Vakar Seimui buvo pateiktas nutarimo projektas, kuriuo siūloma naikinti parlamentinę Sveikos gyvensenos komisiją. Tokį projektą parengė Seimo TS-LKD frakcija. Pasak dokumento autorių, po šios komisijos priedanga jos vadovo Dainiaus Kepenio organizuojama veikla kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugumui.
Taip pat šiandien skelbiamas LRT tyrimas atskleidžia, kad valstybei mažinant iš biudžeto finansuojamų gydytojų rezidentų skaičių, didėja finansavimas gyvensenos medicinos specialistams. Jie šiemet oficialiai įtraukti į sveikatos apsaugos sistemą ir jiems įdarbinti esą skirta 10 mln. eurų, nors nei gydytojai, nei ligoninių vadovai nežino, ką šie specialistai darys. Apie sveiką gyvenseną – laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Sveikos gyvensenos komisijos pirmininkas D. Kepenis ir TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
- Pradėkime, Radvile, nuo jūsų. Jūs buvote konservatorių iniciatorė naikinti Sveikos gyvensenos komisiją. Ir, kaip jau minėjau, sakėte, jog šios komisijos pirmininkas, prisidengdamas pačia komisija, kenkia sveikai gyvensenai. Ką jūs turėjote omeny?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Man atrodo, kad visi sutariame, jog visuomenės saugumas ir visuomenės sveikata yra vertybė ir vienas iš prioritetų šioje valstybėje, jeigu kalbame apie žmonių savijautą ir jų sveikatą. Bet iškilus tymų protrūkiui, užkrečiamųjų ligų protrūkiams mūsų valstybėje, išgirdome iš šitos komisijos narių – ne vien tik pirmininko, bet ir kito Seimo nario Algimanto Kirkučio – labai stiprią ne tik abejonę skiepų nauda, kas pripažinta, kad tai suvaldo užkrečiamas ligas, bet ir šmeižimą skiepų atžvilgiu. Ir tie mitai, kurie buvo paskleisti, kai kurios žiniasklaidos priemonės ir mokslininkai tuos mitus yra paneigę, bet vis tiek tai yra, atrodo, labai populiaru eskaluoti. Galbūt tai sukelia žmonėms daugiau dirgiklių, tam tikrų emocijų.
– Bet tas skiepų neigimas buvo viena iš priežasčių, ar ne?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Tai pastūmėjo. Todėl, kad tikrai mes, kalbant apie judrumą žmonių, nežinau, kad ir grūdinimosi dalykus, ir kitus, galbūt dėl tam tikrų ligų tai padeda.
– Bet ar reikia naikinti pačią komisiją, ar neužtektų bandyti tiesiog keisti pirmininką?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Matote, čia yra toks turbūt ir politinis pareiškimas todėl, kad labai nemaža dalis visuomenės – ir medikų, ir tiesiog eilinių piliečių – buvo labai nusistebėję, kad iš Seimo narių autoritetų lūpų, kurie naudoja tokią komisiją kaip savo platformą, išeina tokios mintys, kurios veikiau nukreiptos į visuomenės bauginimą, nei į žmonių sveikatinimą.
– Ką jūs, pone Kepeni, galvojate apie tai? Liksite be narių komisijoje, nes pasitraukė konservatoriai, traukiasi socialdemokratai. Liks tik „valstiečiai“ ir dar „tvarkietis“, turbūt, vienas.
D. Kepenis: Dabar yra 7 veikiantys nariai, problemų čia nesimato. Bet svarbiausia, apie ką reikėtų šnekėti, kad šioje Sveikos gyvensenos komisijoje niekada nebuvo svarstomas skiepų klausimas. Susieti komisijos veiklą su skiepais nėra nei kaip, nei kada, nei kur – niekuomet nėra buvę. Tačiau aš, kaip Seimo narys, kuris savo programoje, savo įsipareigojimuose rinkėjams kai ką buvau pažadėjęs: ypač ginti jų teises, ginti jų teisėtus lūkesčius. Ir štai kreipiasi į mane tūkstančiai žmonių, šeimų, kurie paprašė sustabdyti prievartinį skiepijimą. Ėjo kalba ne apie kokių nors skiepų sudėtį. Iš senovės čia sklando tokie gandai apie sudėtį, bet ėjo kalba apie tai, kad tas susivienijimas, opozicija, kuri jungia konservatorius, liberalus ir socialdemokratus, kurie visi visą laiką kelia laisvės vėliavą ir nepritaria prievartiniams skiepams.
– Liberalai, kiek aš atsimenu, nesiūlo prievartinio skiepijimo.
D. Kepenis: Bet jie siūlė, kad žmogus būtų laisvas. Ir štai staiga priversime, paskiepysime. Tai aš sakau, kad neišeina, nes žmogaus teisės ir laisvės, kurios yra užtikrintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir laisvių chartijose, kalba apie tai, kad žmogus laisvas. Ypač jeigu eina kalba apie jo kūną, apie leidimą į jį tam tikrų skysčių. Žinoma, žmogus gali suabejoti ir pasakyti „ne“.
– Gerai, suprantame, jūs ginate, kaip jūs sakote, visuomenės atstovus, kurie nelabai gerai žiūri į skiepus, kuriems atrodo, kad skiepai kenkia. Bet apie kitus dalykus, apie pačią komisiją. Komisiją Seimas yra įgaliojęs sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti veiksmingą, tarpdisciplininę, integruotą sveikatos gyvensenos politiką, pagal kompetenciją derinti ir kontroliuoti sveikos gyvensenos įgyvendinimą, atsakingų institucijų veiklą, rūpintis racionalia, subalansuota mityba, grūdinimusi. Tai vis dėlto ką komisija padarė? Aš, žiūrėdamas Seimo puslapyje, radau 5 įvykius, pavyzdžiui, ligoninės atidarymas, kažkokia konferencija, dar kažkas. Informacijos apie tai nėra. Kokie įstatymai yra padaryti, pavyzdžiui, kurie įpareigotų žmones sveikai gyventi?
D. Kepenis: Ne mūsų kaltė, kad jūs nepastebėjote, kaip 9 universitetai lygiai prieš 2 mėnesius susirinko Klaipėdoje ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią jie sutarė įgyvendinti sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires Lietuvoje. Bet tų gairių mes niekaip negalime priimti, kadangi opozicija ją stabdo jau kokį pusę metų ir mes todėl negalime pereiti prie tų darbų, kuriuos esame numatę.
– Tai visus jūsų įstatymus sustabdė opozicijai?
D. Kepenis: Vienas gaires. Per 30 m. veiklos ta linkme buvo tiek darbų padaryta, kad mes per 2 m., sujungę Sveikatos komiteto stiprinimo pakomitetį ir Sveikos gyvensenos komisiją, surengėme apie 50 posėdžių, apsvarstėm tiek klausimų, kiek nebuvo per 30 m. apsvarstyta.
– Bet kas įstatymais pavirto, pone Kepeni?
D. Kepenis: Sekantis žingsnis, priėmus šias gaires, turėjo būti priimtas Vyriausybės priemonių planas, pagal kurį turėjo būti finansuojama veikla sveikatos biuruose, mokyklose, darželiuose, šeimas įjungti, šviesti ir taip toliau. Netgi finansuoti žiniasklaidą, bet mes negalime pereiti prie Vyriausybės priemonių plano.
– Ir jums neužteko daugumos nugalėti opozicijai?
D. Kepenis: Žinote, mes gi tariamės, negalime priversti, kaip čia mus vadina buldozeriu, kažką daryti. Mes tariamės, bet mes matome, kad daugybė tų veiksmų iš jų pusės yra „ne“ ir viskas. Kodėl ne? Todėl, kad ne.
– Ponia Mikulėniene, kenkiate valdančiajai daugumai ir sveikai gyvensenai?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Kažką turbūt mano kolega painioja, tikrai nežinau, kurioje vietoje opozicija stabdė ir, kita vertus, kaip ir jūs pasakote, ar opozicija yra pagal balsų kiekį pajėgi sustabdyti vienokius ar kitokius projektus, jeigu jie iniciatorių manymu yra geri. Tai tikrai nieko bendro neturi su mūsų požiūriu į sveiką gyvenseną. Mes visi sutinkame, kad ir ligų prevencija, ir tos bėdos, kurias turime su nutukimu ir vėžiniais susirgimais, dideli skaičiai sergamumo – tai viskas yra problema ir su tuo reikia kovoti, dirbti ir šviesti visuomenę. Jeigu mes kalbame apie užkrečiamųjų ligų protrūkius, skiepus ir panašius dalykus, tai informacinės kampanijos...
– Jūs, konservatoriai, komisijoje turėjote 2 narius. Ar buvo kokių siūlymų, pavyzdžiui, sveikai gyvensenai iš jūsų narių?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Tikrai negalėčiau atsakyti už juos, nes taip išsamiai šia tema nekalbėjome. Bet supratimas, kad sveika gyvensena kaip toks dalykas bendrąja prasme yra gėris, niekas su tuo nesiginčija. Turbūt yra tik klausimas, kokiu keliu ir kokiu ideologiniu keliu yra pasirenkama eiti. Ar nuneigiami mokslo pasiekimai, ar yra kažkokios siūlomos visiškai keistos alternatyvos, kurios galbūt grąžintų į ankstesnius amžius, kur galbūt kažkas likdavo sveiki, bet ir mirtingumas buvo labai didelis. Tai labai plati skalė. Tai man tikrai trūko to konkretumo, kas atsigultų į įstatymus, kas būtų užfiksuota juodu ant balto, kad iš tikrųjų ta sveikatinimo politika Lietuvoje judėtų į priekį.
– Pone Kepeni, jūs sakėte, kad užteko Seimui sveiko proto neuždaryti šitos komisijos. Tai kokie artimiausi darbai? Nes jūs po pusmečio vėl sakysite, kad opozicija trukdė. Tai bus kokių rezultatų?
D. Kepenis: Buvo geras klausimas, kokių idėjų atnešė į komisijos darbą tie žmonės, kurie dabar išėjo. Jeigu jūs jų paklaustumėte, jiems būtų sunku prisiminti, kokias jie idėjas nešė. Išskyrus tai, kad jie ateidavo kartais.
– Mes ir jūsų norime paklausti. Jūs vis tiek pirmininkas, jūs turėtumėte būti pagrindinis nešėjas.
D. Kepenis: Mes tą ir padarėme. Mes pateikėme ant 40 puslapių surašytas sveikatos tausojimo valstybinės politikos gaires, kurias jau galėjome pradėti dabar įgyvendinti per Vyriausybės priemonių planą, tačiau to dabar nėra, nes gairių nesame priėmę.
– Tai kada jas priimsite?
D. Kepenis: Užvakar mes jas priėmėme Švietimo komitete ir dabar kitą savaitę jau priiminėsime Seime. Tikiuosi, kad priimsime pagaliau.
– Kaip reikės man grūdintis? Kaip mano gyvenimas po jūsų gairių pasikeis?
D. Kepenis: Ten yra numatyta visa eilė punktų.
– Aš esu sveikuolis, bet norėčiau dar sveikesnis būti.
D. Kepenis: Tai nuo jūsų šeimos žadame pradėti. Šviesti šeimą.
– Jau apsišvietę, daugiau neįmanoma.
D. Kepenis: Mokyklose sukurti visas sąlygas, kad gautų informaciją, kad būtų mokytojai paruošti. Tarp kitko, jų labai nedaug šiandien paruošta. Mes tikėjomės, kad ateisim rugsėjo 1 d. į pirmą klasę ir po 12 m. išleisime pirmąją sveiką abiturientų kartą. Dabar iš 100 abiturientų gal kokie 6–7 pripažįstami sveikais. Tiesa, gal po 12 m. išleisime gal bent jau 95 sveikus. Tačiau niekaip negalime pradėti, nes mus įvelia į visokias nereikalingas diskusijas ir atsiranda tokios temos, kai negali dirbti savo pagrindinio darbo, tai reikia ginti tuos žmonių interesus, kurie ateina ir prašo padėti jiems.
– Šiandien pasirodė LRT tyrimas, kad valstybei mažinant biudžeto finansuojamų gydytojų rezidentų skaičių didėja finansavimas gyvensenos medicinos specialistams, kurių neįmanoma įtraukti į sveikatos apsaugos sistemą. Ligoninių vadovai, gydytojai nesupranta, kur juos dėti. Kaip jūs vertinate? Jūs vienas iš tų, kuris, man atrodo, rėmėte šias iniciatyvas.
D. Kepenis: Žiūrėkite, atsukus laikrodį atgal, gal kokie 5 sveikatos apsaugos ministrai vienas po kito talkino šiai veiklai ir išvyko Sveikatos mokslų universiteto žmonių delegacija į JAV. Ten jie gavo impulsą tai veiklai. Rado programinių idėjų ir jas realizavo Kaune, Sveikatos mokslų universitete.
– Bet nenori ligoninių vadovai jų niekur įdarbinti.
D. Kepenis: Parodė, kokios naujienos ateina iš karto. Reikia žengti žingsnius. Šitų žmonių darbo efektyvumas yra lyginant su tais medikais, kurie dirba senoviniu būdu, turiu omeny, vaistais, operacijomis... Daugybę dalykų galima išspręsti keičiant mitybą, randant specialų judesį ir t. t. Keičiasi žmogaus psichoemocinė būsena. Tai šie žmonės tam yra pasiruošę. Jų darbo efektyvumas yra dešimteriopai didesnis.
– Tai kada juos rasime? Ateinu pas šeimos gydytoją, žiūriu, sėdi ten sveikos gyvensenos specialistas.
D. Kepenis: Taip, ir mes pirmieji Europoje, kurie pradėjo rengti specialistus. Neseniai baigėsi konferencija Lietuvoje, buvo atvykę žmonės iš daugybės pasaulio šalių: Amerikos, Suomijos ir jie visi džiaugėsi, sveikino.
- Tai kada?
D. Kepenis: Tai jau dabar jie dirba, bet kadangi valdiškose įstaigose jie nerado darbo vietų kol kas, sukūrė savo privačias įstaigas. Pirmoji pradėjo veikti Kaune.
- Ponia Radvile, kaip jūs galvojate, ar reikalinga tokia iniciatyva?
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Galbūt tada ta įvairovė, kuri yra, galima – laisva šalis. Bet, kaip kolega sako, atrado save tie specialistai privačiose įstaigose, mano galva, tai mes galėtume stiprinti nevyriausybinį sektorių suteikdami šviečiamąją galią ir kažkokius dalykus, kokią žinią galėtų nešti gyventojams. Lygiai taip pat integruoti tuos žmones į visuomenės sveikatos centrus. Bet man truputėlį keista, juolab kad šeimos gydytojai valstybinėse įstaigose turi savo darbo apraše, jie turi mokėti ir, aš tikiu, moka suteikti informaciją apie sveiką gyvenseną, apie kitus dalykus. Tai, kad yra 15 minučių skirta jų konsultacijai su pacientu, tai čia jau yra kita problema. Tai ištęskime laiką ir išsispręs.
