Jei „valstiečiai“ nebūtų įvykdę socdemų iškeltų reikalavimų, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) būtų turėjusi pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, bet partijos lyderis Gintautas Paluckas to neįvertino, interviu LRT.lt teigė į LSDP pirmininkus kandidatuojantis Algirdas Sysas.
Senas politikos vilkas A. Sysas neslepia, kad jei anksčiau LSDP gretose pasipiktinimas dabartinės partijos vadovybės veiksmais buvo reiškiamas tik puse lūpų, tai dabar, po savivaldos rinkimų, apie klaidas socialdemokratai tarpusavyje jau kalba visu balsu.
A. Sysas interviu LRT.lt patvirtino, kad kai kurie buvę ilgamečiai LSDP nariai, pasitraukę iš partijos, bando į ją sugrįžti. Patyręs socdemas akcentuoja, kad LSDP durys buvusiems bendražygiams neturėtų būti užvertos, bet su jais į žvalgybą eiti A. Sysas teigė daugiau nenorintis.
– Neoficialiai kalbama, kad Jums laimėti LSDP pirmininko rinkimus šansų nėra daug, ir panašu, jog G. Paluckas bus perrinktas dar vienai kadencijai. Kaip Jūs pats vertinate savo šansus?
– Aš nevertinu savęs, aš sudarau galimybę kolegoms rinktis. Blogiausia, kai nėra pasirinkimo. Pradžioje atrodė, kad taip ir bus. Visas pasirengimas pirmininko rinkimams man visiškai nepatiko. G. Paluckas prieš dvejus metus savo programoje daug kalbėjo apie skaidrumą, viešumą, bet patį kandidatų į pirmininkus iškėlimo procesą galima kritikuoti, jeigu tik 22 skyriai iškėlė kandidatus. Nebuvo įsiklausoma į tai, kad vyksta treji rinkimai ir žmonės užsiėmę kitais reikalais, ir mes nebūtinai turime savo suvažiavimą rengti gegužės mėnesį. Suvažiavimą juk galime daryti vėliau, kai baigsis visi rinkimai.
Dalyvaudamas partijos pirmininko rinkimuose, noriu pasakyti, kad ir bičiuliai turi prisiimti atsakomybę. Nesakau, kad esu pats geriausias ir galiu ką nors smarkiai pakeisti, bet šioje situacijoje girdžiu bičiulių balsų, nepasitenkinimo savivaldos rinkimais. Bendrąja prasme viskas atrodo gerai, bet, jei kalbėsime apie Vilnių, tai girdžiu neigiamų atsiliepimų.
Rinkimuose dalyvauju kaip partijos narys, kurį parėmė vienas partijos skyrius, sudarydamas tam tikrą konkurenciją. Jeigu bičiuliai balsuos už tai, kad G. Paluckas ir toliau vadovautų partijai, tai ir toliau vykdysime tai, ką užsibrėžėme, bet tada nereikėtų burbėti už nugaros, nes patys taip nusprendėme.
Aišku, man keista, kad pastaruoju metu mes nematome jokių partijos dokumentų, nevyksta partijos statute numatyti dalykai, konferencijos. Artėja referendumai, o partija iki šiol nėra suformavusi savo pozicijos dėl jų.
– Susidaro įspūdis, kad einate į partijos vadovo rinkimus vien tam, kad neįvyktų rinkimai iš vieno žmogaus.
– Tegul susidaro toks įspūdis. Prieš dvejus metus turėjome debatus, važinėjome po skyrius, o dabar žmonės persisotinę kitais dalykais, yra visiškas štilis. Šiuo atveju nelipsiu ant bačkos ir nerėksiu, kad esu geriausias. Bičiuliai mane pažįsta daug metų.
– Bet kuo jūs būtumėte geresnis partijos pirmininkas už G. Palucką?
– Aš, skirtingai nuo savo kolegos, stengiausi, kad mano žodžiai nesiskirtų nuo darbų. G. Paluckas dar neturėjo tokios progos. Teoriškai jis yra labai stiprus, daug ir gražiai kalba, bet, kai ateiname iki praktinių dalykų, manau, kad jis nevykdo to, ką yra užsibrėžęs.
Norėčiau, kad mūsų partiečiai visur ir visada jaustųsi reikalingi, o ne tik dabar, kai reikia skrajutes nešioti. Daug dėmesio rodome socialiniams tinklams, o kai reikia balsuoti, mes, turėdami didelę armiją bičiulių, pralošiame Arvydui Juozaičiui ar Aušrai Maldeikienei, kurie neturi partinių struktūrų. Mano galva, reikėtų koncentruotis į gyvą bendravimą su bičiuliais. Aš tikrai nesiruošiu būti amžinas pirmininkas ir manau, kad po dvejų metų galėtų būti renkamas visiškai kitas žmogus. Pagal sąmokslo teoriją, susidaro įspūdis, kad elgiamasi taip, kad partijos pirmininko rinkimai net neįvyktų ir reikėtų pirmininką rinkti suvažiavime.
