Lietuvoje

2019.04.25 21:00

Debatai apie teisėsaugą įplieskė aistras: Juozaitis išėjo, į visas puses skriejo kaltinimai

Gytis Pankūnas, Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.04.25 21:00

Ketvirtadienį LRT rengiamuose debatuose kandidatai į Lietuvos prezidentus ietis surėmė diskutuodami apie teisingumą ir kovą su korupcija. Diskusijų šįkart būta aistringų, o kandidatas Arvydas Juozaitis po kelių klausimų iš debatų pasitraukė kritikuodamas, kad žiniasklaida nevienodai nušviečia visus kandidatus.

LRT studijoje susitinka Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas į prezidentus Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis, Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis, ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narys Mindaugas Puidokas, Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į prezidentus, Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė į prezidentus, Seimo narė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos kandidatas, Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis.

Tai – treti debatai, ankstesniuose dvejuose kalbėta užsienio politikos ir nacionalinio saugumo temomis.

Kandidatų į prezidentus debatuose – dramatiškas Arvydo Juozaičio pasitraukimas

Dūrė pirštu į „teisėjų klaną“

Pirmasis klausimas, kuris buvo užduotas kandidatams į prezidentus – ką darytų prezidentas, kad Lietuvos piliečiai jaustųsi gyvenantys teisingesnėje valstybėje.

N. Puteikis pažymėjo, kad tapęs prezidentu pradėtų sistemos skaidrinimą nuo teisėsaugos pareigūnų, teisėjų ir prokurorų.

„Didžiausią žalą Lietuvos istorijoje per paskutinius 20 metų daro teisėjų klanas. V. Landsbergis juos yra pavadinęs teisėjų partija“, – pažymėjo N. Puteikis.

Jis kritikavo Lietuvos Konstitucinį Teismą, mat jis, skirtingai negu Latvijos Konstitucinis Teismas, esą leido Seimui mažinti pensijas ekonominiu sunkmečiu.

„Konstitucinio Teismo teisėjai, teisėjų elitas, prisidėjo prie bendro neteisingumo jausmo sukūrimo. [...] Ši privilegijuota grupė turėtų būti demaskuota, atskleista, išnagrinėta ir visuomenei turėtų būti pranešti skirtumai tarp mūsų teisėjų klano ir kitų teismų bendruomenių, kurios yra demokratiškesnės negu Lietuvoje“, – tikino N. Puteikis.

V. Tomaševskis kalbėjo, kad visuomenė teismų sistema nepasitiki. Pirmas sprendimas, kurį jis siūlytų – daugiau viešumo ir visuomenės įtraukimas, tarėjų institucija. Kitas pasiūlymas – kai kurių grupių apsaugojimas nuo šantažo ir poveikio.

A. Juozaitis sakė, kad korupciją įžvelgia ir informavimame apie prezidento rinkimus. „Jūs jau esate išrinkę kandidatus“, – teigė jis.

I. Šimonytė pabrėžė, kad teisingumas yra jausmas ir nedaug piliečių jį susiformuoja teismuose. Teisingumas, pasak jos, prasideda nuo to, kaip veikia valstybės institucijos ir kaip tikima, kad jos veikia piliečiams. Raktinis žodis esą yra pasitikėjimas ir politikai turi negriauti pasitikėjimo sistema. 

M. Puidokas sakė, kad dabar yra lygūs ir lygesni, o taip neturėtų būti. Jis siūlė nepriklausomą teisinio ombudsmeno instituciją, į kurią galėtų kreiptis kiekvienas pilietis. Jei institucija nustatytų, kad teisėjas suklydo, jis netektų pareigų.

V. Andriukaitis dėkojo 4 pasieniečiams, kurie šiandien Dieveniškių apylinkėse, Krakūnų kaime, iš gaisro išgelbėjo du žmones. „Štai kur yra pasitikėjimas nepaisant mažų atlyginimų“, – teigė jis.

