Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimo apie verslo įtaką politikams ir politinėms partijoms Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradėjo pralaiminėti teismus, o komiteto pirmininkas įregistravo įstatymą, kuris atrodo tarsi specialiai skirtas koncernui „MG Baltic“ – uždrausti alkoholio ir tabako verslui valdyti žiniasklaidos priemones.
Tai, žinoma, iškart sulaukė kritikos. Dabar toks draudimas egzistuoja valstybės ir savivaldybių institucijoms, bankams, partijoms. Kita vertus, to dar nebuvo. Teisėjų taryba dėl Seimo NSGK pirmininko Vytauto Bako viešų pareiškimų kreipėsi į Seimo etikos sargus.
VSD pralaimėjo pirmos instancijos teisme buvusio Seimo nario Raimundo Šukio ieškinį dėl tikrovės neatitinkančių teiginių, kuriuos saugumiečiai pateikė V. Bako vadovautam parlamentiniam tyrimui. Kitas pirmos instancijos teismas taip pat paskelbė, kad VSD teiginiai apie Konkurencijos tarybos vicepirmininką Eloną Šatą yra klaidingi. Abu šiuos teismo sprendimus Valstybės saugumas apskundė, o juos komentuodamas V.Bakas pranešė apie būtinybę iš esmės reformuoti teismus.
R. Gadliauskas: V. Bako pasisakymai yra spaudimas
Teisėjų taryba teigia, kad piliečiai turi teisę kritikuoti ar girti teismų sprendimus, tačiau šį kartą politikas peržengė leistinas ribas.
„Aukšto rango valstybės pareigūnams ar valstybės politikams keliami šiek tiek kitokie reikalavimai, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas, į kurį taip mėgsta kreiptis Lietuvos piliečiai, yra ne vieną kartą savo praktikoje pasakęs, kad aukšto rango, o tokiu Teisėjų taryba laiko gerbiamą V. Baką, politiko pasisakymai apie konkrečias bylas, yra laikoma spaudimu teismui ir pažeidžia būtent piliečių teisę į teisingą ir nepriklausomą teismą, o tai lemia vėliau ir visos valstybės atsakomybę prieš konkretų asmenį“, – teigia Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Ramūnas Gadliauskas.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė įsigilinti į Teisėjų tarybos argumentus ir pateikti išvadą dėl V. Bako pareiškimų, tačiau apie teismų pertvarką prakalbęs politikas trauktis neketina.
„Šiandien teismų sistema išgyvena didžiulę pasitikėjimo krizę. Teismai šiandien nėra pajėgūs vykdyti teisingumą tikrąja ta žodžio prasme. Teismai turi, jau pradėjo valytis. Mes turime padėti teismams apsivalyti“, – tvirtina V. Bakas.
Premjeras Saulius Skvernelis dėl nepasitikėjimo teismais, linkęs matyti ir prezidentės atsakomybės.
„Tai, pirmiausiai, jeigu žiūrėtume atsakomybės ribas, visgi Respublikos prezidento diskrecija ir kompetencija, tačiau matome, kad tie pokyčiai, kurie buvo daromi teismuose, nedavė to norimo rezultato“, – kalba premjeras.
Abejoja teisėjų sąžiningumu
V. Bakas abejoja, ar teismas pajėgus priimti teisingą sprendimą „MG Baltic“ ir kelių kitų asmenų byloje prieš valstybę dėl žalos atlyginimo, mat šią bylą nagrinėjantiems teisėjams paskaitas skaitė teisme koncernui atstovaujanti advokatė Solveiga Palevičienė.
„Žinot, ko moko? Moko teisėjų bendruomenę apie tai, kaip spręsti tokio pobūdžio bylas. Tai kas čia yra? Teisingumas?“, – svarsto V. Bakas.
Šiuo metu užsienyje esanti advokatė S. Palevičienė „Savaitei“ raštu atsakė, kad ji teisėjams paskaitas skaito nuolat, nes yra civilinės teisės ekspertė ir specializuojasi valstybės atsakomybės srityje. Vasario 7-sios mokymuose deklaravo, kad atstovauja „MG Baltic“, dėl šių priežasčių nebuvo liečiami ir analizuojami teisės klausimai, aktualūs nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Profesorius priminė Seimo nario priesaiką
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras Vytautas Nekrošius neatmeta, kad aštrūs parlamentaro pasisakymai gali būti susiję su jo pareigomis kandidato į prezidentus S. Skvernelio rinkimų štabe. V. Nekrošius vis dėlto primena apie parlamentaro duotą priesaiką gerbti Konstituciją, todėl rinkimų kampanija nėra pateisinanti priežastis jos nepaisyti.
V. Nekrošius perspėja, kad V. Bakas savo pareiškimais gali pažeisti Konstituciją.
„Nepriklausomi teismai yra labai svarbus mūsų konstitucinės sąrangos elementas ir raginimas vos ne viešai to atsisakyti, mano galvoje vertintinas vienareikšmiškai kaip pažeidimas Konstitucijos. Reikia suvokti, kad tu esi Seimo narys ir tu davei priesaiką ir ta priesaika įpareigoja“, – aiškina V. Nekrošius.
V. Bakas teismuose aiškinasi dėl teiginių apie koncerną „MG Baltic“. Politikui nesiliaujant kartoti jau teismui užginčytus teiginius, V. Bakui teismas skyrė beveik maksimalią 200 Eur baudą. V. Bakas ją sumokėjo, bet nutilti neketina.
Po parlamentinio tyrimo Seimui informaciją teikęs VSD priverstas savo teiginius įrodyti teisme – ieškinius teismui pateikė saugumo pažymose ir baudžiamojoje byloje minimi su „MG Baltic“ susiję asmenys. Atsakovais traukiami Lietuvos Respublika, atstovaujama Seimo kanceliarijos, Teisingumo ministerijos, VSD, vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos, šioje byloje atsakovas yra ir VSD direktorius Darius Jauniškis. VSD vykdė Seimo nurodymą teikti informaciją, kuri buvo skirta tarnybiniam naudojimui, tačiau išnešta į viešumą vos tik patekusi į politikų rankas.
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus sako, kad toks neatsakingas politikų elgesys naikina instituciją, kuri yra valstybės akys ir ausys. Anot jo, politikams visada smalsu kuo daugiau ištraukti informacijos iš operatyvinių bylų, deja, ji dažnai naudojama politinėms intrigoms prieš rinkimus.
„VSD atsiduria kvailoj padėty. Vėl jo prašoma informacijos, jis negali jos neteikti. Jis ją pateikia su žymomis atitinkamomis ir vis tiek nėra garantuotas, kad tai nepasirodys viešumoje. Niekada“, – teigia M. Laurinkus.
Tuo metu V. Bakas parengė ir registravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios uždraustų su alkoholio ir tabako verslu susijusiems asmenims būti žiniasklaidos priemonių savininkais. Jei šiai pataisai pritars Seimas ir prezidentė, koncernas „MG Baltic“ nebegalės valdyti LNK, BTV, TV1, Info TV ir Liuks! televizijų. Pernai po parlamentinio tyrimo V. Bakas užsiminė apie galimą licencijos naikinimą tyrime minimoms žiniasklaidos priemonėms.
„Jeigu tie žmonės, kurie valdo alkoholio pramonę, kurie prekiauja akcizinėmis prekėmis, cigaretėmis, žiniasklaidą naudoja savo asmeniniam pasipelnymui, pardavimams didinti, juo labiau, jeigu jie naudoja kaip politinio spaudimo ir šantažo priemonę, tai negali tokie žmonės valdyti žiniasklaidos“, – aiškina V. Bakas.
Teisės profesorius V. Nekrošius primena, kaip demokratinėje visuomenėje turi būti rengiami įstatymų projektai.
„Nuo senų senovės galioja principas teisėje, kad negali būti rašomi įstatymai konkrečiam asmeniui, tai matyt, kad šiuo atveju tas principas būtų pažeistas“, – aiškina V. Nekrošius.
Politologė: jei nesilaikysime principų, tapsime laukiniais
Anot politologės Rimos Urbonaitės, toks valdančiųjų puolimas prieš vieną verslo grupę, kad ir siekiant gerų ketinimų, nėra gerosios praktikos pavyzdys.
„Mes kuriame įstatymą, kuris yra jau bėgantis paskui traukinį, o ne preventyvus, nėra nurodomos bendros taisyklės, kuriomis mes gyvename. Tai, mano požiūriu, gali būti taip, kad noras yra geras, mes matome tam tikras rizikos zonas, bet kaip mes tai sprendžiame, tai neturi būti taip, kad mes nebesilaikome bendrų pamatinių bazinių principų, nes jei mes to nedarysime, tapsime laukiniais“, – teigia politologė.
Kitų metų rudenį baigiasi šio Seimo kadencija, tad jei S. Skvernelis nebus išrinktas į prezidentus, o kitąmet valstiečiai žalieji nelaimės valdančiosios daugumos, šią teismų karuselę teks baigti kitiems. Ne ką geresnės ir VSD vadovo perspektyvos, kurio penkerių metų kadencija baigiasi kitų metų balandį. Jei D. Jauniškis nebus paskirtas antrai kadencijai, turės teismų slenksčius minti kaip privatus asmuo.
