Beveik visi kandidatai į prezidentus pirmojo vizito vyktų į Lenkiją. Vieni ją įvardija kaip svarbią partnerę užtikrinant saugumą, kiti nori pasimokyti iš Varšuvos, kaip mažinti pajamų nelygybę. Apžvalgininkas Šarūnas Liekis pasigenda kandidatų užsienio politikos ambicijų, pasak jo, vykti į Varšuvą – plaukti pasroviui, o kandidatai į prezidentus turėtų rodyti globalesnes ambicijas formuojant užsienio politiką.
Pirmąjį bilietą į užsienį išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš dešimt metų pirko į Švediją, o iš ten į Latviją. Pasak analitikų, tai politiškai neutrali kelionė. Tačiau nei Švedija, nei Latvija netapo strateginėmis Lietuvos partnerėmis.
Po prezidento Valdo Adamkaus pirmojo vizito prieš 15 metų į Lenkiją ir vėliau sekė abejų šalių santykių aukso amžius, tiesa analitikų teigimu, tai lėmė asmeninė Lenkijos ir Lietuvos prezidentų draugystė.
Vilniui ir Varšuvai vėl išgyvenant santykių pavasarį, būtent į Lenkiją pirmojo vizito, jei būtų išrinkti vyktų dauguma kandidatų į prezidentus: Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda, Saulius Skvernelis, Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis tą darytų nedvejodami, Valentinas Mazuronis dar svarsto, vykti į Varšuvą ar į Rygą.
„Manau, kad santykiai tarp mūsų valstybių dabar sparčiai šyla ir reikia tos progos nepaleisti, yra bendrų interesų ir būtų labai gerai, naudinga pasikalbėti“, – sako kandidatė I. Šimonytė.
Ekonomistas G. Nausėda teigia, kad mato didelį potencialą plėtoti santykius su Lenkija.
„Pirmoji šalis bus Lenkija ir aš matau didžiulį potencialą plėtoti santykius su Pietine mūsų kaimyne, kuri galėtų tapti mums svarbi ne tik ekonominėje, socialinė srityje, bet taip pat gynybos, saugumo užtikrinimo srityje“, – tikina G. Nausėda.
S. Skvernelis teigia, kad tęsiant strateginę partnerystę, reiktų pirmojo vizito vykti į Varšuvą.
„Tai būtų Varšuva, tęsiant strateginę partnerystę, labai stiprų bendradarbiavimą su partneriu, kuris mums yra labai svarbus ir saugumo prasme, ir svarbiausių infrastruktūrinių projektų prasme“, – pasakoja jis.
Tokios pačios nuomonės ir M. Puidokas: „Pirma šalis būtų Lenkija dėl kad tai strateginė mūsų partnerė ir mes privalome su turėti ne tik tvirtus ryšius bet ir užtikrinti Suvalkų koridoriaus saugumą.“
N. Puteikis išskyrė Lenkijos politikų rūpinimąsi piliečiais: „Lenkija, nes jos politikai geriausiai rūpinasi savo piliečiais dėl pajamų nelygybės mažinimo, nuo to didėja ekonomika.“
V. Mazuronis vis tik svarsto, ar važiuotų į Lenkiją, ar Latviją.
„Nebūsiu labai originalus, iš kaimyninių svarbiausia Lenkija, nes mūsų vartai į Europą, tai būtų logiška. Arba pas „braliukus“ latvius“, – pasakoja jis.
Nedvejodamas pirmojo vizito į Latviją vyktų A. Juozaitis. Pasak jo, artimesni ryšiai su Ryga leistų atsverti esą didžiųjų valstybių primetamą politiką: „Pirmiausia reikia atsiprašyti už šimtmečio tokį nevykusį pasveikinimą. Jie laukė mūsų pasveikinimo, o mes nevykusiai pasveikinom. Tiesiog ir mandagumo ir broliškumo žingsnis.“
Pas kaimynus, tik kitus, vyktų ir V. Tomaševskis. Jis sako, jau buvęs Vatikane, tad dabar pirmojo vizito vyktų į Baltarusijos sostinę Minską.
„Dabar manau reikia nuvažiuoti pas kaimynus artimus labai, vienoje valstybėje gyvenam, LDK, tai Baltarusija, Minską“, – sako V. Tomaševskis.
Toliau nei pas kaimynus pirmojo vizito vyktų Vytenis Povilas Andriukaitis. Eurokomisaras norėtų važiuoti į Briuselį, į Europos Sąjungos (ES) ir NATO atstovybes.
„Pirma šalis, į kurią nuvykčiau, tai būtų visų šalių jungtinės pajėgos, tai yra NATO būstinė, kur sėdi generalinis sekretorius ir ES valstybių ir vyriausybių vadovų tarybos būstinė, kur su visais galima kalbėtis kaip pilnaverčiai ES ir NATO nariai“, – teigia V. P. Andriukaitis.
Š. Liekis nesureikšmina pirmojo vizito simbolikos, esą kur važiuos naujasis prezidentas pirmiausia padiktuos gyvenimas. Jis labiau pasigenda kandidatų ambicijų formuojant užsienio politiką.
„Šnekėti apie tai, kad Varšuva yra svarbus sąjungininkas pakankamai banalu dabar. Natūrali trauka į Lenkiją, tai ir važiuojam į Lenkiją. Patys aktyviai tos politikos nebando formuoti, padaryti iš daugiau vektorių. Ar su tais pačiais Švedais stiprinti bendradarbiavimą, ar Vokietijos stiprinti įtaką ir tuo pačiu atsverti Lenkijos įtaką. To politikai to nedaro, jie eina pasroviui“, – pastebi apžvalgininkas.
Iš kandidatų Š. Liekis pasigenda globalios Lietuvos vizijos. Pirmasis užsienio vizitas parodo dėmesį, tačiau pasak politologo, santykiai tarp valstybių yra juodas nuolatinis darbas, ne tik proginis dėmesys.
Reportažą žiūrėkite nuo 00.58 min.