G. Nausėda kalbėjo, kad požiūris į teisingumą prasideda nuo politikų. Jis kritikavo didelius Seimo narių atlyginimus. Valstybėje, pasak jo, reikia skaidrios, aiškios atlyginimų sistemos.

V. Mazuronis sveikino teisėjus ir tyrėjus, kurie atsilaiko spaudimui ir poveikiui. Pasak jo, prezidentui čia nelabai reikia kištis. Jis kritikavo, kad įteisintą neteisybę reikia rauti su šaknimis.

S. Skvernelis pabrėžė, kad teisine sistema visų pirma reikia tikėti. Ji turi būti atvira, morali, atsiskaitanti visuomenei ir nepriklausoma. Labai svarbu, pasak jo, kad nematytume tokių pavyzdžių, kai teisingumu prekiaujama. Jis skeptiškai atsiliepė apie teisinio imuniteto turėjimą. Tai esą turėtų būti išskirtiniai atvejai.

Kaip užkirstų kelią nepotizmui

Debatų vedėjai Nemirai Pumprickaitei paklausus, kaip reikėtų keisti įstatymus, kad būtų sumažinta įtaka politikai, užkirstas kelias nepotizmui, V. Tomaševskis sakė, kad išties gyvename „švogerių“ valstybėje. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra sąžiningumas ir su korupcija reikia pradėti kovoti nuo savęs. Jo vadovaujama Krikščioniškų šeimų sąjunga, pasak kandidato, tai ir daro.

„Esame viešai pripažinti sąžiningiausia partija Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Jis sakė, kad priimdamas žmones į partiją žiūri ne tik į kompetencijas, bet ir į sąžiningumą bei tai, ar žmogus yra tikintis. Jis citavo apklausą, pagal kurią tikintys žmonės mažiau linkę nusižudyti, nuskriausti kitą žmogų ir vogti.

Visa neteisybė, pasak jo, eina iš viršaus. „Konstitucinis Teismas dažnai pasisako ne savo kompetencijos ribose“, – kritikavo jis.

V. Tomaševskis sakė, kad jeigu mokyklos direktorius priima giminaitį ūkininką, tai yra nepotizmas ir tai reikia drausti. Bet jei, pavyzdžiui, du giminaičiai dirba savivaldybės skyrių vadovais, tai nebūtinai yra nepotizmas, nes žmonės išsilavinę.

A. Juozaitis pažymėjo, kad Lietuvoje trūksta dėmesio savivaldai, kur nėra renkami, pavyzdžiui, seniūnai, nėra aišku, kaip panaudojamos lėšos.

„Reikia naujo savivaldos įstatymo“, – pažymėjo A. Juozaitis.

I. Šimonytės teigimu, politikai turi bendrauti su verslo grupių atstovais, tačiau šie santykiai turėtų būti aiškiai reglamentuoti.

M. Puidokas pakartojo, jog Lietuvoje trūksta teisės ombudsmeno institucijos, kuriai leistų skaidrinti sistemą.

V. Andriukaitis akcentavo, kad nepotizmo lygis Lietuvoje sumažėtų, jei būtų priimtos tam tikros įstatymo pataisos. „Reikia skaidrinti viešuosius pirkimus“, – pavyzdį pateikė kandidatas į prezidentus.

Pasak G. Nausėdos, būtina ištirti, koks yra nepotizmo lygis savivaldybėje, atkreipiant dėmesį į giminystės ryšius.

„Reikėtų aiškiai matyti, kiek giminystės ryšiais susijusių asmenų dirba savivaldybėse“, – pažymėjo G. Nausėda.

V. Mazuronis ragino nedramatizuoti situacijos, kai partijos priklausantys asmenys dirba savivaldoje.

„Kas blogo, kad partiniai žmonės dirba savivaldybėse? Žmonės, esantys partijose, turi teisę dirbti savivaldoje“, – pažymėjo V. Mazuronis.

