Lietuvoje

2019.04.25 15:18

Vyriausybės ataskaita sulaukė kritikos Seime: opozicija vieną po kitos vardijo klaidas

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.04.25 15:18

Vyriausybės ataskaitą premjeras pristatė dar prieš porą savaičių. Tuomet valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis sakė ministrų kabineto darbą vertinantis devynetu. O štai opozicijos atstovai stebėjosi, kad kai kurie pasiekimai vertinami neobjektyviai, pavyzdžiui, švietimo reforma.

„Švietime tų pasiekimų neįžvelgiu. Juk etatinio apmokėjimo reforma sukėlė didžiausią šios vyriausybės krizę. Aš vertinčiau tai kaip reformą, privertusią tris ministrus atsistatydinti. Jos negalima vertinti kaip sėkmingos“, – anksčiau kalbėjo opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Du komitetai nepalaikė

Vyriausybės veiklos ataskaitą apsvarstė visi Seimo komitetai. Nors dauguma dokumentui įvertino teigiamai, du komitetai – audito ir sveikatos reikalų – ataskaitai nepritarė. Pristatydama Audito komiteto išvadą jo narė Aušra Maldeikienė sakė, kad ataskaitai nepritarta atsižvelgiant į tai, jog vyriausybės veiklos ataskaitoje trūksta probleminių sričių išskyrimo, vientisumo bei tai, kad turėtų būti aktyvesnis vyriausybės koordinacinis vaidmuo reformų įgyvendinime ir aiškesnė lyderystė ministerijų klausimų derinime.

„Taip pat bendru komiteto sutarimu nutarėme prašyti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti papildomus duomenis, nes tai, ką randame ataskaitoje, atrodo daugiau nei keistai“, – kalbėjo A. Maldeikienė.

Vieną po kitos vardijo klaidas

Ketvirtadienį Seime vykusioje diskusijoje dėl ataskaitos, opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen komentuodama dokumentą kreipėsi į premjerą S. Skvernelį. Ji priminė R. Karbauskio vyriausybei parašytą devynetą: „Tai – rimtas įvertinimas. Ankstesnės vyriausybės buvo kuklesnės arba savikritiškesnės.“

Keturis vaikus, du iš jų mokyklinio amžiaus, auginanti politikė sakė esanti gerai susipažinusi su tuo, kaip gaunami aukšti balai. Opozicijos lyderė kalbėjo, kad mokiniams ir studentams devynetas rašomas, kai yra padaryta tik viena klaida.

„Nežinau, kokią klaidą jūsų darbe įžvelgė R. Karbauskis, mane šis jo vertinimas labai suintrigavo. Siūlau paimti jums parašytus devynis balus ir pažiūrėti, ar vyriausybės darbas praėjusiais metais tikrai to vertas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji priminė švietimo reformą ir kartu su ja rudenį mokyklas pasiekusį etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį. Politikė retoriškai klausė, kodėl, jei vyriausybė nepadarė klaidų, ši reforma sukėlė kone didžiausią šios vyriausybės krizę ir pareikalavo trijų ministrų galvų. Beje, kaip sakė V. Čmilytė-Nielsen, neaišku, kodėl buvo kritikuojama švietimo ministrė, o atleisti kartu su ja ir aplinkos bei kultūros ministrai.

Nepasiruošta, anot liberalės, buvo ir vaiko teisių apsaugos reformai: „Neskirta pakankamai lėšų, neapmokyti darbuotojai, informacijos trūko visiems – tiek šeimoms, tiek tarnyboms. Tai iššaukė dar vieną rimtą krizė ir tai – antroji klaida.“

Kaip vyriausybės nesėkmę politikė įvardijo ir urėdijų reformą. V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo, kad urėdijos buvo uždarytos ir tai lėmė, kad daugiau nei 300 žmonių neteko darbo. Be to, pasak jos, miškų kirtimo skandalas vertė koreguoti teisės aktus.

Kritikos kliuvo ir sveikatos sistemos pertvarkai. Kaip kalbėjo liberalų frakcijos seniūnė, po skambių lozungų vėl keičiama kompensuojamųjų vaistų įsigijimo tvarka. „Keičiasi ir ministerijos nuomonė dėl generinių vaistų. Jau nekalbu apie gydytojų nepasitenkinimą ir chaosą dėl gydymo įstaigų pertvarkų. Čia viena didelė klaida“, – kalbėjo politikė.

Klysta, anot V. Čmilytės-Nielsen, buvo ir įgyvendinant mokesčių reformą. Kaip sakė politikė, lozungais kalbėta apie socialinį teisingumą, tačiau vienu metu buvo užmautos net kelios kilpos ant smulkaus verslo kaklo. Ji teigė, kad kone visų įmonių finansininkus mokesčių perskaičiavimai šį sausį varė į neviltį.

Kaip dar vieną klaidą opozicijos lyderė įvardijo žiniasklaidos laisvės ribojimą: LRT ūkinės veiklos tyrimo komisiją Seime, ištrinta vyriausybės pasitarimo įrašą ir t.t. Vyriausybės balą, anot politikės, žemyn muša ir tai, kad joje neliko vietų moterims – ministrų kabinetą sudaro vien vyrai.

Bėdos su kompensuojamais vaistais

Socialdemokratas Juozas Olekas kalbėjo, kad praėjusiais metais priimti įnešė nemažai nerimo visuomenėje bei medikų bendruomenėje: „Man atrodo 2018 metai buvo nerimo metai, kuomet mes išgirdome daugiausia nepritarimo dėl šios vyriausybės vykdomos politikos tiek iš pacientų, tiek iš jaunų ar labiau patyrusių kolegų medikų.“

Klausimų kelia, pasak politiko, kompensuojamų vaistų įsigijimo tvarka. J. Olekas kalbėjo, kad tvarka keičiasi lyg karuselė: jei anksčiau kompensuojamų vaistų sąrašai būdavo patvirtinami metams, o dabar sąrašai, kaip sakė politikas, keičiami kas ketvirtį. Tai, jo teigimu, neleidžia išlaikyti gero ryšio tarp paciento ir gydytojo.

„Dažnai, kol pacientas nueina iki vaistinės, jau tas vaistas tampa nekompensuojamu. Nors ministras pasidžiaugė, kad tam tikrų vaistų kompensacinė kaina sumažėjusi, reikia pasakyti, kad ne vienam žmogui tenka sumokėti visą kainą, nes tie vaistai, kurie vartojo iki tol, tapo nebekompensuojami“, – kalbėjo J. Olekas.

Statistika sako ką kitą?

Tuo metu „valstietis“ Jonas Jarutis sakė statistika rodo, kad ši vyriausybė ir Seimas dirba Lietuvos žmonėms. Jis kalbėjo, kad vidutinė senatvės pensija išaugo nuo 255 eurų (2016 metų gruodį), iki 319 eurų 2018 metų gruodį: „2019 metų sausį pensijos didintos dar kartą ir dabar vidutinė pensija siekia 340 eurų.“

J. Jarutis taip pat sakė, kad ši vyriausybė panaikino „Sodros“ skolą, siekusią 3,7 mlrd. eurų, ir pradėjo kaupti „Sodros“ rezervą, kuris, anot politiko, užtikrins „Sodros“ tvarumą. „Valstietis“ kalbėjo ir apie tai, kad pernai buvo įvesti vadinamieji „vaiko pinigai“ ir kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo tėvų finansinės padėties, kas mėnesį buvo mokama išmoka.

„Sukurta ir pradėta įgyvendinti parama pirmajam būstui įsigyti, regionuose ja pasinaudojo 116 jaunų šeimų. Vykdyta intensyvi paslaugų šeimai plėtra, pradėtos teikti laikino atokvėpio, atvejo vadybos paslaugos. Pradėta mokėti nauja 304 eurų išmoka įvaikintam vaikui, kurią gauna 24 mėnesius. Ją gauna per šimtą įvaikintų vaikų“, – kalbėjo J. Jarutis. Politikas sakė ir kad kilo vidutinis darbo užmokestis.

Ataskaitai nepritaria

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po ataskaitos pristatymo Seime, dokumentą vadino melagingu ir „pagyrų maišeliu“. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija taip pat įregistravo rezoliuciją, kuria siūloma nepritarti vyriausybės ataskaitai.

Rezoliuciją registravę TS-LKD atstovai pabrėžė, jog daugelyje svarbių valstybės gyvenimo sričių vyriausybė vengė imtis aiškesnės politinės ir idėjinės lyderystės, todėl stringa švietimo sektoriaus reforma, įskaitant bendrojo lavinimo bei pedagogų parengimo sistemų pertvarką, universitetų jungimasis, sveikatos apsaugos reforma, o skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės rodikliai išaugo – skurdo rizika šalyje siekė 22,9 proc., o 20 proc. didžiausias pajamas turinčių asmenų pajamos buvo 7,3 karto didesnės nei 20 proc. mažiausias pajamas turinčių asmenų.

Taip pat, anot rezoliucijos autorių, vyriausybės pateiktoje ataskaitoje labai trūksta objektyvumo įvardinant ir įvertinant vyriausybės veiklos nesėkmes bei krizes – kai visiškai nepasiruošus buvo priimtas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis, neanalizuojamas šio sprendimo pasekmėje kilęs mokytojų streikas, taip pat kilę skandalai dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo ir sprendimo, ribojančio registrų duomenų atvėrimą žiniasklaidai.

„Pats ataskaitos žanras yra keistas, turint galvoje, kad viskas vyksta prezidento rinkimų kampanijos metu, dalykai, kurie pristatomi, daugiausia susiję su tuo, kas tiesiog natūraliai Lietuvoje vyksta. <...> Jei pažiūrėtume visus ekonominius indikatorius, kurie pristatomi vyriausybės ataskaitoje ir yra priskiriami vyriausybės nuopelnams, būtų tas pats, jei pasakytume, kad šiandien yra gražus oras ir neabejotinai tai S. Skvernelio vyriausybės nuopelnas“, – Seimo salėje kalbėjo konservatorių lyderis G. Landsbergis, pridurdamas, kad Europos Komisijos išvadose pateikiama gerokai kitokia informacija nei vyriausybės ataskaitoje, paneigianti kai kuriuos dokumente pateiktus faktus.

TS-LKD frakcijos atstovai dokumente susirūpinę nepakankamu dėmesiu sveikatos apsaugos sričiai, regioninei politikai, socialiniams ir ekonominiams skirtumams, kurie kai kur Lietuvoje didesni nei ES vidurkis, nesprendžiamais neįgaliųjų socialinės integracijos bei biudžeto įplaukų didinimo, kuris reikšmingai padidintų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Opoziciniai konservatoriai teigė, jog vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitoje pateikiama informacija nėra objektyvi. Tačiau rezoliucijai Seime pritarta nebuvo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.