Lietuvoje

2019.04.24 05:30

Profesorė išpeikė vyriausybės veiksmus švietime: judame provincialios valstybės link

Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.04.24 05:30

„Su tokiu požiūriu į mokslą ir studijas mes keliaujame į didžiąsias valstybes aptarnaujančios šalies poziciją“, – komentuodama vyriausybės sprendimą finansuoti studijas visiems, šiemet pasirinkusiems tiksliuosius mokslus, sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja profesorė Milda Ališauskienė. Tuo metu švietimo ministras tikina – skriausti kitų mokslo sričių neketinama, o papildomas finansavimas skiriamas iš kitos ministerijos kišenės.

Švietimo, mokslo ir sporto bei ekonomikos ir inovacijų ministrai praėjusią savaitę pranešė, kad valstybė šiemet finansuos studijas aukštosiose mokyklose visiems, pasirinkusiems studijuoti tiksliuosius mokslus. Kaip pristatydamas sprendimą kalbėjo ministras Algirdas Monkevičius, taip abiturientai skatinami rinktis programas, kurių „labai reikia šiuolaikinei Lietuvos pramonei ir verslui“. Tai bus padaryta kai kurių socialinių ir humanitarinių mokslų studijų vietų sąskaita, vyriausybėje sakė ministras.

„Matematika, fizika, elektronikos inžinerija, mechanikos inžinerija, bioinžinerija, biotechnologijos ir informacinės technologijos yra ekonomikos ateitis ir tai dar kartą turi būti užtvirtinta“, – vyriausybėje kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, pridurdamas, kad šių sričių specialistai itin paklausūs darbo rinkoje.

Ministrai taip pat pranešė, kad pagal naują tvarką į aukštąsias mokyklas įstoję studentai po studijų baigimo turės kelerius metus „atidirbti“ pagal specialybę.

Iš viso matematikos, informatikos, fizinių, inžinerijos ir technologijos mokslų studijoms universitetuose ir kolegijose skiriamos 5555 valstybės finansuojamos (VF) vietos. Kone triskart mažiau – 1665 – VF vietų skirta verslo ir viešajai vadybai, 1358 vietos tenka sveikatos mokslams. Socialinių mokslų srityse bus finansuojamos 1285 vietos, o humanitariniuose – 1080 vietų. Menams skirta 637 VF vietų, ugdymo mokslams – 465. Veterinarijos ir žemės ūkio mokslams – 414, gyvybės mokslams – 262, teisei skirta 225, o sportui 75 valstybės finansuojamos studijų vietos.

Su vyriausybe kalbėtis bandė, bet nesėkmingai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos katedros vedėja prof. dr. M. Ališauskienė paklausta, kaip vertina tokį vyriausybės sprendimą atsakė, jog šis ministrų kabinetas tęsia socialinių ir humanitarinių mokslų naikinimą Lietuvoje: „Mažėja finansavimas, neatsižvelgiama į socialinių ir humanitarinių mokslų poreikius, ignoruojamos mokslininkų, mokslo darbuotojų iniciatyvos. Mažinamas finansavimas ne tik studijoms, bet ir moksliniams projektams.

Su tokiu požiūriu į mokslą ir studijas mes keliaujame į didžiąsias valstybes aptarnaujančios šalies poziciją, Europos pakraštį, sakyčiau, provincialią ir, deja, su labai mažomis įžvalgomis, valstybę. Su tokiu bagažu keliaujame į ateitį.“

M. Ališauskienė kalbėjo, kad ši vyriausybė, nuo pat darbo pradžios 2016-aisiais, nuosekliai dėmesį skiria kietiesiems mokslams (anlg. – hard science) ir jų studijoms: fizikai, inovacijoms, technologijoms. Visgi profesorė mano, kad nėra atsižvelgiama į rinkos poreikius. Anot jos, vyriausybė finansuoja tiksliųjų mokslų atstovų studijas įsivaizduodama, kad visi jas baigę po 4-5 metų turės darbo vietas. Tačiau, pasak M. Ališauskienės, visiškai neaišku, ar tų darbo vietų iš tikro bus, nors studentams sukeliami lūkesčiai, kad iš karto po studijų jiems bus kur įsidarbinti.