– Jau prabilote apie galimus G. Palucko suklupimus vadovaujant LSDP. Kokios, Jūsų manymu, buvo didžiausios G. Palucko klaidos?
– Kadangi buvau evoliucijos, o ne revoliucijos šalininkas, tad pačioje pradžioje siūliau išeiti iš valdančiosios koalicijos ne prieš valstybės biudžeto svarstymą, o svarstant biudžetą. Reikėjo iškelti tvirtus socialdemokratinius reikalavimus, ir jei koalicijos partneriai jų neįvykdo, tada išeiname iš koalicijos. O dabar, po visų įvykių, dalis mūsų partiečių nesusigaudo, kokioje partijoje jie yra. Jei būtume išėję iš koalicijos, partneriams neįvykdžius mūsų reikalavimų, rezultatas būtų tas pats, bet pasekmės partijai būtų visiškai kitokios. Nebūtų smarkiai nukritę reitingai, greičiausiai nebūtų susikūrusi alternatyva iš buvusių socdemų. G. Paluckas turėjo tai įvertinti.
Antras neteisingas G. Palucko žingsnis, manau, yra tai, kad jis save pasiskyrė rinkimų štabo vadovu, tiksliau, pats pasisiūlė juo tapti. Kituose rinkimuose reikia turėti kitą atsakingą žmogų, nes visi rinkimai iš esmės yra partijos atsakomybė. Net kandidatą į prezidentus mes patys iškėlėme. Mūsų pasirodymas prezidento rinkimuose lems, kaip mes atrodysime kituose rinkimuose.
– Po savivaldos rinkimų LSDP atstovų neliko nei Vilniaus, nei Kauno, nei Klaipėdos miestų savivaldybių tarybose. Ar, Jūsų nuomone, G. Paluckas po tokio partijos pasirodymo rinkimuose turėjo atsistatydinti iš LSDP pirmininko pareigų?
– Aš jo vietoje būčiau arba nedalyvavęs partijos pirmininko rinkimuose, arba pasitraukčiau, o G. Paluckas viską mato savo akimis. Pralaimėjome, tai yra akivaizdu, ir reikia rasti savyje jėgų pasakyti, kad buvo blogai, ir pasitraukti. Pralaimėjome galbūt tiek dėl objektyvių, tiek ir dėl subjektyvių priežasčių, tačiau žmonės tai įvertins. Bet, jeigu mes tikrai norime kaitos, turime tai įrodyti asmeniniu pavyzdžiu.
Teko dalyvauti LSDP konferencijose Vilniuje ir Kaune – girdėjau kolegų nepasitenkinimą, kad yra primetamas diktatas iš viršaus. Visi pradeda jau ne puse lūpų, o visu balsu kalbėti apie tai. Taip neturėtų būti, nes, prisiminkime, G. Paluckas kalbėjo apie skaidrumą, apie partijos skyrių įsitraukimą į partinį gyvenimą, apie tai, kad centras nediktuos savo taisyklių. O rinkimų pralaimėjimas didžiuosiuose miestuose, mano nuomone, yra mūsų neoliberalios politikos pasekmė. Mes, būdami valdžioje, šią politiką visą laiką vykdėme, susipykome su profsąjungomis, o profsąjungų branduolys yra didžiuosiuose miestuose, tai tokį rezultatą ir turime. Mūsų elektoratą perėmė „valstiečiai“.
– Sakote, kad jau ne puse lūpų, o visu balsu reiškiamas nepasitenkinimas dėl LSDP vadovybės veiksmų. Tai kodėl tada į partijos pirmininkus kandidatuoja tik du žmonės? Kodėl šios galimybės atsisako tokie žmonės, kaip Mindaugas Sinkevičius ir kiti?
– Su M. Sinkevičiumi neteko pasikalbėti. Jis ėjo į merus. Kiek žinau, net į Seimo narius kolega nenori eiti. M. Sinkevičius, manau, vis dėlto padarė teisingą žingsnį. Mes juk žinome, kaip sunku vadovauti partijai, nebūnant labiau matomam. Jei esi ministras ar Seimo narys, tai šalia tavęs yra žurnalistai – gali interviu duoti, komentuoti. G. Paluckas buvo vicemeras ir tai buvo mesta pakankamai daug lėšų jį išpopuliarinti, kad visi žinotų, kas yra LSDP pirmininkas. Vadovauti partijai iš Jonavos M. Sinkevičiui būtų sunku. Be to, po praėjusių partijos pirmininko rinkimų jis pasitraukė, didžiojoje politikoje nedalyvavo.
Jeigu mes būtume surengę normalų kandidatų į partijos pirmininkus iškėlimą, skyrę tam tinkamą laiką – ne per Kalėdas, ne tada, kai ant nosies buvo savivaldos rinkimai – tai galbūt ir kandidatų būtų daugiau. Jei būtume kandidatų kėlimo procedūrą vykdę kitaip, tai, ko gero, A. Syso nebūtų tarp kandidatų į pirmininkus. Manau, kad reikalavimas, jog vienas partijos skyrius iškelia tik vieną kandidatą į pirmininkus, sugalvotas tendencingai. Turėtume tai pataisyti, kad skyrius galėtų kelti kelis kandidatus, turi vykti normalūs kandidatų debatai. Negalima rengti partijos pirmininko rinkimų, kai vyksta treji nacionaliniai rinkimai.
– Jeigu būtumėte išrinktas LSDP pirmininku, ar atvertumėte partijos duris iš jos pasitraukusiems kolegoms, kurie dabar jau susibūrė į „socialdarbiečių“ partiją?
– Laikyčiausi partijos statuto – niekas jiems nedraudžia parašyti pareiškimą, ateiti į partijos skyrių ir sugrįžti. Bet kolegoms paskelbiau – jokių partijų jungtuvių. Mums bando įpiršti, kad mes su kažkuo turime susijungti. Mes neišsiskaidėme. Vieną išmetėme ir 10 išėjo iš partijos. Aš kartoju – jokių partijų jungtuvių, nes aš nematau nuotakos. Nebent būtų kitoks partijos sprendimas, jį vykdyčiau.
– Bet turiu omeny pavienius „socialdarbiečius“ arba kitus LSDP palikusius politikus. Neoficialiai kalbama, kad jau keli buvę kolegos siekia sugrįžti į partijos gretas.
– Kiek žinau, aplink kai kuriuos Seimo narius vaikšto Algirdas Butkevičius. Aš juos suprantu. Vieni jų norėjo kurti judėjimus, dalyvauti EP rinkimuose, bet nepavyko. Jų reitingai yra žemiau žolės. Aišku, viską parodys EP rinkimai, bet netikiu, kad stebuklai įvyks. Jie jaučia, kad už pusantrų metų bus Seimo rinkimai ir jau reikia kažką daryti, todėl dalis buvusių kolegų bando grįžti į LSDP arba surasti kitą užuovėją.
Jeigu mes esame demokratiška partija, tai reikia pagal statutą kreiptis į partijos skyrių, jis nuspręs – priimti į partiją ar ne. Ne A. Sysas, ne G. Paluckas, ne partijos prezidiumas tai sprendžia. Bet iškyla kitas klausimas – dalis buvusių kolegų yra kitos partijos nariai ir jiems grįžti į partiją yra sudėtingiau. Jeigu esi pašalintas iš partijos, tai į ją gali grįžti po dvejų metų, jei pats išėjai, sugrįžti gali po metų. Jei esi kitos partijos narys, tai gali grįžti po dvejų metų.
Jei buvę kolegos grįžta, tai dar nereiškia, kad jie sugrįžta į partijos pirmininko poziciją ar kitas svarbias pareigas. Toks kolega ateina į partiją kaip eilinis partijos narys. Tiesa, aš nepritariu G. Palucko pareikštai pozicijai, kad, norint sugrįžti į partiją, reikia atsiprašinėti. Manau, kad klysti yra žmogiška, bet su jais į žvalgybą daugiau niekada neičiau. Aš sau išvadas pasidariau. Bičiuliai taip nesielgia.
– Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad socdemai po truputį kyla reitingų laiptais į viršų. „Valstiečių“ populiarumas yra sumenkęs, juos pradeda lenkti konservatoriai. Ar nemanote, kad po 2020 m. Seimo rinkimų, jei partijų populiarumo tendencijos išliks panašios ir toliau, socdemai galėtų sudaryti koaliciją su konservatoriais?
– Tai įmanoma nebent tokiu atveju, jei tai būtų labai pragmatiška sutartis, pavyzdžiui, kaip yra Vokietijoje, kad nebūtų leista į valdžią ateiti radikalioms partijoms. Bet, pirmiausia, mes turėtume išgryninti savo pozicijas, aiškiai žinoti, ką mes norime padaryti per ketverius metus. Tada reikėtų derėtis ir galbūt tai būtų ne šio ciklo, o gal dar tolesnio laikotarpio įvykis.
Jei išsigrynintų stipresnis krikdemiškas sparnas konservatorių gretose, kurių socialinė politika yra panaši į LSDP politiką, tai galbūt. Bet reikėtų palaukti. Ateinančių Seimo rinkimų kontekste aš koalicijos su konservatoriais galimybės dar nematau. Gediminas Kirkilas ir Juozas Bernatonis, kaltindami mus socialdemokratijos išdavimu, bando LSDP supiršti su konservatoriais. Bet mes turime savo nuostatas, mūsų ir konservatorių balsavimai Seime kai kuriais klausimais skiriasi ir skirsis.
– O ar įsivaizduotumėte situaciją, kad LSDP galėtų vėl dirbti išvien su „valstiečiais“?
– Derybos įmanomos, bet ponu Sauliumi Skverneliu aš jau netikėčiau. Jei su juo reikėtų derėtis, tai kiekvieną sutarties punktą taip aprašyčiau, kad nuo jo negalėtų atsitraukti nei jie, nei mes.
Interviu su kitu kandidatu į LSDP pirmininko postą – Gintautu Palucku – kviečiame skaityti čia.
