Reaguodamas į kai kurių savivaldybių užmojį pirkti kontraceptines priemones moterims, kurios priklauso rizikos grupėms, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga LRT RADIJUI teigia, kad sprendžiant tokias problemas reikalingas švietimas ir aktyvi socialinė priežiūra.
Anot jo, ne visos moterys naudotųsi kontraceptinėmis priemonėmis – atsiras tokių, kurioms ne itin rūpi, kokia bus jų vaikų sveikata.
Praėjusią savaitę plačiai nuskambėjo istorijos, kai į medikų rankas pateko dvi neblaivios gimdyvės. Viena moteris pagimdė kūdikį, kurio kraujyje rasta daugiau kaip keturios promilės alkoholio, kitos moters vaisiui dėl alkoholio buvo iškilęs pavojus.
Kai kurios Lietuvos savivaldybės rizikos grupei priklausančioms moterims, planuojančioms šeimas ir siekiančioms išvengti nepageidaujamo nėštumo, perka kontraceptines priemones.
Paklaustas, ar taip metamos didesnės pajėgos bandant apsaugoti dar negimusį vaisių, A. Veryga pabrėžia – vien kontraceptinės priemonės šios problemos neišspręs. Anot jo, reikalinga nuolatinė linkusių vartoti alkoholį moterų priežiūra.
„Net ir siūlant tokias priemones, ne visos moterys jomis naudosis ir ne visoms tai bus priimtinas būdas. Bus tokių, kurioms nelabai rūpi, kiek jos turės vaikų ir kokia bus jų sveikata. Tokioms moterims reikia aktyvios socialinės priežiūros, atvejo vadybininko, kuris per nėštumą jas prižiūrėtų ir aktyviai teiktų pagalbą. Mes negalime imti ir uždaryti žmogaus į gydymo įstaiga tol, kol jis pagimdys“, – tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
A. Verygos teigimu, problemų, susijusių su nėščiųjų ir gimdyvių alkoholizmu, atsirado kur kas seniau – pastarieji įvykiai atspindi labiausiai siaubą keliančius atvejus.
„Tie atvejai nėra vieninteliai, jų buvo ir yra daugiau, tik ne apie kiekvieną jų visuomenė ar žiniasklaida sužino, nes iškart nėra informuojama. Tai yra ledkalnio viršūnė – čia mes matome tokius baisius variantus, kai gimdyvės atvažiuoja gimdyti būdamos girtos ir net jų vaikai gimsta su tam tikru skaičiumi promilių kraujyje. Turėkime omenyje, kad yra daug mažiau matoma atvejų, kai moteris ne taip intensyviai girtauja, bet tai taip pat yra problema“, – pabrėžia A. Veryga.
Paklaustas, ar sprendžiant minėtas problemas nereikėtų valstybinės politikos ir reprodukcinės sveikatos įstatymo, A. Veryga atsako – priimtas įstatymas nėra garantija, kad bus sukontroliuotas kiekvienos moters elgesys per nėštumą. Jis pabrėžia, kad minėtas socialines problemas reikia spręsti šviečiant visuomenę.
„Tai yra privatus dalykas, moteris tokius sprendimus priima asmeniškai [...]. Kertinis dalykas yra visuomenės švietimas, aiški žinia, kad nėra saugių alkoholio kiekių per nėštumą, kad reikėtų visiškai jo nevartoti“, – LRT RADIJUI sako A. Veryga.
Kaip teigia sveikatos apsaugos ministras, kai kurios nėščiosios yra priklausomos nuo alkoholio ir joms nutraukti alkoholio vartojimą yra sudėtinga ne dėl to, kad jos nežino, kokią žala daro savo vaikui. Kaip teigia ministras, moterys nebeįstengia atsisakyti alkoholio dėl atsiradusių psichinės sveikatos problemų.
„Neatsitiktinai Lietuvoje yra diegiamas priklausomybių konsultantų modelis, kad nebūtų baimės kreipiantis į psichiatrą ar specializuotą įstaigą [...]. Turtingesnėse šalyse yra taikomas individualios vadybos atvejo modelis, kai moteris yra nepaleidžiama iš akiračio ir nuolat stebima socialinio darbuotojo tol, kol pagimdo, kad nesusvyruotų ir neišgertų“, – komentuoja sveikatos apsaugos ministras.
Remdamasis mokslininkų ir ekspertų įžvalgomis, A. Veryga tvirtina, kad saugaus alkoholio vartojimo per nėštumą nėra ir jo reikėtų visiškai atsisakyti. Jis priduria, kad alkoholio vertėtų nevartoti ir tada, kai šeima dar tik planuoja šeimos pagausėjimą. „Pirmosiomis savaitėmis moteris gali net nežinoti, kad laukiasi ir neigiamas poveikis vaikui jau gali būti padarytas“, – akcentuoja A. Veryga.
Paklaustas, ar alkoholizmą įmanoma išgydyti, A. Veryga atsako – jeigu asmuo užsispirs ir nesutiks būti gydomas, tai bus labai sudėtinga. Anot jo, tam tikrais atvejais žmogus gali būti gydomas ir per prievartą.
„Yra tokių situacijų, kaip alkoholinė psichozė, kai žmogus yra visiškai neadekvatus ir nesupranta, kas vyksta, patiria haliucinacijas. Tokiu atveju jis be klausimų guldomas į ligoninę, bet iš esmės tik tam, kad būtų išvestas iš tokios būsenos. Ilgesniam gydymui reikalingas jo paties noras. Kalbant apie nėščiąsias, kai jų elgesys gali pakenkti ne tik jų pačių, bet ir vaiko sveikatai, prievarta, matyt, nelabai ką išspręstų. Vėlgi, artimieji ar socialiniai darbuotojai gali pastebėti tokias problemas, bet asmeninis noras išlieka kertiniu aspektu“, – tvirtina A. Veryga.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
