Lietuvoje

2019.04.25 05:30

Ką lietuviai iš tiesų galvoja apie skiepus: išsiskiria „Google“ karta

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.04.25 05:30

Kuo žmogus labiau išsilavinęs bei kuo daugiau pinigų turi, tuo veiksmingesne priemone apsisaugoti nuo ligų jis laiko skiepus. Taip rodo balandį „Vilmorus“  atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Joje aiškėja ir dar viena tendencija – skeptiškiausiai į skiepus žiūri jaunimas.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausa atlikta balandžio 4–13 dienomis Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) užsakymu. Buvo apklausti 1000 gyventojų 22 miestuose ir 41 kaime.

Skeptiškiausias – jaunimas

84,8 proc. apklaustųjų sako, kad skiepus laiko veiksminga priemone. Akivaizdu, kad žmonių pasitikėjimas skiepais yra ryškus, tačiau pasižiūrėjus į tai, kaip juos vertina skirtingo amžiaus grupės, aiškėja, kad labiausiai skepsiu dvelkia jaunimas nuo 18 iki 29-erių. Skiepų veiksminga priemone apsisaugoti nuo ligų nelaiko 6,2 proc. jaunimo, o 14 proc. neturi apie tai nuomonės (veiksminga priemone laiko 79,8 proc. apklaustųjų).

Tokia tendencija Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėją Daivą Razmuvienę šiek tiek nustebino ir, pasak jos, situacija neramina – juk tokio amžiaus žmonės dažnai sprendžia dėl savo vaikų skiepų. Tačiau ji greitai rado visa tai paaiškinančių argumentų.

„Jaunimas informacijos ieško internete ir ten randa visko. Beje, būtent panašaus amžiaus, iki trisdešimt kelerių, žmonės dabar ir serga [tymais]“, – aiškina ji.

Panašiai mano ir projekto dėl neskiepytų vaikų nepatekimo į ikimokyklines ugdymo įstaigas iniciatorė, TS–LKD Seimo frakcijos narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pasak jos, „kai turi abejonių, ieškai informacijos, o ten gali rasti jos įvairiausios“.

„Manau, kad vyresnė žmonių karta labiau linkusi pasitikėti autoritetais, šiuo atveju medikais ir mokslininkais, tai gal tai galėtų būti susiję“, – sako parlamentarė.

Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė Asta Kubilienė svarsto, kad įtakos jaunimo skepsiui turi ir tai, kad jie tiesiog mažiau serga, mažiau domisi ligų gydymu, prevencija ir pan.

„Jie tiesiog džiaugiasi gyvenimu, yra sveiki. Vėliau, kai jau atsiranda šeimos, vaikai, tu esi priverstas labiau domėtis medicina ir supranti, kad skiepai yra reikalingi“, – LRT.lt komentuoja ji.

Kitose amžiaus grupėse tikinčių skiepų veiksmingumu yra nuo 83,7 iki 88,8 proc. Netikinčių – nuo 3 iki 5,4 proc.

Kadangi jaunimas turi abejonių dėl skiepų veiksmingumo, nestebina ir tai, kad ši amžiaus grupė mažiausiai sutinka ir su tuo, kad vaikai būtų skiepijami privalomai (už – 72,9 proc., prieš 11,6 proc., neapsisprendusių – 15,5 proc., kai kitose amžiaus grupėse skaičiai svyruoja atitinkamai tarp 75,9 proc.–86,2 proc., 5,5 proc.–10,2 proc. ir 5,2 proc.–15,3 proc.).

Privalomam skiepijimui pritartų, bet skiepytųjų darželiai nežavi

D. Razmuvienė sako, kad tai, jog skiepų veiksmingumu tiki 85 proc. apklaustųjų, yra išties geras rezultatas, tačiau ji tikra, kad jeigu apklausa būtų vykusi prieš metus, jis būtų bene dvigubai mažesnis.

„Panašią apklausą buvome atlikę prieš maždaug 5 metus, tai skaičiai buvo daug mažesni. Dabartiniai įvykiai privertė žmones apie tai pagalvoti. Nes net ir tie, kurie vaikų neskiepijo, prasidėjus epidemijai suskubo tai padaryti“, – LRT.lt komentuoja ULAC atstovė.

Net 12 šalių Europos Sąjungoje vienaip ar kitaip yra įvedusios privalomus skiepus. Tarp šių šalių – Prancūzija, Kroatija, Italija, Belgija, Lenkija. Belgijoje, pavyzdžiui, tėvams, nepaskiepijusiems vaikų nuo poliomielito, taikomos piniginės baudos, jiems negalima mokytis bendrojo lavinimo įstaigose.

Net 79,4 proc. apklaustųjų sutinka, kad ir Lietuvoje būtų privalomi skiepai nuo tymų ir kitų pavojingų ligų. Bet kai kalba pakrypsta apie priemones, kuriomis tai galima būtų įgyvendinti, apklaustųjų entuziazmas slopsta. Pavyzdžiui, su tuo, kad neskiepyti vaikai negalėtų lankyti darželių, sutinka tik 49,4 proc. apklaustųjų ir net 32,1 proc. nuomonės šia tema neturi. Tokį siūlymą šiuo metu Seime yra įregistravusi dalis TS-LKD ir Socialdemokratų frakcijų narių.

Kaip aiškina projekto iniciatorė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, tokie tyrimo rezultatai Seimo nepaskatins projekto išsižadėti. Toks neapsisprendusiųjų skaičius, pasak jos, rodo, kad reikalinga platesnė diskusija, o įstatymo projekto pateikimas Seime tam – puiki proga.

„Tai irgi gali pajudinti diskusiją ir priversti rasti kompromisą“, – teigia ji.

Tačiau A. Kubilienė kelia klausimą, ar tokios iniciatyvos įgyvendinimas nebūtų pavojingas – visų pirma tai paskatintų neskiepytų vaikų sambūrius ir ligos esą plistų dar greičiau, antra – neskiepyti vaikai su skiepytais vis tiek galiausiai kažkurioje ugdymo įstaigoje susitiktų.

„Jeigu daugiau kaip 95 proc. [bendruomenės] pasiskiepijusi, susirgimų rizika yra labai nedidelė, o visi neskiepyti vis tiek kažkur bursis – atsirado lauko darželiai, kas garantuos, kad neatsiras ir toks darželis? [...] Tai ten [neskiepytųjų sambūriuose] susirgti tikimybė yra gerokai didesnė“, – teigia ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė, vertindama tyrimo rezultatus, teigia, kad „šuo metu privalomi skiepijimai nėra svarstomi“. Pasak jos, pagrindinės priemonės pasitikėjimui vakcinomis gerinti yra įrodymais pagrįstos informacijos prieinamumas, visuomenės ir sveikatos specialistų mokymas.

Tai, kad beveik 80 proc. žmonių sutiktų, jog skiepai būtų privalomi, pasak A. Kubilienės, savaime suprantama, nes jeigu 85 proc. jų skiepų veiksmingumu tiki, jie nelabai ir kvestionuoja, ar skiepyti vaikus – tai daro, nepriklausomai nuo to, ar tai privaloma, ar ne.

„Ar bus tai prievarta taikoma, ar nebus, aš tiesiog sutinku, kad jie būtų skiepijami“, – respondentų logiką aiškina ji.

Dažniau nuomonės neturi negu turi neigiamą

Nors tymų epidemija, rodos, retą turėtų palikti be nuomonės apie skiepus, tokių atvejų iš gyventojų nuomonės tyrimo paaiškėjo. Apie klausimą „Ar skiepus laikote veiksminga priemone apsisaugoti nuo ligų“ nuomonės neturėjo 11 proc. apklaustųjų; ar skiepai nuo tymų ir kitų pavojingų ligų turėtų būti privalomi, nežinojo 12 proc.; ir net 32,1 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės apie tai, ar sutiktų, kad neskiepyti vaikai neturėtų lankyti darželių.

Visais atvejais atsakymą „nežinau / neturiu nuomonės“ pasirinko daugiau respondentų, negu į klausimą atsakė neigiamai.

ULAC atstovė sutinka, kad tai gali signalizuoti, kad ne visi žmonės yra pakankamai informuoti.

„Visų pirma tai rodo, kad savo funkcijų neatlieka šeimos gydytojas. Ne paslaptis juk ir tai, kad kai kurie atsiliepia skeptiškai“, – pabrėžia ji. Pasak D. Razmuvienės, šeimos gydytojas turi būti pirmasis patikimas šaltinis, iš kurio būtų gaunama pagrindinė informacija apie skiepus.

Sveikatos komiteto atstovė A. Kubilienė kalba, kad viešojoje erdvėje vyrauja negatyvi informacija ir labiausiai reikėtų pasitikėti medikais.

„Tas, kas nori, informaciją randa, tiki medikais. Manau, kad čia turėtų būti ir mediko prestižo klausimas [suteikti informaciją]. Pas mus yra didelis nepasitikėjimas medikais, bet turėtume jais tikėti. Jie daug dirba, visą gyvenimą mokosi“, – pabrėžia ji.

Konservatorių atstovė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad informacijos nėra pakankamai. Vienas to įrodymų – kad ir gydymo įstaigos nelabai žinojo, kaip elgtis ir tymų protrūkio metu. O nesidomi žmonės, pasak jos, tokiais atvejais, kol tai jų neliečia: „Kol yra maži skaičiai, natūralu, kad niekas apie skiepus negalvojo. Kai skaičiai tolygiai didėja ir atsiranda protrūkiai, keičiasi ir požiūris.“

Iš visų apklaustųjų kaip turinčios tvirčiausią nuomonę išsiskiria namų šeimininkės arba motinystės atostogose esančios respondentės – į klausimą skiepų veiksmingumą čia nebuvo atsakymo „nežinau“. Ir iš darbininkų, tarnautojų, specialistų, moksleivių, pensininkų ir bedarbių labiausiai išsiskiria negatyvus jų požiūris (18,2 proc. kai kitas negatyviausias vertinimas – 7,7 proc.).

Kuo geresnis išsilavinimas, tuo didesnis tikėjimas nauda

Kaip rodo tyrimas, kuo respondento išsilavinimas aukštesnis, tuo labiau jis tiki skiepų veiksmingumu ir kuo išsilavinimas mažesnis, tuo negatyviau jis apie tai atsiliepia. Skiepų nauda tiki 72,6 proc. neturinčių vidurinio išsilavinimo (netiki 5,3 proc.), 85,9 proc. turinčių vidurinį, aukštesnįjį ir spec. vidurinį (netiki 4,3 proc.) bei 86,4 proc. turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą (netiki 3,5 proc.).

Tikėjimas skiepų nauda auga ir su pajamomis vienam šeimos nariui. Kai jam tenka iki 200 eurų, skiepų nauda tiki 79 proc. Didėjant pajamoms pasitikėjimas auga, kol pasiekus 601 ir daugiau eurų šeimos nariui pasitikėjimas vakcinomis pasiekia 91,5 proc.

Konservatorių užsakymu „Vilmorus“ atliktoje apklausoje tirta ir tai, kaip skiepus vertina konkrečių politinių partijų rinkėjai. Paaiškėjo, kad skiepų nauda mažiausiai abejoja Lietuvos socialdemokratų partija, o negatyviausiai apie juos atsiliepia „Tvarkos ir teisingumo“ rinkėjai.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius