Lietuvoje

2019.04.26 12:08

Ekspertai įvertino itin aršius debatus apie teisėsaugą: kuris kandidatas juos laimėjo

Gytis Pankūnas, Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.04.26 12:08

Ketvirtadienį vyko treti LRT organizuojami kandidatų į prezidentus debatai. Jie paženklinti ne tik karštų diskusijų apie teisėsaugą ir korupciją, bet ir vieno iš kandidatų išėjimu iš filmavimo studijos. LRT.lt paprašė ekspertų įvertinti, kas nugalėjo šį galimų būsimų Lietuvos vadovų susirėmimą.

Geriausiai pasirodžiusiam kandidatui skiriami 3 balai, antra vietą užėmusiam – 2, trečiąją vietą – 1 balas.

LRT studijoje susitiko Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.

Susumavus ekspertų vertinimus, paaiškėjo, kad debatus laimėjo Saulius Skvernelis (12 balų), antroji vieta skirta Ingridai Šimonytei (9), o trečioji – Gitanui Nausėdai (5). Ketvirtoji vieta atiteko Vyteniui Povilui Andriukaičiui (2), kiti kandidatai balų negavo. Visi rezultatai – diagramoje:

Stebėjosi pareiškimais apie „teismų klaną“

LRT.lt kalbintas teisėsaugos temomis rašantis DELFI specialusis korespondentas Dainius Sinkevičius tvirtino, kad, jo manymu, ne visi kandidatai buvo konkretūs, neretai trūkdavo konkrečių pavyzdžių savo argumentams pagrįsti. Vis dėlto, D. Sinkevičiaus manymu, geriausiai debatuose pasirodė S. Skvernelis.

„Skirtingai nei ankstesnėse diskusijose, S. Skvernelis man šįkart atrodė labai savimi pasitikintis, drąsiai atsakinėjo ir į jam nepalankius klausimus. Ir tai natūralu – teisėsauga yra būtent jo sritis. Tiesa, ir iš kitų kandidatų pasisakymų taip pat buvo aišku, kad jie debatams buvo pasiruošę“, – tvirtino D. Sinkevičius. 

„Dėmesio verta S. Skvernelio idėja dėl Teisėjų tarybos pertvarkymo – kadangi į ją patenka tik aukščiausių teismų instancijų teisėjai ir teismų pirmininkai, o apylinkės teismų teisėjai, kurių Lietuvoje yra daugiausiai, taryboje gauna vos kelias vietas, akivaizdu, kad žemiausios grandies teisėjai turi turėti didesnį balsą. Taip pat S. Skvernelis palietė jautrų, bet, manau, labai teisingą klausimą – teismai galėtų tapti skaidresni, jeigu teisėjus specialiosios tarnybos tikrintų nuolat, kas kelerius metus, o ne tik tuomet, kai jie siekia karjeros“, – aiškino žurnalistas.

Anot jo, G. Nausėda šiuos debatuose nustebino originaliomis idėjomis, pavyzdžiui, apie Teisingumo tarybos sukūrimą.

„Nors G. Nausėda mano, kad teismai iki šiol taip ir neatsivėrė visuomenei ir tebėra uždara kasta, tačiau iškelta jo idėja dėl pokyčių aukščiausioje teismų savivaldos institucijoje Teisėjų taryboje yra verta dėmesio ir reikėtų sekti kitų užsienio valstybių pavyzdžiu – vietoj Teisėjų tarybos įsteigti Teisingumo tarybą, į kurią įtraukti visuomenės atstovai galėtų daryti įtaką teismų veiklai, taip pat dalyvauti šalies vadovui patariant teisėjų skyrimo ir karjeros klausimais. Akivaizdu, po tokių permainų išties butų sustiprintas pasitikėjimas teismų sistema“, – aiškino žurnalistas.

Pasak D. Sinkevičiaus, I. Šimonytė debatuose apie teismus kalbėjo gana abstrakčiai ir, skirtingai nei kiti kandidatai, vengė aštrios kritikos sistemai.

„Vis dėlto, reikia pripažinti, kad I. Šimonytė vienintelė išdrįso viešai pasakyti, kad tarėjų įvedimas teismuose nebus panacėja nuo visų teisingumo ligų, o tik daliai visuomenės atstovų tesudarys galimybę pamatyti, kaip teismo procesas atrodo iš vidaus. Apie tai jau seniai kalbama ne vienoje Europos valstybėje. Be to, vienintelė I. Šimonytė išliko korektiška teismų atžvilgiu – net ir po visą šalį sukrėtusio teismų korupcijos skandalo oponentams siūlė vengti pavojingų apibendrinimų apie teisėjus“, – įžvalgomis dalijosi D. Sinkevičius.

Žurnalisto vertinimu, debatuose gana neblogai pasirodė ir V. P. Andriukaitis, šiek tiek prasčiau V. Mazuronis, tuo metu M. Puidoko ir N. Puteikio, pasak D. Sinkevičiaus, pasisakymai buvo nukreipti į mažiau išsilavinusius ir labai greitų permainų visoje valstybėje norinčius žmones.

„Labai gerai pastebėjo V. Mazuronis, kad populistiniais pasisakymais garsėjantis N. Puteikis manipuliuoja žmonių nuomone, apibendrintais pasisakymais apie teismų sistemą griauna valstybės pamatus. Tiesa, kai kuriais atvejais atrodė, kad šie du kandidatai puikiai suvokia, jog rinkimuose neturi jokių realių galimybių papulti į antrąjį rinkimų turą ir televizijos eterį naudojo ne žiniai apie planuojamus darbus skleisti, o asmeninėms sąskaitoms tarpusavyje suvesti.

Nors ir neilgai studijoje išbuvo A. Juozaitis, tačiau iš jo pirmųjų pasisakymų susidarė toks įspūdis, jog jam egzistuoja tik „Juozaičio teisingumas“. Kita vertus, iš jo elgesio buvo galima spręsti, kad išėjimas iš studijos buvo suplanuotas iš anksto kaip reklaminis triukas“, – svarstė D. Sinkevičius.

Kandidatų į prezidentus debatai. Teisingumas: kaip būsimas prezidentas kovotų su korupcija?

Pašnekovas neslėpė, kad jį nustebino V. Tomaševskio pareiškimai apie teisėjų liustraciją ir tai, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė yra „teismų klano“ įkaitė.

„Gana keistai atrodė ir V. Tomaševskis, nuolat akcentavęs, kad jo vadovaujama partija vienintelė nebuvo patekusi į korupcijos skandalus, o teisėjams reikia atlikti liustracijos procesą ir kad prezidentė D. Grybauskaitė yra teismų klano įkaitė, o „Landsbergių klanas“ esą turi teisėjus kompromituojančią medžiagą, todėl šie yra šantažuojami ir priima neteisingus sprendimus“, – stebėjosi D. Sinkevičius.

Klausimai skirtingi – atsakymai beveik vienodi

Kaip vertino Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros prodekanė doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, geriausiai debatuose pasirodė Saulius Skvernelis, netoli, pasak VDU atstovės, buvo ir Ingrida Šimonytė. Sudėtingiausia jai buvo apsispręsti, kam skirti vieną balą.

„Buvo matyti, kad vieni kandidatai tiksliau atsakinėjo stengėsi aptarti esminius klausimų aspektus – tai ne tik S. Skvernelis, I. Šimonytė ir G. Nausėda – tiksliau sureaguodavo ir V. P. Andriukaitis, M. Puidokas, V. Mazuronis“, – LRT.lt sakė ji.

Buvo debatuose ir tokių, kurie, pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, kartojo vis tą pačią informaciją, nesvarbu, koks klausimas. Kaip tokius kandidatus ji išskyrė N. Puteikį, kalbantį apie tarėjų institutą, ir A. Juozaitį, kalbantį apie kandidatų į prezidentus protegavimą.

Pastarojo daug kam netikėtą pasitraukimą iš debatų ekspertė įvertino kaip gerai apgalvotą, strateginį žingsnį pademonstruoti savo protestui. „Tai  ir noras atkreipti dėmesį į save, [...] o toks elgesys, tikėtina, yra priimtinas tai grupei rinkėjų, į kurią jis orientuojasi“, – komentavo ji.

Pagrindinis kriterijus, kuriuo I. Unikaitė-Jakuntavičienė rėmėsi vertindama kandidatus, yra atsakymų tikslumas.

„S. Skvernelis tiksliau sureaguodavo į klausimus, kurie jam buvo pateikti, išsakydavo požiūrį, glaudžiai susijusį su klausimu“, – savo vertinimą argumentavo ji.

Taikli ir iš kitų išsiskirianti, pasak politologės, I. Šimonytės debatų pradžioje pasakyta mintis, kad teisingumas prasideda ne nuo teismų, o nuo žmonių pasitikėjimo visomis institucijomis ir kad reikia dirbti, jog pasitikėjimas augtų visomis institucijomis.

Įspūdį vadino slogiu: kandidatai aiškinosi tarpusavio santykius

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Liudas Jurkonis LRT.lt teigė, kad debatuose užduoti klausimai apsunkino kandidatų į prezidentus galimybes atskleisti savo žinias apie teisėsaugą ir kovą su korupcija. Tiesa, politologo teigimu, ir patys kandidatai į prezidentus šioje temoje vengė konstruktyvios diskusijos. 

„Bendras įspūdis yra išties slogus, nes dauguma dalyvių įsivėlė į asmeninių santykių aiškinimąsi ir populistinių idėjų sklaidą, bet nebuvo pasiruošę arba nenorėjo konstruktyviai diskusijai teisingumo ir kovos su korupcija tema“, – aiškino L. Jurkonis.

„Ypač keista, jog nė vienas iš kandidatų neakcentavo valstybės lygmens tarnybų, skirtų korupcijos prevencijos sistemos diegimui ir priežiūrai. Debatuose visiškai nekalbėta apie STT, FNTT, Konkurencijos tarybą ir kitas agentūras, jų kvalifikacijos, finansavimo, bendradarbiavimo ir motyvacijos klausimus. Dėmesio susilaukė išskirtinai tik teismų sistema ir tarėjai“, – tęsė politologas.

L. Jurkonis pastebėjo, kad kai kurie kandidatai į prezidentus debatuose buvo pasirinkę tam tikrą taktiką – iškelti ir nuolat kartoti „auksinę idėją“: V. Tomaševskis kalbėjo apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos įvaizdį ir liustraciją, M. Puidokas – apie ombudsmeno instituciją, N. Puteikis – apie „teisėjų klaną“.

Politologo manymu, debatuose geriausiai pasirodė I. Šimonytė, V. P. Andriukaitis ir S. Skvernelis.

„S. Skvernelis turėjo akivaizdžių pranašumų šioje temoje dėl savo ankstesnės patirties policijoje, dėl to, kad dirba ministru pirmininku ir naudojasi detaliomis vyriausybės vystomų iniciatyvų žiniomis. I. Šimonytė, nepaisant pateiktų įžvalgų detalumo trūkumo, išsiskyrė aiškia savo pozicija ir argumentacija, gebėjimu įžvelgti gilesnius nagrinėjamos problemos aspektus bei įvertinti siūlomos priemonės poveikė kelioms suinteresuotoms grupėms.

Tuo metu V. P. Andriukaitis išsiskyrė išlavintais eurokomisaro įgūdžiais, mokėjimo padėkoti, įvertinti visuomenę bei pateikti gerųjų praktikų pavyzdžius. Šis kandidatas taip pat buvo išskirtinis ir dėl to socialdemokratinės pozicijos, kad neskaidrumo šaknys glūdi socialinėje nelygybėje. Tai yra apibendrintas teiginys, tačiau gebėjimas sugrįžti prie aiškios vertybines pozicijos yra labai svarbus bruožas“, – komentavo L. Jurkonis.

Pasigedo dėmesio eiliniams pareigūnams

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banel LRT.lt teigė, kad kandidatai į prezidentus debatuose apie teisėsaugą nebuvo konkretūs. Be to, V. Banel stebėjosi, kodėl kandidatai neskyrė dėmesio pirminės grandies pareigūnams.

„Buvo daug nuvažiavimų į šoną ir daugumos kandidatų pasisakymuose trūko konkretumo. Debatuose neišgirdau nieko apie teisėsaugą, apie vidaus reikalų sistemą. [...]

Buvo daug kalbama apie teisėjus, bet juk pirminėje stadijoje darbus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, mūsų žvalgai, jei kalbėsime apie policiją, pasieniečius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnus. Jau tik paskui dirba prokurorai, teisėjai, jų vaidmuo svarbus finale. Taigi ir pirminėje grandyje turime turėti geriausius pareigūnus, kad galutinis rezultatas būtų efektyvus“, – kalbėjo V. Banel.

Anot jo, vietoje to, kad debatuose būtų kalbama apie statutinių pareigūnų bėdas, jais buvo manipuliuojama. V. Banel patikslino, jog jį papiktino V. P. Andriukaičio padėka gaisrą Šalčininkų rajone gesinusiems pasieniečiams.

