mat strategija esą buvo kuriama ateities vyriausybei, tačiau netikėtai jai pritarta jau šią savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje apdovanoti ir geriausi šalies mokytojai. Jiems įteiktos puspenkto tūkstančio eurų siekiančios premijos. Nors premija esą didelė finansinė paskata, viena geriausių pedagogių Renata Burbaitė sako, kad didžiausias atlygis visgi ne materialus.

„Kai dirbi, paprasčiausiai negalvoji, nes tu gauni kiekvieną dieną didžiulį atlyginimą iš vaikų, pavyzdžiui, kai jis suprato uždavinį, sukonstravo ką nors naujo ar paprasčiausiai padėjo draugui. Čia toks platesnis įvertinimas. Bet juk iš tiesų, mes atlyginimą gauname kiekvieną dieną iš savo vaikų“, – sako Panevėžio J. Balčikonio gimnazijos mokytoja.

Bet dar prieš beveik penketą mėnesių mokytojai čia pat, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, buvo užsibarikadavę – trūko būtent materialaus įvertinimo. Po ministerijos įvestos naujos pedagogų apmokėjimo sistemos, mokytojai reikalavo permainų, o ministerijos žadėti didesni atlyginimai virto chaosu, galiausiai išvertusiu iš posto ministrę Jurgitą Petrauskienę. Mokytojai atsitraukė išpešę pažadų, bet panašu ne visi jie pildomi.

Šią savaitę mokytojai pažėrė naujų reikalavimų ministerijai. Švietimo darbuotojų profsąjunga siekia artimiausiu metu pradėti derybas dėl valandinio pedagogų atlyginimo, egzaminų vertintojų didesnio darbo įvertinimo.

Esą ramybės neduoda ir tai, kad mokytojai priversti praleisti daugiau laiko darbo vietoje, nors tuo metu su mokiniais kontakto neturi. Pagal naują apmokėjimo sistemą, mokytojai dirba 37 savaites, nors realiai – ilgiau, pavyzdžiui, per mokinių atostogas, tad siekia ir didesnio darbo užmokesčio koeficiento.

„Kiek mokytojas visgi dirba tų savaičių, kodėl jis turi ateiti ir būti darbe, nors jis darbą atlieka tuo metu, kai mokiniai yra mokykloje? Manome, kad turėtų keistis teisinis reguliavimas. Tiesiog mokytojams turėtų būti fiksuojamos atostogos tuo laikotarpiu, kai mokiniai atostogauja, o jau tą visą nekontaktinį darbą mokytojai ir taip atlieka sau palankiose ir priimtinose vietose“, – mano Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Streiką pedagogai baigė nepavykus susitarti dėl atlyginimų skaičiavimo koeficiento, bet gavo vyriausybės pažadą: bus didinami visų biudžetininkų darbo užmokesčiai. Strategiją šią savaitę palaimino vyriausybė. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus, mokytojams algas kelti bus siekiama kaip įmanoma greičiau.

„Kitais metais turėtų būti realus žingsnis, jis yra numatytas. Ir iki 2025 m., manau, kad už etatą, nors čia ne vidurkis, mokytojų darbo užmokesčio dydis turėtų būti 1,3 VDU“, – teigia ministras.

Vyriausybė žada, kad per kelerius metus bus grąžintas bazinis dydis, pagal kurį biudžetininkams buvo skaičiuojami atlyginimai prieš krizę. Jei Seimas pritars vyriausybės strategijai, vien kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams papildomai reikės bent 300 milijonų eurų.

„Bazinį dydį mes įsipareigojame per dvejus metus atstatyti iki to, kuris buvo 2008 m. Ir nuo 2022 m. įvesti bazinio dydžio indeksavimą ne mažiau 2 proc.“, – žada vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Pagal vyriausybės sukurptą planą, algos nuo kitų metų 10–15 procentų ims kilti pedagogams, dėstytojams, mokslo, kultūros, socialiniams darbuotojams.

Medikų ir slaugytojų algos taip pat imtų augti: numatyta skirti apie 150 milijonų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Ekonomistas Romas Lazutka įžvelgia paradoksą – strategija esą gera dėl to, kad tiksliai parodo tragišką padėtį viešojo sektoriaus atlyginimuose. Vis dėl to, sako, kad planas abstraktus: nėra aišku, kokiais žingsniais algos kils kiekvienos profesijos atstovams.

„Nėra bendro tokio paveikslo, kad štai, galiausiai bus pasiektas tas tikslas, kurį turėtų kelti tokio pobūdžio dokumentas, t. y. strategija. Tai yra svarbu atitinkamuose sektoriuose, pagal atitinkamas pareigybes, nes jeigu imtume pagal atskirą sektorių, tai žmonės turi uždirbti skirtingai, juk jų pareigybės taip pat yra skirtingos“, – LRT TELEVIZIJAI sako ekonomistas.

Kartu su vyriausybe rengusi strategiją profsąjungų konfederacija galiausiai nepritarė planui. Pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, strategijoje nėra konkrečių įsipareigojimų – jie tik bus nustatyti kolektyvinėje sutartyje, dėl kurios šiuo metu vyksta derybos.

„Šiose derybose realiai yra kalbama apie tam tikrus tikslius jau skaičius. Reikia suprasti, kad nacionalinė kolektyvinė sutartis, tas dokumentas, kurį pasirašiusi vyriausybė prisiima realius įsipareigojimus. Būtent tas procesas ir yra svarbiausias. Strategijoje gali pasidžiaugti, parašyti labai gražius skaičius, ir mes žinome, kokia istorija yra strategijoje. Lietuvoje šimtai strategijų yra patvirtinta, bet ar mes prisimename jų pavadinimą?“ – svarsto I. Ruginienė.

Užbaigti derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties profsąjungų konfederacija tikėjosi iki gegužės, tačiau darbai stringa. I. Ruginienė neatmeta, kad staiga paviešinta strategija – pažadai prieš rinkimus.

„Aš negaliu ateiti ir darbuotojui pasakyti, kad tau galbūt kažkada, pavyzdžiui, 2025 metais, galbūt padidės atlyginimas 10 proc. Tai yra kaip graži reklama prieš rinkimus. Tačiau šiandien žmonės dirbdami su aukščiausia kvalifikacija, aukščiausiomis darbo sąlygomis už 500–600 eurų, jie nori girdėti realius pažadus, nori girdėti realius įsipareigojimus“, – teigia profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Vyriausybė žada ir daugiau: jeigu ekonomika išliks stabiliai auganti, tai algos gali būti viešajame sektoriuje ir dar didesnės. Tai priklausys nuo darbuotojų rezultatų: kalbant paprastai , šimtukais turėtų būti apdovanoti ne tik abiturientai, bet ir mokytojai.

Savaitė. Žygimantas Pavilionis: sutartis su Lenkija buvo istorinis lūžis, atvėręs kelią į Vakarus
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt