Lietuvoje

2019.04.25 23:27

Kandidatai į prezidentus pasakė, ką galvoja apie kanapes: viskas prasideda nuo nekalto dūmo

Ineta Nedveckė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.04.25 23:27

LRT kandidatų į prezidentus debatuose ketvirtadienio vakarą į Daukanto aikštės rūmus nusitaikę politikai atskleidė savo požiūrį į siūlymus dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių laikymą. Didžioji dalis kandidatų į prezidentus smerkė tokią iniciatyvą.

Kandidatas į prezidentus S. Skvernelis, atsakydamas į klausimą apie siūlymus dekriminalizuoti kanapių laikymą, pažymėjo, kad niekada nepalaikys idėjų legalizuoti narkotinių medžiagų laikymą ar vartojimą.

„Tai yra sudėtinga problema. Atrodo, kad viskas prasideda nuo nekalto dūmo ar cigaretės, bet viskas baigiasi labai liūdnai. Kalbu apie įtraukimą žmonių į šitą liūną. Žmogus tampa priklausomas“, – perspėjo S. Skvernelis.

Anot jo, vėliau žmonės, įnikę į kanapių rūkymą, dėl narkotikų pradeda pardavinėti savo turtą. Pasak S. Skvernelio, nereikėtų pamiršti ir apie žmonių įtraukimo į narkotikų verslo pavojų.

„Yra žmonių, kurie tokiu būdu įtraukiami į narkotikų platinimo tinklą. Jiems suteikiamas platintojo vaidmuo. Jam duodamas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų ir pasakoma: „Jei pakliūsi, tai pasakyk, kad tai, ką turi, yra tavo asmeniniam vartojimui.“ Toks žmogus darbuojasi, o visa grandinė narkotikų mafijos tą žmogų įvairias būdais – ir narkotikais, ir finansine priklausomybe – pririša prie savęs, po iš to išeiti gyvam ir sveikam ne visiems pavyksta“, – aiškino S. Skvernelis.  

V. Mazuronis teigė, kad kiekvienas nusižengimas turi būti baudžiamas adekvačiai, nes pasieksime priešingus rezultatus. Už jaunimo užtrauktą dūmą, pasak jo, niekas neturėtų būti sodinamas į kalėjimą.

G. Nausėda sakė esantis prieš dekriminalizaciją, nes žino, koks tai yra blogis ir kokios įtakingos jėgos yra už to. Pasak jo, po dekriminalizavimo kitas žingsnis gali būti legalizavimas.

M. Puidokas kalbėjo, kad narkotikai atneša daug negandų ir turime apie tai kalbėti. Jaunus žmones jis siūlė nuvesti į ligonines, kur yra sunkiai sergantys narkomanai ir parodyti, kuo tai gresia.

N. Puteikis sakė pats matęs daug kanapių vartotojų ir pritarė S. Skverneliui, kad nuo tokių lengvų narkotikų prieinama prie stipresnių. Jis pasisakė, kad yra prieš narkotikų vartojimo dekriminalizavimą.

I. Šimonytė teigė pritarianti dekriminalizavimui. Ji pabrėžė, kad nekalba apie legvalizavimą, o apie tai, kad jauno žmogaus padaryta kvailystė nebūtų baudžiama baudžiamąja atsakomybe.

V. P. Andriukaitis sakė, kad jam tenka matyti, kaip ES yra sprendžiama ji situacija. Jis pritarė I. Šimonytei dėl baudžiamosios atsakomybės – tai priklauso nuo narkotikų vartojimo lygio.

V. Tomaševskis sakė, kad taip pat yra prieš dekriminalizavimą. Jis sakė, kad reikalingas ryžtingas prezidento sprendimas ir jeigu jis bus prezidentu, nebeliks tokių atvejų, kai visi žino, kur parduodami narkotikai, bet nieko nedaro.

Siūlo įkurti naują instituciją

G. Nausėda, kuriam buvo pateiktas klausimas apie teisėjų atranką Lietuvoje, akcentavo, kad didžiausia problema slypi tame, kad šalyje egzistuoja „teismų autonomija, bet pamiršta teismus atverti visuomenei“. Dėl to, pasak G. Nausėdos, teisėjai tebėra uždara kasta visuomenėje.

„Reikalingas didesnis visuomenės balsas. Į Teisėjų tarybą visuomenės atstovų negali koptuoti. Reikėtų sukurti teisingumo tarybą, kurioje būtų visuomenės atstovai, kurie galėtų vykdyti tiek analizę, tiek turėtų platesnius įgaliojimus ir galėtų daryti įtaką teismų veikla, didinat jų viešumą. Tokios institucijos egzistuoja Skandinavijos valstybėse, Belgijoje, kitos Europos valstybėse“, – kalbėjo G. Nausėda.