Kandidatas į prezidentus S. Skvernelis pritarė V. Mazuroniui – anot jo, nieko blogo, kad partijoms priklausantys žmonės dirba savivaldybėse. Savo ruožtu jis pabrėžė, kad reikia stiprinti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo sistemą, skaidrinti viešuosius pirkimus.

A. Juozaitis paliko debatus

Kandidatams į prezidentus debatuose uždavus trečiąjį klausimą, tai yra kaip jie vertina siūlymą uždrausti alkoholio ir tabako verslui valdyti žiniasklaidos priemones, A. Juozaitis pareiškė, kad atsakys į šį klausimą ir paliks debatus.

A. Juozaitis teigė pritariantis minėtam siūlymui, tai yra drausti alkoholio ir tabako verslui valdyti žiniasklaidos kanalus.

„Atleiskite, aš pasakysiu paskutinę kalbą šituose debatuose ir pabaigsiu. Išeisiu“, – teigė A. Juozaitis.

Anot jo, LRT vieniems kandidatams į prezidentus skyrė neproporcingai daug dėmesio, o kitus ignoravo.

„Tą pačią valandą paskelbėme su G. Nausėda, kad kandidatuosime. Jį nacionalinis transliuotojas rodė dvigubai ilgiau – kaip tautinę šventę, su pasibučiavimais, su viskuo“, – kalbėjo A. Juozaitis.

„Nėra lygiavos. Jūs korupcijos klausimą keliate, bet korupcija yra ne tik papirkimas, bet ir gadinimas. Jūs gadinate žmonių nuotaiką“, – rėžė kandidatas į prezidentus.

Jis tvirtino, kad žiniasklaida puola jo žmoną, jo šeimą. Galiausiai A. Juozaitis tiesioginio eterio metu atsisveikino ir išėjo iš LRT studijos.

I. Šimonytė kalbėjo, kad iniciatyva uždrausti alkoholio ir tabako verslui valdyti žiniasklaidos priemones yra asmeniniai Vytauto Bako ryšiai ir santykiai.

M. Puidokas sakė, kad V. Bakas yra teisus, nes tokie verslai prasilenkia su moralinėmis vertybėmis.

V. P. Andriukaitis kalbėjo, kad tabako ir alkoholio pramonei ir taip taikomi ypatingi reikalavimai. „Neabejotina, kad tame yra logikos“, – sakė jis, bet dėl šio konkretaus pasiūlymo nebuvo tikras.

G. Nausėda teigė, kad jeigu V. Bakui kažkas nepatinka, ten jis nukreipia savo kritikos ašmenis.

V. Mazuronis priminė, apie V. Bako Baudžiamojo kodekso pataisas, kurioms pritarė Seimo nariai, dabar kandidatuojantys į prezidentus. Jomis esą buvo sumažinta bausmė už korupciją.

S. Skvernelis sakė palaikantis V. Bako siūlymą. Jis sakė, kad I. Šimonytės nusistatymas suprantamas, nes jos remiamos partijos pirmininkas buvo susitikęs su tokio koncerno vadovu.

N. Puteikis labai pritarė V. Bakui. Ir ne tik dėl šio siūlymo. Jis prisipažino, kad S. Skverneliui pavydi tokio štabo vadovo.

V. Tomaševskis sakė, kad apriboti kažkam turėti žiniasklaidą būtų antikonstituciška. Tačiau apie privačių televizijų reguliavimą, pasak jo, galima pagalvoti.

Apie civilinio turto konfiskavimą – skirtingos nuomonės

Debatų dalyvių klausta, ar jie palaikytų įstatymo projektą, įteisinantį civilinio turto konfiskavimą net ir nenuteistiems asmenims, net jeigu jie neįrodo turto kilmės. I. Šimonytė sakė, kad toks įstatymas galėtų egzistuoti, bet tokiam, koks buvo parengtas vyriausybės ir neseniai pateiktas Seime, ji nepritaria ir balsavo prieš.

„Pakanka pasižiūrėti Teisės departamento pastabų sąrašą ir manau, kad parlamentas, kuris vykdo parlamentinę kontrolę, vis dėlto galėjo rasti savyje drąsos ir grąžinti šį įstatymo projektą vyriausybei tobulinti“, – teigė ji.

Pasak jos, čia yra daug aspektų, kuriuos reikia kruopščiai įvertinti.

„Toks klausimas gali būti svarstomas, bet nebeturi būti neaiškių, dviprasmiškų ir miglotų aplinkybių, kai įstatymo taikymas gali tapti dar viena porcija dvigubų standartų“, – pabrėžė kandidatė.

Ji teigė, kad įstatymas, kuriam ji pritartų, būtų ypač gerai parengtas ir turbūt visai kitoks, nei yra dabar.

M. Puidokas tikino, kad civilinio turto konfiskacija Lietuvoje turėjo būti įteisinta jau seniai. Anot jo, tokia priemonė neleis elgtis nesąžiningai, o turinčius daugiau turto privers jį deklaruoti, pagrįsti.

V. Andriukaitis tvirtino, kad iš pradžių reikalingi registrai, kuriuose būtų matomas visų gyventojų turtas, kad visi savo turtą ir pajamas sąžiningai registruotų.

G. Nausėda neslėpė pritariantis civilinio turto konfiskacijos iniciatyvai.

„Įstatymo projekte yra minusių, kuriuos reikia taisyti, bet pritarčiau idėjai“, – aiškino G. Nausėda.

V. Mazuronis akcentavo, kad kiekvienas asmuo privalo pagrįsti savo turtus, tai yra nurodyti, kaip turtą įgijo. Tačiau, anot V. Mazuronio, civilinio turto konfiskavimo priemonė turi būti taikoma kompleksiškai.

Pasak S. Skvernelio, nereikėtų abejoti civilinio turto konfiskavimo idėjos teisėtumu, mat apie tai pasisakę tarptautiniai arbitražai. Be to, anot jo, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad turto konfiskavimo priemonė neretai yra naudojama korupcinėse bylose.

„Svarbus ekonominio pagrindo išmušimas asmenims, darantiems tokius žingsnius“, – akcentavo jis.

N. Puteikis pasipiktino, kad debatuose klausinėjama apie „valstiečių“ iniciatyvas ir jis esą yra priverstas girti valdančiųjų idėjas. Kandidatas tikino pritariantis civilinio turto konfiskavimo idėjai.

„Jei tokios iniciatyvos, tai gailiuosi, kad išėjau iš „valstiečių“ frakcijos“, – teigė N. Puteikis.

V. Tomaševskis pažymėjo pritariantis civilinio turto konfiskavimo iniciatyvai.

Siektų asmeninės teisėjų ir prokurorų atsakomybės

Kitas debatų klausimas buvo susijęs su tyrėjų, prokurorų ir teisėjų atsakomybe dėl jų priimamų sprendimų.

M. Puidokas patikino manantis, kad teisėjai, prokurorai turi asmeniškai atsakyti už savo veiksmus ir atlyginti žalą, jei tokią sukėlė.

„Manau, kad mes gyvename tokioje valstybėje, bet akivaizdu, kad taip nėra, nes teisėjai turėtų būti nepriekaištingos reputacijos žmonės. Iki šiol mūsų prezidentai nebuvo pakankamai griežti ir principingi šiuo klausimu. Prisiminkime, kiek buvo atvejų, kai teisėjas netenka savo pareigų tik tuo atveju, kai jis padaro avariją neblaivus, numuša žmogų“, – piktinosi M. Puidokas.

V. P. Andriukaitis teigė, kad tai yra būtina, nes pasitaiko tokių atvejų, kai žmonės būna apkaltinti be pagrindo. Ir būtina tai užkardyti.

G. Nausėda pasisakė už tai, kad asmeninę atsakomybę prokurorai ir tesėjai neštų, nes luošinami žmonių gyvenimai. Tačiau jis nemano, kad tai turėtų daryti tik šios dvi pareigybės: „Visi daro kas ką nori ir atsakomybės už savo veiksmus niekas neprisiima“.

V. Mazuronis sakė, kad asmeninė atsakomybė turi būti, ypač tais atvejais, kai žmonės sodinami į kalėjimus, o vėliau paaiškėja, kad jie nekalti.

N. Puteikis sakė, kad toks įstatymo paketas yra priimtas, bet Generalinė prokuratūra esą retai jį taiko. Rimtesnė problema, pasak jo, yra tada, kai nusikaltėliai neturi turto ir aukoms neatlygina žalos.

S. Skvernelis pabrėžė, kad visi mes darome klaidas. Jis kreipėsi į tyrėjus, prokurorus ir teisėjus sakydamas, kad jie daro didelius darbus. Pasak S. Skvernelio, jei pareigūnas padaro tyčinę klaidą, jis turi atsakyti, jei netyčinę – atsakyti turi valstybė.

I. Šimonytė sakė, kad atsakomybė už tyčia padarytus nusižengimus šiandien išties sunkiai pasiekiama. Tačiau, pasak jos, nereikėtų visko tik griežtinti.

V. Tomaševskis taip pat sutiko, kad pareigūnai turėtų asmeniškai atsakyti už klaidas. Ir ne tik prokurorai, teisėjai bei tyrėjai.

Kaip mažintų korupciją viešuosiuose pirkimuose

Taip pat kandidatams į prezidentus buvo užduotas klausimas, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad sumažintume korupciją vykdant apie viešuosius pirkimus.

V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad viešieji konkursai turi būti skaidrūs, aiškūs, suprantami ir su iš anksto paskelbtais kriterijais, reikalavimais ir procedūromis.

„Turi būti viešai skelbiami visi kandidatai ir neabejotinai viešųjų konkursų organizavimas turėtų būti viešas ir skaidrus. Čia yra siūlymų, kad viešųjų konkursų komisijose dalyvautų nešališki stebėtojai, kurie galėtų fiksuoti, kaip vyko procedūros ir išlaikyti skaidrumo reikalavimą“, – minėjo jis.

Po konkurso įvykimo, pasak jo, turi būti atviras viešas registras, kuriame būtų matoma, kai paslaugos toliau vykdomos.  

„Yra labai daug teisinių priemonių, kurias reikia naudoti, kad ši sistema būtų skaidri ir efektyvi“, – akcentavo kandidatas.

Anot G. Nausėdos, būtina peržiūrėti viešųjų pirkimų tvarką, mat pasitaiko tokių atvejų, kai tą pati įrenginį privati kompanija perka brangiau negu valstybinė.

G. Nausėdai pritarė V. Mazuronis. Anot jo, viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą būtina koreguoti. „Viešųjų pirkimų teisinę bazę reikia peržiūrėti, ten gali velnias koją nusilaužti“, – tvirtino V. Mazuronis.

S. Skvernelis akcentavo manantis, kad Viešųjų pirkimų tarnyba dirba efektyviai ir patys pirkimai yra tinkamai kontroliuojami.

N. Puteikis savo ruožtu, kalbėdamas apie viešuosius pirkimus, kreipėsi į S. Skvernelį, ragindamas atstatydinti iš pareigų dabartinį švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių.

„Kai ministras R. Masiulis pamatė ir atskleidė korupciją ministerijoje, tai A. Monkevičius dabar ją dangsto. Atstatydinkite jį dabar, premjere, arba aš tai padarysiu, kai tapsiu prezidentu“, – kalbėjo N. Puteikis.

Taip pat skaitykite

Pirmasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 12 dieną.