„Manau, kad tokiu būdu vyriausybė netoliaregiškai žiūri ir neatsižvelgia į tai, kaip pasaulyje šios problemos yra sprendžiamos. Matome, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai yra tie mokslai, kurie atveria žmonėms akiratį ir leidžia vėliau pasirinkti profesijas bei prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Nereikia prisišlieti nuo pirmųjų studijų prie konkrečios specialybės ir tikėtis, kad su ta profesija gyvensi visą gyvenimą. Pasaulis pasikeitė, taip jau nebebus, bet mūsų vyriausybė, akivaizdu, vis dar šito nesupranta“, – kalbėjo VDU Sociologijos katedros vedėja.

Ji pasakojo, kad visą šios vyriausybės darbo laikotarpį dėstytojai ir mokslininkai bandė atkreipti ministrų kabineto dėmesį į kylančius iššūkius, bet padaryti tai pavyksta sunkiai. Anot M. Ališauskienės, neįsiklausoma į argumentus ir laikomasi vienos linijos, kuri, mokslininkų požiūriu, yra netoliaregiška. Ji teigė, kad gaila stebėti, kaip negalvojama apie valstybės ir visuomenės ateitį.

Kaip kalbėjo pašnekovė, kitose šalyse jau kalbama apie mokymąsi visą gyvenimą, apie tai, kad studentai turi išmokti mokytis, kad jie turi turėti platesnį požiūrį į gyvenimą ir išmokti prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Tiesa, profesorė viliasi, kad prie ministerijos vairo stojus prieš porą mėnesių paskirtam A. Monkevičiui, nebus užgaulių pasisakymų apie Lietuvos socialinių ir humanitarinių mokslų būklę: „Kiekvieną pavasarį sulaukdavome užgaulių pasisakymų. Net buvo toks skatinimas nestoti ten ir nesimokyti. Labai tikiuosi, kad šiemet pasikeitęs ministras jau neleis tęsti tokios politikos, kuomet net viešajame diskurse pateikiama informacija, kuri neatitinka tikrovės.“

Abejoti socialinių ir humanitarinių mokslų padėtimi, anot M. Ališauskienės, neleidžia ir atliktas mokslo vertinimas, kuris šioms mokslo sritims buvo palankus. Visgi pašnekovė pastebi, kad net ir esant geram sričių vertinimui, didinti finansavimą joms neskubama. Ji kalbėjo, kad nors mokslininkai kelia klausimus, atliepia ministerijos reikalavimus, dalyvauja jos ir MOSTA rengiamuose mokslo vertinimuose, galiausiai paaiškėja, kad finansavimas skiriamas nebus arba jis skiriamas pagal seną formulę, neįtraukiant vertinimo rezultatų.

Taip pat skaitykite

Be to, ji pastebėjo, kad vyriausybės sprendimas dėl tiksliųjų mokslų studijų finansavimo gali pagyvinti jau ir taip tarp skirtingų mokslo sričių tvyrančią įtampą. Pasak pašnekovės akivaizdu, kad tiksliesiems mokslams skiriamas didesnis finansavimas ne tik studijoms, bet ir projektams. Tiesa, ji pabrėžė, kad visi supranta, jog valstybei reikia fizikų, matematikų ar kitų tiksliųjų mokslų sričių atstovų. Tačiau M. Ališauskienė teigė, kad dirbtinai kelti poreikį ir perduoti šioms sritims finansavimą, nereikėtų.

„Iš tiesų, gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Neįsivaizduoju, kad dabartinėje situacijoje kas nors pasikeistų. Mokslininkų, mokslo darbuotojų Lietuvoje per mažai, kad jie galėtų išeiti, kažką pakeisti, kaip tai padarė mokytojai, pastatę ministeriją į situaciją be išeities, dėl kurios turėjo trauktis ministrė“, – sakė M. Ališauskienė.

Siūlo praplėsti mąstymą

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. dr. Ainius Lašas portalui LRT.lt kalbėjo iš principo tokį vyriausybės narių idėją vertinantis pozityviai. Anot jo, aišku, kad iš tiesų tam tikrų kompetencijų, kurios ateina su tiksliaisiais mokslais, Lietuvos rinkai reikia, todėl svarbu, kad jų mokytųsi daugiau studentų. Visgi jis teigė kritikuojantis ministrų kabinetą dėl jų riboto mąstymo.