Anot jo, teisėjų atrankos kriterijai turi būti labai aiškūs, o teisėjų kvalifikacijos programos turi būti orientuotos į įvairiapusį tobulėjimą.

„Šiandien teisėjai yra nusikankinę dėl didelio darbo krūvio. Dėl to reikėtų nepamiršti mediacijos“, – pažymėjo G. Nausėda.

V. Mazuronis teigė, kad reikia didinti Teisėjų tarybos viešumą. Jie turėtų paaiškinti, kodėl tokie teisėjai konkrečiu atveju parenkami. N. Puteikis pabrėžė, kad trys pagrindiniai kandidatai yra prieš tarėjų institutą. Jis citavo išrinktą Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris pasisakė už neteisminį ginčų svarstymą.

M. Puidokas sakė, kad kai politiniai lyderiai pradės laikytis Konstitucijos, tada ir žmonės pradės pasitikėti teismais. S. Skvernelis teigė, kad skaidri atranka yra vienas svarbiausių valstybės atsinaujinimo dalykų. Pasak jo, vertinimo kriterijus reikėtų keisti, nes dabar jie keisti. Taip pat svarbi nepriekaištinga reputacija ir palaipsninis karjeros darymas.

I. Šimonytė N. Puteikiui atsakė nesanti prieš tarėjus teismuose. Kalbėdama apie teisėjų atranką, ji pabrėžė profesionalumą, o ne lojalumą. V. Tomaševskis sakė, kad naujus teisėjus reikia stiprinti pagal asmeninį pavyzdį, nes jie negyvena vakuume. Taip pat jie auklėjami turi būti remiantis Dievo įsakymais.

V. P. Andriukaitis minėjo, kad prezidentas neturėtų vienas nuspręsti dėl teisėjų.

Tarėjų institutas – gelbėjimo ratas ar apgaulė?

Kalbėdamas apie teismų tarėjų institutą, A. Mazuronis sakė esantis už jį. „Tai iš tiesų praplės teismų atvirumą, praplės jų skaidrumą, matomumą. Tai, kad įsijungia žmonės, yra gerai“, – akcentavo A. Mazuronis.

Kalbėdamas apie juridines detales, jis sakė, kad dėl to nuspręsti turėtų teisininkai profesionalai.

„Vienas iš kelių, kuriuo turėtų eiti teismai, yra tarėjai, kitas – atsiskaitymas už vienokius ar kitokius priimtus sprendimus arba motyvų ir argumentų paaiškinimas visuomenei plačiau, o ne taip lyg būtų uždara kasta“, – kalbėjo kandidatas.

S. Skvernelis pabrėžė pritariantis tarėjų instituto įteisinimui Lietuvoje. Tiesa, anot jo, iš pradžių tarėjai neturėtų dalyvauti baudžiamosiose bylose, kur neretai sprendžiama, ar taikyti laisvės atėmimo bausmes.

„Tai galėtų būti civilinės, administracinės bylos“, – sakė S. Skvernelis.

N. Puteikis stebėjosi, kad kandidatai į prezidentus pritaria tarėjų atsiradimui teismuose.

„Sveikinu prisidėjus prie populistų klubo“, – ironiškai į susirinkusius kreipėsi N. Puteikis.

Jis pats teigė pritariantis tarėjų instituto įsteigimui.

V. Tomaševskis tvirtino, jog jau seniau yra kalbėjęs apie tarėjų instituto reikalingumą. Savo ruožtu jis pateikė naują idėją.

„Reikia sujungti generalinio prokuroro ir teisingumo ministro pareigas“, – teigė V. Tomaševskis.

I. Šimonytė savo ruožtu pažymėjo neprieštaraujanti tarėjų atsiradimui teisme, tačiau akcentavo, kad reikėtų daug dėmesio skirti pačių tarėjų kompetencijai. Jai pritarė ir V. Andriukaitis.

„Tarėjai turi dalyvauti tam tikrose bylose. Gali būti ir korupcinės bylos, bet svarbi tarėjų kompetencija“, – pažymėjo V. Andriukaitis.

G. Nausėda savo ruožtu patikino, kad taip pat nesipriešina tarėjų idėjai, tačiau pažymėjo, kad jie turėtų dalyvauti tik tam tikrose bylose.

„Tarėjai turi būti tokiose bylose, kurios yra rezonansinės“, – pažymėjo G. Nausėda.