„Buvo spekuliuojama gaisrus gesinusiais pareigūnais. Tai neturi būti proginiai pagyrimai. Reikia imtis nuoseklaus darbo. Mes prisimename, kokios partijos buvo valdžioje. Būtina rūpintis vidaus reikalų sistema, o ne spekuliuoti, pasitaikius progai, ir reikšti dėkingumą“, – rėžė NPPSS vadovas.

Jo nuomone, kandidatai į prezidentus, kalbėdami apie teisėsaugą, apie kovą su korupcija, taip pat praleido progą aptarti buvusių valdžių sprendimus, kurie turėjo itin didelę įtaką pareigūnų bendruomenei. 

„Mes turime trijų vyriausybių darbus ir galime nesunkiai prisiminti, kokie sprendimai buvo priimti krizės laikotarpiu, kai buvo ant kelių parklupdyta teisėsauga, kai buvo kalbama, kad reikia iš šešėlio ištraukti milijardą litų, tačiau tame fone teisėsaugai finansavimas buvo mažinamas daugiau negu 26 procentais.

Mes prašėme premjero A. Kubiliaus atkurti specialų fondą kovai su korupcija ir tik po 2–3 metų buvo nuspręsta premijuoti pareigūnus, kovojusius su korupcija. Dabar investuojama į teisėsaugos motyvaciją, į technologinę pažangą, reikalaujama, kad būtų saugomas iždas, bet šalia to duodami tam įrankiai. Apie tai debatuose kai kas bandė kalbėtu, bandė iliustruoti darbais, bet didžioji dalis kandidatų apie šiuos sprendimus nekalbėjo“, – aiškino V. Banel.

Publikavus straipsnį paaiškėjo, kad V. Banel viešai rinkimuose remia S. Skvernelį ir yra parėmęs jo rinkimų kampaniją 20 eurų pinigine auka (ji S. Skvernelio iki šiol nėra priimta). LRT.lt atkreipia dėmesį, kad ir neįskaičius V. Banel kandidatams skirtų balų, galutinė geriausiai pasirodžiusių kandidatų rikiuotė nepasikeistų.

Norėjosi geresnio pagrindimo

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus Programų vadovė Ingrida Kalinauskienė LRT.lt komentavo, kad taip pat kandidatų atsakymuose pasigedo konkretumo.

„Norėčiau, kad politikai geriau pagrįstų, kokias pagrindines su korupcija susijusias problemas jie mato ir kaip jų siūlomos priemonės prisideda prie šių problemų sprendimo. Pavyzdžiui, bent trys kandidatai minėjo visuotinio turto ir interesų deklaravimo įvedimą šalyje, tačiau liko neaišku, kokių konkrečių tikslų šiomis priemonėmis jie siektų“, – minėjo ji.

Iš debatų ekspertė sakė supratusi, kad naujasis šalies vadovas, kad ir kas juo būtų, viešai skelbs savo susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais. Tai, pasak jos, būtų puikus valstybės vadovo(-ės) lyderystės pavyzdys kitiems šalies politikams ir sprendimų priėmėjams.

„Itin svarbu, kad kandidatai pradėtų nuo savęs, nes neformalūs interesų grupių ir politikų ryšiai, kuomet siekiama daryti įtaką priimamiems sprendimams, yra viena didžiausių su korupcija susijusių problemų Lietuvoje. Labai svarbu šiuos ryšius padaryti skaidresnius, kad žinotume, su kuo susiję politikai, kas jiems gali daryti poveikį, kieno patarimais jie kliaujasi“, – pabrėžė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė.

Taip pat ji atkreipė dėmesį į tai, kad debatų metu buvo daug kalbėta apie teisėsaugos ir stebėsenos institucijų darbą, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad vien dėl šių institucijų darbo korupcija neišnyks, nes vien jų pajėgumų nepakaks.

„Raginčiau kandidatus skirti daugiau dėmesio pranešėjų apsaugos klausimui, kuris debatų metu, deja, liko nepaliestas. Labai svarbu, kad nuo šių metų sausio mėnesį įsigaliojęs Pranešėjų apsaugos įstatymas tinkamai veiktų praktikoje ir gyventojai galėtų saugiai panešti apie pastebėtą galimą korupciją ar negeroves nebijodami neigiamų pasekmių. Be tinkamos pranešėjų apsaugos labai sunku tikėtis antikorupcinių pokyčių“, – akcentavo ji.