Lietuvoje

2019.04.21 10:44

Lietuvos miškus užpuolė vabzdžiai: kertami medžiai, medžiams purkšti skirs ketvirtadalį milijono eurų

Lukas Blekaitis, ELTA2019.04.21 10:44

Dėl vabzdžių invazijos Lietuvoje bus purškiama beveik 2,5 tūkst. ha miško. Kenkėjų naikinimas gali atsieiti beveik ketvirtadalį milijono eurų.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovo Mariaus Ivanausko, pernai Stalų ir Juodkrantės girininkijose buvo užfiksuoti pavojingo miškų kenkėjo – verpiko vienuolio (drugių rūšis) – masinio išplitimo židiniai. Kenkėjo vikšrai graužia spyglius: pirmą kartą juos nugraužus, medis nusilpsta, nugraužus pakartotinai, – medis gali žūti.

Valstybinė miškų tarnyba, remdamasi surinktais duomenimis bei Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, priėmė sprendimą naikinti verpiko vienuolio židinius biologiniu preparatu.

„Laiku reaguoti ir naikinti verpiko vienuolio paplitimo židinius yra svarbu, nes po vikšrų invazijos medynai, jei ir atsilaiko, nusilpsta ir juos ima pulti antriniai kenkėjai - kirpikai ir ūsuočiai. Tikimės, kad verpiko vienuolio židinius pavyks sunaikinti, sustabdyti drugių plitimą ir taip išvengti sanitarinių miško kirtimų“, – Eltai teigė M. Ivanauskas.

Kaip Eltą patikino Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjas Virgilijus Vasiliauskas, biologiniu preparatu planuojama iš oro nupurkšti 2460 ha miško - Aplinkos ministerija tam yra paskyrusi 200 tūkst. eurų. Į šią kainą įeina biologinio preparato įsigijimo ir purškimo iš oro paslaugos atlikimo kaštai.

„Tiksli purškimo data šiuo metu dar nėra žinoma, nes ji priklauso nuo kenkėjo vystymosi - purškimai bus vykdomi, kai verpiko vienuolio vikšrai pasieks optimalų ūgį, tinkamiausią atlikti jų naikinimą. Taip pat bus atsižvelgiama į orų sąlygas, kurios turi būti tinkamos purškimui iš lėktuvo. Valstybinės miškų tarnybos specialistai seka kenkėjo vystymąsi ir pagal jo vikšrų išsivystymo fazes nustatys tikslią purškimų pradžios datą“, – Eltai sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, pagal kenkėjo vystymosi daugiamečius ciklus, laikas purškimui gali būti balandžio pabaigoje arba gegužės mėnesį. Tai priklauso nuo pavasario orų: ankstyvą pavasarį kenkėjai suaktyvėja anksčiau, vėlyvą – vėliau.

Pasak M. Ivanausko, Suomijoje, kaip ir Baltarusijoje, pastaraisiais metais pušynams didelių bėdų pridaro kitas miškų kenkėjas - viršūninis žievėgraužis. Baltarusijoje dėl viršūninio žievėgraužio išplitimo vykdomi masiniai sanitariniai kirtimai, kurių pasitaikė ir Lietuvoje.

„Lietuvoje situaciją stebime, esame aptikę nedidelių viršūninio žievėgraužio pakenktų pušynų plotų Nemenčinės ir Švenčionėlių regioniniuose padaliniuose. Juose buvo nedelsiant atlikti sanitariniai kirtimai, nes šiuo atveju svarbu reaguoti greitai, kol pušis apnikę vabzdžiai nepasidaugino ir nauja jų karta nepersikėlė į kitus medžius“, –  teigė M. Ivanauskas.

Problemų miškams drugių vikšrai sukelia tuomet, kai padidėja drugių skaitlingumas. Tokia tendencija Lietuvoje stebima jau kelerius metus iš eilės.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius