Lietuvoje

2019.04.19 12:40

Ekspertų verdiktas: kuris kandidatas į prezidentus laimėjo antruosius LRT debatus

Andrius Balčiūnas, Modesta Gaučaitė, LRT.lt2019.04.19 12:40

Ketvirtadienį kandidatai į prezidentus surėmė ietis antruosiuose LRT debatuose. Gynybos politikos ir visuomenės saugumo temomis diskutavę kandidatai vienas į kitą nevengė laidyti ir kritikos strėlių. Portalas LRT.lt paklausė debatus stebėjusių ekspertų, kurio žinios gynybos srityje – stipriausios.

Geriausiai pasirodžiusiam kandidatui skiriami 3 balai, antra vietą užėmusiam – 2, trečiąją vietą – 1 balas.

Ekspertų vertinimu, geriausiai antruosiuose debatuose pasirodė Ingrida Šimonytė (8,5 balo), Saulius Skvernelis (8 balai), Vytenis Povilas Andriukaitis (6,5 balo), Gitanas Nausėda (5,5 balo), Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas bei Valdemaras Tomaševkis (po 0,5 balo). Ekspertų balsų negavo Valentinas Mazuronis ir Naglis Puteikis.

Karinių klausimų supratimas – išaugęs

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) doc. dr. Deividas Šlekys vertindamas ketvirtadienio debatus kalbėjo, kad nors diskutuojama daugeliu temų, gynybos tematika pastaruoju metu viešojoje erdvėje minima dažnai. Anot jo, nors matėsi, kad kartais buvo „šaudoma pro šalį“, visi kandidatai daugiau ar mažiau orientuojasi terminuose, problematikoje ir t.t.

„Nebuvo taip, kad visiškai būtų, liaudiškai tariant, „pjaunamas grybas“. Labiausiai kur buvo daromos klaidos, tai kalbant apie konkrečius receptus, patarimus ir darymus. I. Šimonytė šnekėjo išmanančiai plačiai, bet ir išmanančiai konkrečiai. Plačiai – principų lygmenyje, kur problemos. Bet konkrečiai, kai reikėjo pereiti prie konkrečių idėjų, turėdavo ką pasakyti ir mažiau švaistėsi emociniais išsireiškimais“, – komentavo VU ekspertas.

D. Šlekys teigė, kad G. Nausėda kai kuriais klausimais per daug pasiduodavo emocijoms, pavyzdžiui, kalbėdamas apie Šaulių sąjungos vaidmenį. Anot eksperto, pasitaikė atvejų, kai G. Nausėda kalbėjo lyg ir į temą, bet per daug emociškai.

„Kandidatui S. Skverneliui reikia duoti pliusą, nes jis per diskusiją sakė nesumenkinti kariuomenės ar šaulių pajėgumų. Kartais buvo diskusijoje sakoma, kad reikia gerinti, reikia tvarkyti, nes viskas atrodo taip blogai. Nėra blogai, viskas veikia, viskas funkcionuoja. Šiuo požiūriu I. Šimonytė tokių išsišokimų nedarė. Matosi, kad ji išmano, pasveria žodžius“, – sakė D. Šlekys.

Anot jo, S. Skvernelis debatuose kalbėjo atsargiai, bet, būdamas premjeru, parodė, kad išmano, stebi situaciją, išmano teisės aktus, problematiką. Kai kuriais atvejais, pasak D. Šlekio, S. Skvernelis geriausiai pasakydavo, kaip procedūriškai, pagal galiojančias tvarkas, galėtume padaryti. Visgi tas atsargumas kiek ir kliudė kandidatui.

„G. Nausėda truputį plačiau ir drąsiau šnekėjo. Gal per daug akcentą dėjo ant šaulių. Nesakau, kad apie juos nereikia kalbėti, buvo teisingai minėta, kad reikia juos matyti kaip pilietiškumą skatinančią organizaciją ir jos rolė turėtų būti ne kovinė“, – komentavo ekspertas.

V. P. Andriukaitis, pasak D. Šlekio, dėl užimamų pareigų, mato didesnį paveikslą, labiau orientuojasi, kas vyksta, kokie procesai, kokios tvarkos galioja. Kalbėdamas apie N. Puteikį jis sakė, kad šis kandidatas demonstravo išprusimą karyboje, bet minėjo karinę terminiją, kuri išimta iš konteksto, o jo mintys buvo neišbaigtos.

„Kai kuriais atvejais ir kiti kandidatai nuėjo į tokias technines detales, bet klausimas yra platesnis. Pavyzdžiui, ar reikia šaukti moteris yra privalomą tarnybą. Tema slidi, visi apie ją atsargiai vaikščiojo arba visai nueidavo į kitas lankas. Kai kurie vengė aiškiai pasakyti savo, kaip politikų, poziciją, kuri turėtų būti – taip arba ne“, – komentavo karinius procesus analizuojantis D. Šlekys.