„Įsivaizdavimo, kad socialiniai ir humanitariniai mokslai yra absoliučiai atskira sritis, kuriose nėra, pavyzdžiui, matematinių gebėjimų, statistikos ir panašių dalykų. Juk visi šie dalykai turėtų būti humanitariniuose ir socialiniuose moksluose. Mes turime mąstyti nestandartiškai, o ne apie tai, kaip visus studentus sugrūsti ten, kur jie nenori eiti“, – kalbėjo A. Lašas.

Pasak jo, svarbu galvoti, kokie studentai mokosi Lietuvos aukštosiose mokyklose ir kaip jų kompetencijas būtų galima praplėsti į kitas sritis. KTU fakulteto dekanas retoriškai klausė, kodėl, pavyzdžiui, muzikantas negali mokytis programuoti? A. Lašas kalbėjo, kad jo atstovaujamo universiteto programose imamasi priemonių, kad muzikantas mokėtų programuoti, o, tarkime, humanitarinių mokslų atstovas išmanytų statistikos metodus. Tuomet, anot pašnekovo, studentai įgyja ne tik tuos gebėjimus, kurie būdingi konkrečiai specialybei, bet ir įgūdžius, reikalingus rinkoje.

„Mes matome, kad iš tikro rinkoje reikia kompetencijų, kurios ateina su tiksliaisiais mokslais. Niekas to negali paneigti. Tiesiog reikėtų žiūrėti į tai plačiau ir neužsisukti tokiame siaurame standartiniame mąstyme. Dažnai kalbame, kad reikia hibridinių kompetencijų, kad reikia ne tokio žmogaus, kuris siauriai išmano sritį, o jam reikia išsilavinimo, kuris atvertų platesnes perspektyvas“, – sakė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas.

Be to, jam kyla klausimų ir dėl motyvacijos. Anot jo, jei jaunuoliams pasakoma, kad „jūs tik ateikite studijuoti, mes duosime finansavimą“, neaišku, kokia lieka motyvacija mokytis, siekti gerų rezultatų. Kaip kalbėjo A. Lašas, kyla klausimų, kokio pasiruošimo ir kokios motyvacijos abiturientai rinksis šias programas.

„Kokia motyvacija dešimtukininkui rinktis, pavyzdžiui, Lietuvos universitetą? Jokios. Jei į tą pačią programą ateina dešimtukus gavęs žmogus ir sėdi auditorijoje su tuo, kuris baigė minimaliu balu. O kaip dėstytojui dėstyti ir žiūrėti į tokį spektrą studentų? Kai vieni puikiai supranta dalykus, gali judėti į universitetinio lygio studijas, o kitiems dar reikia mokyklos kursą dėstyti? Jei mes taip dalinsime visiems tas vietas, toks tas mokslas ir bus. Atranka turi būti. Juk tam ir yra universitetinės studijos, aukštojo mokslo diplomas, kuris turi kažką reikšti, o ne tik tai, kad žmogus atėjo su krepšeliu ir jį kažkaip išlaikė aukštosios mokyklos, kurioms desperatiškai reikia finansavimo“, – komentavo A. Lašas.

Jis taip pat kalbėjo, kad reikia nepamiršti ir viso gyvenimo mokymosi. Pasak pašnekovo, reikia, kad mokslus jau baigę žmonės vėliau galėtų grįžti į aukštąsias mokyklas, įgytų reikalingas papildomas kompetencijas, kurių, galbūt, neįgijo pirmųjų studijų metu, ir taip taptų dar universalesniais darbo rinkos dalyviais. Anot A. Lašo, keisti profesijas tapo normalu, todėl švietimo sistema turi padėti žmogui įgyti papildomas kompetencijas ir judėti norima linkme.

Kitos ministerijos idėja

Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius komentuodamas situaciją portalui LRT.lt sakė, kad šiemet į visas studijų programas bus priimta apie 1,3 tūkst. studentų daugiau, o iniciatyva finansuoti studijas visiems, kurie pasirinks tiksliųjų mokslų profesijas, atėjo iš V. Sinkevičiaus vadovaujamos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Tiesa, kalbėdamas su portalu LRT.lt ministras teigė, kad nesiekiama skriausti kitų studijų krypčių.

„Mes negalėjome priimti jų labai daug (tiksliųjų mokslų studentų – aut.) ir pasakėme, kad negalime didinti tokia proporcija, kaip pernai, nes vietos liko neužpildytos. Bet ekonomikos ir inovacijų ministras sakė, kad vis tiek reikia duoti ženklą ir kitų kartų jaunimui, kad labai kviečiame į šitas vietas, nes to labai reikia šiuolaikinei moderniai inžinerinei technologijų pramonei. Bet mes negalime to daryti socialinių, humanitarinių, kitų mokslų sąskaita.

Ilgai kalbėjome ir vyriausybėje buvo ginčas dėl to, ką reikia daryti. Mūsų ministerija pasiūlė vyriausybei priimti aprašą, pagal kurį šakinės ministerijos, jei yra specialistų poreikis, galėtų prisidėti kviesdami studijuoti, ir tuomet šios ministerijos tai finansuotų. Sprendimas grindžiamas tuo, kad neskriaudžiant kitų studijų krypčių grupių, pasiūlyta studentams stoti į inžineriją, informatiką, tiksliuosius mokslus ir jei jų bus daugiau negu plane numatėme, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, iš savo išteklių, finansuos tas vietas“, – komentavo ministras, pridurdamas, kad socialinių ir humanitarinių mokslų studijų vietų buvo sumažinta, bet „labai nedaug“.

Paklaustas, ar sprendimas finansuoti studijas visiems, pasirinkusiems tiksliuosius mokslus, nesudarys galimybių į šias specialybes stoti nemotyvuotiems ir vos minimalius balus turintiems abiturientams, A. Monkevčius atsakė, kad bus toleruojamas žymiai didesnis studentų nubyrėjimas. Be to, ministras teigė, kad siūloma jau nuo kitų metų taikyti tvarką, kad studentų nubyrėjimas nelemia atnešto krepšelio.

„Mes galvojame toleranciją padaryti 30 proc. Jei nepasiruošęs įstoji, mokytis nelengva, prarandi metus. Mano galva, ta žinia aiškiai duota universitetams – kas iš to, kad įstojo? Reikia mokytis, reikia baigti. Man atrodo, kad čia grėsmės nėra“, – sakė A. Monkevičius. Jis taip pat pasakojo, kad siūloma priimti sprendimą finansavimą skirti pagal specialistų poreikį. Pavyzdžiui, universitetui skiriama pinigų paruošti 500 inžinierių. Tačiau, kaip pasakojo ministras, priimti galima ir 700 studentų, svarbu, kad būtų paruošti 500 gerų inžinierių. Kitaip tariant, jei 200 studentų per studijų metus atkristų – tragedijos nebūtų.

Paklaustas, ar, jo nuomone, socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai šioje situacijoje turėtų jaustis nuskriausti, ministras kalbėjo, kad šioms mokslo sritims pasiūlyta daugiau studijų vietų nei praėjusiais metais buvo priimta. Visgi jis teigė, kad šių sričių atstovai gali jaustis nuskriausti dėl kitos priežasties: „Gal jie tikėjosi, kad bus padidinta labai ženkliai. Yra padidinta, bet kad mes galėtume su tuo mažu finansavimu ženkliai padidinti, tikrai to padaryti negalėjome. Ateityje situaciją ženkliai turėtų keistis.“

Žinios. Nemokamos tiksliųjų mokslų studijos šiųmetiniams abiturientams

Kaip kalbėjo A. Monkevičius, kitų metų stojimui konstruojamas naujas modelis: bakalauras nemokamas turėtų būti visur, ribojama būtų nebent medicinos, menų, orlaivių pilotavimo studijose. Tačiau studijose, kurių specialistai reikalingi šakinėms ministerijoms – žemės ūkio, kultūros ir t.t. – pačios ministerijos galėtų skirti skatinamąsias stipendijas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlys tokį modelį, bet jam pritarti turėtų vyriausybė ir Seimas.

„Jeigu jie pritartų, tai iš esmės sutvarkytų sistemą ir nebebūtų problemų. Kiekvienas abiturientas galėtų mokytis pasirinktoje kryptyje, o ten, kur valstybei reikia, šakinė ministerija, kartu su pramone, siūlytų tokias skatinamąsias stipendijas. Tai, iš anksto žinant, būtų geri orientyrai“, – kalbėjo A. Monkevičius.