Lietuvoje

2019.04.26 09:56

Prezidento posto siekiantis Mazuronis: Donaldą Trumpą turėtume vertinti tik teigiamai (papildyta)

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.04.26 09:56

Prezidento posto siekiantis Valentinas Mazuronis pristatė savo užsienio politikos gaires. Jis sakė Lietuvos užsienio politikoje per pastarąjį dešimtmetį pasigedęs aiškesnių orientyrų, Lietuvos pozicijos gynimo ir pragmatizmo.

„Pasaulis labai stipriai keičiasi ir tai, kas buvo prieš 10 metų ir yra dabar, labai skirtinga. Keičiasi situacija ir ES viduje, ES ir JAV santykiai. Keičiasi valstybių, kaip Rusija, Kinija pozicijos“, – sakė V. Mazuronis, pridurdamas, kad anksčiau ES ir JAV buvo žymiai vieningesnės. Europarlamentaras kalbėjo, kad Lietuvai reikės rinktis tarp ES pozicijos ir JAV pozicijos.

Anot jo, svarbu, kad politinės jėgos sutartų dėl bendrų vertinimo kriterijų, sprendimų priėmimo. V. Mazuronis taip pat teigė, kad reikia nuspręsti, kokie yra Lietuvos pagrindiniai užsienio politikos tikslai. Pasak politiko, pirmiausia reikėtų pasiekti, kad šalies užsienio politikos formavimas taptų žymiai atviresnis, skaidresnis ir apimantis visas politines jėgas.

„Pagrindiniai mūsų užsienio politikos sprendimai priiminėjami ne Seime ir ne vyriausybėje. Tai yra negerai. Neturime diskusijos esminiais klausimais, kaip ES ateitis ir pan.“ – sakė politikas.

Jis išskyrė tris užsienio politikos lygmenis. Pirmasis, pasak jo, yra ES lygmuo. Anot jo, kalbant apie ES, riba tarp vidaus ir užsienio politikos yra išsitrynęs. Antrasis lygmuo, kaip sakė V. Mazuronis, yra ES santykių su kitomis valstybėmis lygmuo. O trečiuoju lygmeniu jis įvardijo Lietuvos ryšius su kai kuriomis valstybėmis.

„Visi klausimai stringa, kol nesame suradę sutarimo tarp visų 28 ES šalių, kokią mes kuriame ES“, – kalbėjo kandidatas į prezidentus, pridurdamas, kad ES ir liks 28 valstybės, kitaip tariant, kad Jungtinė Karalystė nepaliks sąjungos. Be to, jis teigė rimtų diskusijų nematantis ir Lietuvoje.

Europarlamentaras kalbėjo, kad ES skaldo migracijos politika. Anot jo, reikia nustoti kaltinti vieniems kitus dėl skirtingų pozicijų. Kandidatas teigė, kad situacija nesikeis, kol valstybės neišmoks viena kitos klausyti.

Baltarusijoje daugėja Putino

Jis neišmintingais vadino ES santykius su Baltarusija: „Jei kalbame apie žmogaus teises, Baltarusijoje yra diktatorius. Bet jei pažiūrėtum, ar situacija šiuo požiūriu žymiai geresnė Azerbaidžane – nemanyčiau.

Mes bendraujame su visais išrinktais parlamentų nariais, išskyrus Baltarusija. Ko pasiekėme? Kad šiandien Vladimiro Putino režimo Baltarusijoje vis daugėja.“

Politikas klausė, ar Lietuvai naudinga situacija, kai Baltarusijoje V. Putino įtakos tik daugėja, o mes, užsiimdami izoliacine politika, problemą tik giliname.

Įvertino D. Trumpą

Politikas kalbėjo, kad JAV ir NATO yra Lietuvos saugumo garantai. Jis taip pat sakė, kad prezidentą Donaldą Trumpą vertina teigiamai, kaip padariusį daug Lietuvai naudingų sprendimų.

„Jis nepadarė ir nepriėmė nė vieno žingsnio, kuris nebūtų naudingas mūsų valstybei. Priešingai, jis padarė mūsų valstybės saugumui ir gynybai žymiai daugiau, nei prieš jį buvę prezidentai. Mano nuomone, D. Trumpą turėtume vertinti tik teigiamai“, – kalbėjo V. Mazuronis.

Turime kautis dėl Kinijos investicijų

Valstybės saugumo departamento (VSD) anksčiau paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime kaip nauja galima grėsmė Lietuvai buvo įvardinta Kinija. Dokumente pastebima, kad plečiasi Kinijos žvalgybos interesų Lietuvoje laukas. Kaip rašoma ataskaitoje, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje. Rašoma, kad Lietuvoje veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.

V. Mazuronis kalbėjo, kad Kinija yra viena iš greičiausiai besivystančių ekonomikų ir visos valstybės kaunasi, kad ateitų maksimalios Kinijos investicijos: „Tą patį turime daryti ir mes. Kinijos investicijos yra reikalingos. Mes turime priimti ir maksimaliai skatinti, kad investicijos ateitų. Bet turime padaryti savo namų darbus – apginti tas vietas, į kurias atėjimas bet kokio užsienio kapitalo, gali tapti grėsme nacionaliniam saugumui.

Turime ekspertus, specialistus ir viskas mūsų rankose. Turime priimti įstatymus ir saugiklius, kad tai netaptų mūsų suvereniteto praradimų. Tai yra mūsų rankose, padarykime viską, ką galime ir po to – kodėl gi ne, pritraukime Kinijos investicijas.“

Politikas sakė, kad jei Lietuva nesugeba priimti reikalingų sprendimų dėl saugiklių nuo galimos Kinijos įtakos, tuomet reikia keisti valdžią.

Kalbėtis su Putinu nebijotų

Paklaustas, kaip vertina Estijos prezidentės susitikimą su V. Putinu Maskvoje, V. Mazuronis sakė jo nesmerkiantis. Visgi jis teigė, kad buvo padaryta ir viena klaida. Anot kandidato, Lietuvos vadovams reikėjo dar prieš vizitą pasikalbėti su Estijos prezidente apie tai, ką ketinama aptarti.

„Nežinau, apie ką jie kalbėjo. Gaila, kad ji važiavo ir kalbėjo, o mes Lietuvoje nežinome apie ką. Būtų geriau, jei būtume apsitarę. Čia mūsų silpnybė. Jei tai būtų įvykę, galimybė, ko siekia ir siekia Putinas, skaldyti mūsų valstybes, būtų išmušta iš po kojų. Rusijos propaganda dabar šneka, kad vieninteliai protingi atvažiavo. Neturime tam duoti pagrindo“, – komentavo politikas.

Jis sakė, kad jei taptų prezidentu, nebijotų susitikti su Rusijos prezidentu, o susitikęs kalbėtų apie tai, kokiu keliu einant gali kisti ES ir Rusijos santykiai.

„Vienintelis negeras dalykas, kad mes nesugebame susitarti su artimiausiais kaimynais. Gal prezidentės ar užsienio reikalų ministerijos tarėsi, bet jei to nebuvo – tai mūsų didžiausias pralaimėjimas“, – tikino V. Mazuronis.