Tiesa, jis teigė, kad politikų išprusimas kariniais klausimais yra išaugęs ir jei jie patys ne viską išmano, turi komandas, kurie juos gerai informuoja. O ir kandidatų nuomonės, pasak D. Šlekio, buvo panašios.

„Užaugome. Penkerius metus dėl Krymo okupacijos ir Rusijos veiksmų buvome priversti apie tai kalbėti, matyt, visi politikai, kurie nori užimti aukštas pajėgas, turi domėtis karine tematika“, – komentavo D. Šlekys

Netolygios žinios

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė Jūratė Novagrockienė pažymėjo: kandidatų požiūris ir žinios apie šalies gynybą debatuose išsiskyrė, todėl rinkėjai galėjo spręsti, kieno pozicija jiems yra artimestė.

„Matėsi, jog kai kurie kandidatai yra geriau įsigilinę į saugumo problematiką, susipažinę su gynybos ir krašto apsaugos sistemomis. (...)Pasisakymuose buvo akcentuojami skirtingi dalykai, tai sudarė galimybę atsirinkti rinkėjams. Vieni akcentavo daugiau karinę dimensiją, karines priemones, kiti labiau Lietuvos gyventojų valią ir galimybes priešintis“, – portalui LRT.lt sakė politologė.

Jos nuomone, kandidatų minėtos skirtingos priemonės, požiūris į tai, kokia turėtų būti Lietuvos kariuomenė ir kiek šalis turėtų skirti gynybos finansavimui, taip pat rinkėjams turėtų padėti nuspręsti, už ką balsuoti artėjančiuose rinkimuose.

„Matyti, kad ne visi kandidatai supranta, kodėl reikalingas tam tikras gynybos išlaidų didinimas, kad tai ne tik įsipareigojimų vykdymas, bet reikia suprasti, kad mūsų pajėgos buvo labai nustekentos, kai krizės metu buvo labai sumažinti pajėgumai, kartu orientuojantis vien į tarptautines misijas (...).Matosi, kai kalbama socialiniais, ekonominiais klausimais, kandidatai būdavo geriau susipažinę su problematika, o su šiais klausimais ne visi buvo gerai susipažinę“, – sakė LKA ekspertė.

A. Juozaitis kėlė gerus klausimus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto kalbėdamas apie tai, kaip vertino kandidatus, sakė, kad tai darė pagal tris linijas. Pirmoji – kokią mato mūsų valstybės ateitį – labiau militarizuotą ar labiau pacifistinę bei visuomenės įtraukimą į karinius reikalus. Antrąja linija jis įvardijo krašto gynybos biudžeto klausimus, o trečiąja – Europos Sąjungą (ES), NATO, JAV ir Rusija bei aljansai ES viduje.

S. Skvernelis, pasak politologo, debatuose buvo realistiškiausias: „Matosi, kad jis krašto apsaugos reikalus tikrai išmano arba atėjo tikrai gerai pasiruošęs. Jis jautėsi ir pats pakankamai tvirtai ir kai buvo bandymai jį sukritikuoti, jis juos atrėmė. Jis orientuojasi gerai dabartinėje situacijoje. Jis siūlo tokį centristinį kelią – stiprinti Lietuvos kariuomenę, išlaikyti dabartinio visuotinio šaukimo proporcijas. Gerai pasakė apie Šaulių sąjungą, kad ji gražiai veikia ir žiūri realistiškai, priešingai nei G. Nausėda, kuris tikisi, kad Šaulių sąjunga patrigubės.“

Pasak A. Pukšto, kalbėdamas apie biudžetą gynybai S. Skvernelis laikosi partijų susitarimo, mato būtinumą investuoti į profesionalią kariuomenę, karinę techniką. O kalbant apie sąjungininkus, kaip sakė pašnekovas, LVŽS kandidatas pateikė aiškų atsakymą, kad NATO ir JAV yra saugumo garantas Europoje. Taip pat S. Skvernelis pasakė nepalaikąs Estijos prezidentės vizito į Maskvą.

A. Pukšto pažymėjo, jog N. Puteikio ir V. Mazuronio teiginiai prieštaravo vieni kitiems, buvo sunku suprasti, kokia kandidatų pozicija.

Kaip kalbėjo VDU Politologijos katedros vedėjas, bene dešiniausią poziciją demonstravo G. Nausėda, nes kaip tikslą įvardijo Šaulių sąjungos skaičiaus augimą, jos pavaldumo keitimą. Taip pat, pasak A. Pukšto, G. Nausėda kalbėjo ir apie visuotinio šaukimo srauto didėjimą: „Čia, ko gero, jis taiko ne į centro dešiniuosius, o tikrus dešiniuosius.“

Pasak jo, I. Šimonytė išlaikė centristinį, korektišką stilių. Tiesa, A. Pukšto kalbėjo, kad tiek iš jos, tiek iš G. Nausėdos trūko konkretumo. V. P. Andriukaitis, kaip kalbėjo ekspertas, prisistato kaip tradicinės kairės atstovas. Tai, kad jis akcentuoja, jog ne kariuomenės stiprybė ar didelės išlaidos gynybai, o visgi visuomenės vidinė mobilizacija yra svarbu, anot A. Pukšto, simbolizuoja pacifistines nuostatas. Kalbėdamas apie A. Juozaitį jis sakė, kad šis kandidatas iškėlė pamirštą, bet gana svarbų klausimą dėl Strateginių studijų centro. Taip pat svarbus klausimas, kaip atrodys šaukimas į privalomą karinę tarnybą, jei referendume bus pritarta pilietybės išsaugojimui.

Kandidatai nukrypdavo nuo klausimų

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) Europos saugumo programos vadovė Viktorija Rusinaitė portalui LRT.lt sakė, jog antruosiuose debatuose nedaug dėmesio buvo skirta svarbiam nacionalinio saugumo aspektui.

„Pagrindiniai kandidatai gana lengvai atiduoda, pavadinkime juos euroskeptikams ir populistams, ekonominio ir socialinio saugumo aspektus, kurie yra labai svarbūs visuomenei. Tai ypač stebina, nes du iš trijų pagrindinių kandidatų yra ekonomistai. O kadangi Lietuvoje turtinė atskirtis ne mažėja, bet didėja, o skurdo lygmuo yra pakankamai didelis, dėl šių priežasčių lengva poliarizuoti visuomenę (...). Kuriant tvarią saugumo politiką, atrodo, vertėtų atkreipti dėmesį į ekonominio ir socialinio saugumo aspektus ir, manau, šie aspektai yra svarbūs visuomenei“, – teigė ekspertė.

Jos nuomone, kandidatai į prezidentus dažnai nukrypdavo nuo jiems užduodamų klausimų stengdamiesi iškomunikuoti paruoštas žinutes: „Dauguma kandidatų atėjo į debatus norėdami atliepti savo elektorato lūkesčius ir nuostatas, bet taip ir turi būti. Tačiau kai kuriuose pasisakymuose jautėsi noras rezonuoti savo rinkėjų lūkesčius bet kokia kaina ir trūko „čia ir dabar“ pojūčio, kai kandidatai atsakinėja į klausimus, kurie nėra pateikti ir reaguoja į tai, kas vyksta aplink, o ne stengiasi perteikti jau iš anksto atsineštą žinutę.

Tai debatuose apie karą ir ekstremalias situacijas yra paradoksalu. Kai kalbame apie krizines situacijas, gebėjimas susidoroti su krizine situacija ir sugebėjimas atsitraukti nuo klišių, su tuo nesusijusių temų, gebėjimas veikti čia ir dabar, yra labai svarbus. Krizinės situacijos ir yra krizinės dėl to, kad jos nebuvo aprašytos vadovėliuose, programose ir panašiai, ir reikės priimti savarankiškus sprendimus“, – portalui LRT.lt sakė VPAI ekspertė V. Rusinaitė.

Diskusiją vertina, kaip aukšto lygio

Mykolo Romerio universiteto (MRU) doc. dr. Saulius Spurga portalui LRT.lt sakė, jog G. Nausėda buvo analitiškas, įtaigus ir atrodė „labiausiai prezidentiškas“. „Buvo pasiruošęs ir pademonstravo kompetenciją, buvo analitiškas, reaguodavo į tam tikrus kitų kandidatų nusišnekėjimus ir atrodė gana solidžiai“, – komentavo S. Spurga.

Pasak politologo, S. Skvernelis pasirodė žinantis problemas, taip pat atsipalaidavęs, pasitikintis savimi ir nestokojo analitiškumo: „Pademonstravo, daugeliu atvejų, savo tvirtą požiūrį.“

V. P. Andriukaitis, S. Spurgos nuomone, demonstravo kompetenciją. „Aišku, jo požiūris toks savotiškas, kartais nukrypdavo į tokį gan jausmingą, verksmingą apeliavimą į žiūrovų emocijas, bet matyt, tam tikros pakraipos rinkėjams jis tikrai galėjo palikti gerą įspūdį“, – sakė S. Spurga.

Paklaustas apie tai, koks įspūdis kyla bendrai vertinant visus devynis kandidatus, ekspertas sakė, kad jo įvardinti trys kandidatai žino daug faktų, yra susipažinę su politiniu gyvenimu jo virtuve. Jis teigė manantis, kad įvertinus pagrindinius kandidatus nereikėtų nerimauti, kad naujasis šalies vadovas neišmanys krašto apsaugos klausimų. Be to, jo teigimu, kandidatų požiūris daugeliu atvejų sutapo, skyrėsi tik žodžiai ir emocijos.

„Kiti kandidatai irgi stengėsi. Gana solidžiai atrodė M. Puidokas. I. Šimonytė kalbėjo abstrakčiai ir tikrai nesileido į detales, o to, manau, neužtenka. V. Tomaševskis bandė pritempti prie tam tikrų vertybių, bet nesėkmingai, o kartais ir atgrasiai. Visgi diskusija buvo gana aukšto lygio“, – komentavo doc. dr. S. Spurga.